Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. P-438-203-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-02-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-438-203-11Nutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
P-438-203-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00803-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
R. R., S. T.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
UAB ,,Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R. M., I. A. Č., I. Č.
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P438-203/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), išnagrinėjo pareiškėjų R. R. ir S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB ,,Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R. M., I. A. Č., I. Č.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai 2009 m. spalio 30 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo patikslino pirminiuose skunduose reikštus reikalavimus ir teismo prašė:

1. pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. rugpjūčio 22 d. statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119 išdavė neteisėtai, o Vilniaus apskrities viršininko administracija, nevykdydama jai įstatymo priskirtų kontrolės funkcijų, nesiėmė veiksmų sustabdyti neteisėto statybos leidimo galiojimo ir netisėtos statybos, dėl ko namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytas pažeidžiant įstatymus ir pareiškėjų teisėtus interesus, padarant jiems turtinę žalą;

2. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti:

a. pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

b. pareiškėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko. Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundais taip pat nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Sklypo servisas“, taip pat tretieji suinteresuoti asmenys J. P., I. A. Č., M. M., R. B., R. M., I. Č., A. B. su pareiškėjų skundais nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

II.

Pareiškėjai R. R. ir S. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjų skundą tenkinant.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas, atsiliepimu nesutiko su apeliaciniu skundu.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nepritarė apeliaciniam skundui, nes, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 pareiškėjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

III.

Pareiškėjai R. R. ir S. T. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A822-50/2011.

Prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo, priėmė nutartį apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad byloje atlikta turto vertinimo ekspertizė negali būti pagrindu turtinės žalos priteisimui. Anot pareiškėjų, apeliacinės instancijos teismas taip pat patvirtino (pripažino įrodytais) pareiškėjų skundo reikalavimus dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų išduodant statytojui statybos leidimą pripažinimo neteisėtais ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos neveikimo nekontroliuojant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos, kas nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, o pareiškėjų skundas buvo pripažintas netenkintinu pilnai. Pareiškėjų teigimu, šis teisės pažeidimas apeliacinės instancijos teismo taip ir nebuvo ištaisytas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta iš esmės pažeidžiant materialinės teisės normas bei akivaizdžiai nesilaikant jau suformuotos administracinių teismų praktikos. Tokiu būdu, pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas akceptavo galimybę galutiniu teismo sprendimu rezoliucinėje jo dalyje neatsakyti į nagrinėtus ir teigiamai išspręstus skundo reikalavimus, o taip yra kuriama akivaizdžiai neteisėta administracinių teismų praktika. Pareiškėjai akcentuoja, jog, taikydami teritorijų planavimo ir statybos norminius aktus, teismai neteisingai juos aiškino ir savo sprendimus grindė administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 nerodyta aplinkybe – statybos linijos pažeidimu. Kita vertus, pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas, esant visoms būtinoms prielaidoms ir sąlygoms, akivaizdžiai pažeidė Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl nuostolių dydžio nustatymo savo sprendimu (neskyrė pakartotinos ekspertizės, nevertino pareiškėjų iniciatyva pateiktos turto vertinimo ataskaitos). Be to, atliktų turto vertinimo ekspertizių išvados atmestos pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnyje suformuluotas ekspertinių išvadų vertinimo taisykles. Pareiškėjai pabrėžia, jog šioje teisės normoje nurodoma, kad teismui eksperto išvada neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Tačiau, pareiškėjų teigimu, šios bylos atveju teismų sprendimų motyvai, kuriais buvo atsisakyta vadovautis ekspertų išvada, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, procesas administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai iš esmės remiasi ABTĮ 153 straipsnio 10 punktu (padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu (būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai, visų pirma, nurodo, jog nagrinėjant administracinę bylą Nr. A822-50/2011 buvo padaryta procesinio pobūdžio pažeidimų – netinkamai suformuluota apeliacinės instancijos teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 rezoliucinė dalis, neskirta pakartotinė ekspertizė, nevertintos pareiškėjų iniciatyva pateiktos turto vertinimo ataskaitos, atliktų turto vertinimo ekspertizių išvados atmestos pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnyje suformuluotas ekspertinių išvadų vertinimo taisykles. Tačiau vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netinkamas procesinių teisės normų taikymas taip pat nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai): kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjai, numato tik proceso atnaujinimo galimybę, jei yra pateikti įrodymai apie padarytą akivaizdų materialinių teisės normų pažeidimą, tačiau tokių įrodymų pareiškėjų skunde iš esmės nėra pateikta. Nors pareiškėjas teigia, jog, taikydami teritorijų planavimo ir statybos norminius aktus, teismai neteisingai juos aiškino ir savo sprendimus grindė administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 neįrodyta aplinkybe – statybos linijos pažeidimu, tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo (nustatymo), procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl šis pareiškėjų argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-50/2011.

Kita vertus, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas, kuriuo papildomai remiamasi pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo, nustato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius teismų sprendimus, nutartis ir pan.). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 priimto apeliacinės instancijos teismo sprendimo prieštaravimo aktualiai bei dominuojančiai administracinių teismų praktikai, taip pat nepateikė nuorodų į kitose panašaus pobūdžio bylose iki šiol priimtas teismų praktikos formavimui reikšmingas nutartis ar procesinius sprendimus dėl analogiškos prigimties teisinių ginčų (prašyme dėl proceso atnaujinimo analizuojami tik administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 priimti teismų sprendimai). Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrindė objektyviai egzistuojančios būtinybės užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką ir, atitinkamai, procesas administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 taip pat negali būti atnaujintas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte apibrėžtu pagrindu.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų R. R. ir S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-50/2011 pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB ,,Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R. M., I. A. Č., I. Č.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas