- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-59-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-01041-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo S. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 21 d., 16.18 val., Švenčionių rajono Kaltanėnų kaime vairavo transporto priemonę- automobilį SKODA YETI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 prom.), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, niekuomet anksčiau panašaus pobūdžio pažeidimų nėra padaręs ir tokių pažeidimų netoleruoja, tačiau neblaivus už vairo sėdo būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliantui 2012-09-21 susitikus su verslo partneriais ir paminėjus sėkmingą verslo sandorį, jam paskambino žmona ir nurodė, kad jis greičiau vyktų pas tėvus, nes jo mamai stipriai pakilo spaudimas, įvyko širdies priepuolis. Žmona įvertinusi situaciją, kad greitoji pagalba tokiais atvejais nevykdavo, žinodama ligonio būklę nurodydavo, kokius vaistus vartoti, nurodė apeliantui greičiau vykti pas savo mamą ir pasirūpinti jos sveikata. Apeliantas įvertinęs faktą, kad alkoholio vartojo nedaug, nesijautė neblaivus, ir tai, kad mamos sveikatai, o gal ir gyvybei gresia pavojus, sėdo už automobilio vairo, kaip paaiškėjo pasitikrinus alkotesteriu – neblaivus tik dėl to, kad padėtų širdies priepuolio ištiktai mamai. Šiuo atveju, nors apeliantas ir negali pateikti objektyvių įrodymų dėl tuo metu susiklosčiusios būtinojo reikalingumo situacijos, tačiau mano, kad teismas, įvertinęs visą byloje nurodytų aplinkybių visumą, o ypatingai apelianto tėvų sveikatos būklę, padarys išvadą, kad tokia situacija objektyviai įvyko. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuobaudą tik deklaratyviai nurodė, jog atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, tačiau realiai šios aplinkybės nevertino. Pasak apelianto, skiriant bei individualizuojant nuobaudą, turėjo būti įvertintos ir kitos nuobaudos apimčiai įtakos turinčios aplinkybės: apeliantas tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai; dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas yra jo lengvinanti aplinkybė; apeliantas turi nuolatinį darbą UAB „F“ (duomenys pakeisti), kurio atlikimui būtinas vairuotojo pažymėjimas, netekęs teisės vairuoti, apeliantas netektų darbo ir pajamų šaltinio, kas iš esmės apsunkins rūpinimąsi sunkiai sergančiais tėvais; apeliantas pažeidimo padarymo metu turėjo vos kelias administracines nuobaudas už nesunkius KET pažeidimus, kurių galiojimas jau pasibaigęs, tokio pobūdžio teisės pažeidimas (ATPK 126 str. 4 d.) yra padarytas pirmą kartą, kas rodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas; apeliantas yra paskirtas savo tėvo rūpintoju, tėvui reikalinga nuolatinė slauga, ligonį būtina nuolat vežioti į sveikatos įstaigas, todėl tik teisės vairuoti turėjimas gali užtikrinti operatyvų atvykimą pas sergančius tėvus, kurių vienam reikalinga nuolatinė slauga; nenustatyta S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, anot apelianto, šiuo atveju skiriant nuobaudą turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skirta mažesnė nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Apeliantas mano, kad jo atvejis išimtinis, t. y. apelianto naudai konstatuotinas kompleksas minėtų faktinių duomenų, turinčių įtakos jo administracinės atsakomybės apimčiai. Pasak apelianto, jam buvo paskirta neproporcingai didelė ir neigiamas pasekmes sukelianti administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pats apeliantas savo skunde pažeidimo neneigia, tik motyvuoja, kad paskirta nuobauda yra per griežta, jo atžvilgiu nebuvo taikytas ATPK 30¹ str. Pasak, Institucijos, S. S. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta. Mano, kad S. S. sankcijos ribose paskirta minimali nuobauda atitinka nuobaudų tikslus ir pažeidėjo asmenybę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei švelninti. Apeliantas žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliantui skundžiamu nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Tai minimalios įstatymo už padarytą pažeidimą sankcijoje numatytos nuobaudos.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).
Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis yra S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, taip pat vertino duomenis apie pažeidėjo asmenybę, kad jis yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, ateityje pasižada nedaryti teisės pažeidimų. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimą įtakojančias aplinkybes, teismas pakankamai sušvelnino pažeidėjui atsakomybę, paskirdamas minimalias įstatymo sankcijoje numatytas nuobaudas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo apsisprendimą vairuoti automobilį pažeidimo padarymo dieną nulėmė būtinasis reikalingumas, siekiant suteikti reikalingą pagalbą ir priežiūrą priepuolio ištiktai mamai. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, jei pažeidėjo motinai ir buvo kilęs pavojus gyvybei ar sveikatai, šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, ir kilusį pavojų pašalinti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui kviesti greitąją medicinos pagalbą arba paprašyti, kad jį nuvežtų kitas asmuo. Apeliaciniame skunde S. S. pripažino, kad negali pateikti objektyvių įrodymų dėl tuo metu susiklosčiusios būtinojo reikalingumo situacijos. Be to, pastebėtina, jog versiją, kad turėjo vykti pas tėvus dėl motinos sveikatos būklės, S. S. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu, kaip matyti iš pažeidėjo paaiškinimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjas nurodė: „Labai gailiuosi. Nenorėjau to daryti, bet privertė aplinkybės“, tačiau nekonkretizavo šių aplinkybių (b. l. 3). Nagrinėjamu atveju, įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.).
S. S. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, pavojingai manevravo kelyje, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai.
Šalies argumentai
Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str., taip pat aplinkybės, apibūdinančios pažeidėjo asmenybę (apeliantas tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinį darbą UAB „F“ (duomenys pakeisti), kurio atlikimui būtinas vairuotojo pažymėjimas, netekęs teisės vairuoti, apeliantas netektų darbo ir pajamų šaltinio, kas iš esmės apsunkins rūpinimąsi sunkiai sergančiais tėvais, apeliantas pažeidimo padarymo metu turėjo vos kelias administracines nuobaudas už nesunkius KET pažeidimus, kurių galiojimas jau pasibaigęs, tokio pobūdžio teisės pažeidimas (ATPK 126 str. 4 d.) yra padarytas pirmą kartą, apeliantas yra paskirtas savo tėvo rūpintoju, tėvui reikalinga nuolatinė slauga, ligonį būtina nuolat vežioti į sveikatos įstaigas, todėl tik teisės vairuoti turėjimas gali užtikrinti operatyvų atvykimą pas sergančius tėvus, kurių vienam reikalinga nuolatinė slauga; nenustatyta S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.
Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos problemos, darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.