- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- I-653-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00803-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Irena Paulauskienė, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus, Vilniaus
- Pareiškėjas
- R. R., S. T.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R.
- Advokatai
- Viktoras Onačkas
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Viktorui Onačkai (Onačko) ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės Aušros Gliebienės, atsakovų valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ir valstybės, atstovaujamos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovės Linos Kaminskaitės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R. M., I. A. Č., I. Č.).
Aprašomoji dalis
nustatė
Pareiškėjai 2009-10-30 teismui pateikė patikslintą skundą (VII t., b. l. 2–5), kuriame, patikslino pirminiuose skunduose (I t., b. l. 4–7, 83, 120, II t., b. l. 167, V t., b. l. 15–19) reikštus reikalavimus ir teismo prašo:
1. pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-08-22 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė neteisėtai, o Vilniaus apskrities viršininko administracija, nevykdydama jai įstatymo priskirtų kontrolės funkcijų, nesiėmė veiksmų sustabdyti neteisėto statybos leidimo galiojimo ir netisėtos statybos, dėl ko namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytas pažeidžiant įstatymus ir pareiškėjų teisėtus interesus, padarant jiems turtinę žalą;
2. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti:
a. pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
b. pareiškėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtino teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) gatvė 12, Vilniuje, detalųjį planą. Pagal šio plano sprendinius nurodytoje teritorijoje leidžiama vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo, neviršijant 10 metrų aukščio iki stogo kraigo, užstatant 15 proc. sklypo ploto, t. y. 360 kv. m., statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-05-14 išdavė statytojui UAB „Sklypo servisas“ specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti, statybos sklypui tvarkyti. Pareiškėjai mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pažeisdama Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7.2 punkto reikalavimus, kaip pastato aukščio atskaitos pagrindą nurodė ne detaliojo plano žemės paviršiaus konkrečią aukščiau altitudę, o suformulavo abstraktų reikalavimą – nuo privažiavimo pusės. Pareiškėjų tvirtinimu, ši aplinkybė leido statytojui, dirbtinai pakėlus žemės lygį nuo privažiavimo pusės, iškelti pastato fasadą iki 12 metrų ir įrengti visuose trijuose aukštuose vienodus pagal aukštingumą butus. Pareiškėjai paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) gatvė 12, Vilniuje, statyba vyko ne detaliajame plane numatytoje vietoje. Pareiškėjų teigimu, pastatas suprojektuotas kitoje sklypo vietoje, nei nurodyta detaliajame plane ir projektavimo sąlygose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui statytojas UAB „Sklypo servisas“ statybos metu pateikė ir gavo pritarimą dėl projekto korektūros, kuria įtvirtino jau pastatytą 3 aukštų daugiabutį namą, o ne vieno aukšto namą su mansarda. Cokolinis aukštas pastatytas virš žemės paviršiaus, nors pagal statybos leidimą jis turėjo būti po žeme. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas įteisino pastatytą trijų aukštų daugiabutį namą, o ne vieno aukšto namą su mansarda. Pareiškėjai paaiškino, kad dėl neteisėtos statybos kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto merą. Pareiškėjai pažymėjo, kad statydami namus šioje vietovėje, investavo didelius pinigus, tačiau jų namai atsidūrė daugiabučio triaukščio namo, kurio fasadinė pusė atsukta tiesiai į jų namų kiemus, papėdėje. Prie pat pareiškėjų sklypų ribos suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė, atsiras apie 20 automobilių, o tai, pareiškėjų nuomone, taip pat neigiamai paveiks jų gyvenimo sąlygas. Pareiškėjų tvirtinimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija nevykdė jai Statybos įstatymo 27 straipsnyje priskirtos valstybinės statybos priežiūros.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad statybos leidimo neginčyjo, nes pastatas buvo pastatytas bylą pradėjus nagrinėti teisme. Priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra tas, kad savivaldybė leido pastatą statyti, pažeidžiant detalųjį planą. Kaltė pasireiškė tuo, kad buvo pažeistas pareiškėjų teisėto saugumo principas. Pastato vertė sumažėjo, nes jis buvo pastatytas kitaip (VII. t, 76-77 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (I t., b. l. 40–41, III t., b. l. 5–8, V t., b. l. 23–29, VII t., b. l. 15–21) nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), g. 12a, Vilniuje, statyba nebuvo savavališka. Valstybinę priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai dėl statybos leidimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Mano, kad gyvenamojo namo statybos metu trečiųjų asmenų interesai nepažeisti. Pažymėjo, kad įvertinus gyvenamojo namo atitiktį projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp sklypo ribų, bei galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), g. 12a, Vilniuje, pripažintas tinkamu naudoti. Dėl to valstybinę priežiūrą atliekančiam viešojo administravimo subjektui nebuvo pagrindo stabdyti statinio statybos. Taip pat pažymėjo, kad dokumentus statybos leidimui gauti patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų reikalavimus, privalo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Mano, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, vykdant gyvenamojo namo statybos priežiūrą, negali būti vertinami kaip neteisėta veika ar neveikimas, o pareiškėjų reikalaujama turtinė žala turi būti reali. Taip pat mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir gyvenamojo namo statybos. Teigia, kad neturi pareigos atlyginti pareiškėjams turtinės žalos.
Teismo posėdyje palaikė Vilniaus apskrities viršininko atsiliepimuose nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad priežastinio ryšio tarp žalos ir apskrities veiksmų nėra, nes ji sužinojo apie neteisėtus veiksmus, kai namas buvo pastatytas (VII. t, 76-77 b.l.).
Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundais taip pat nesutiko. Atsiliepimuose (I t., b. l. 42–43, III t., b. l. 13–14, V t., b. l. 61–71, VII t., b. l. 24–33) pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje šio administracinėje byloje nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 12, Vilniuje, techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų. Nors buvo pažeistas projektavimo sąlygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento, atsakovo Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė projektavimo sąlygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų įvykdymui, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, neatsižvelgdamas į galimas pasekmes ir esminę reikšmę statybos leidimui išduoti turinčius dokumentus, išdavė statybos leidimą taip pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad pažeidimų Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento veiksmuose, numatant 2003-05-14 specialiose projektavimo sąlygose (duomenys neskelbtini) statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti leidimą statytojui projektuoti cokolinį aukštą atskaitos pagrindu, nustatant maksimalų pastato aukštį, nurodant „nuo privažiavimo pusės“, taip pat pažeidimų Nuolatinės statybos komisijos veiksmuose, neįvertinant, kad UAB „Sklypo servisas“ galimai siekia statyti 3 aukštų 10 butų namą Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje nenustatė. Šiems pažeidimams pagrįsti naujų įrodymų pareiškėjai nepateikė, nors patikslintame skunde juos pakartojo, tiesa jokiais įrodymais (paaiškinimais, ekspertizės aktu ir pan.) nepagrįsdami šių pažeidimų sąsajos su patikslintu skundu prašoma priteisti žala. Atsakovė mano, kad pareiškėjų reikalavimas patirtą turtinę žalą priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neatitinka LR Civilinio kodekso nuostatų. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjų patikslintu skundu prašomą priteisti žalą būtina atsakyti į kelis klausimus, t. y. ar gyvenimo komforto, konkrečių gyvenimo sąlygų (gyvenimo privatumo, namų valdų jaukumo, gražaus gamtovaizdžio matomumo) pablogėjimas ir turto vertės sumažėjimas gali būti vadinamas žala LR Civilinio kodekso prasme, ar skunde įrodinėjamas namų valdų (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, vertės sumažėjimas priskirtinas tiesioginei ar netiesioginei žalai. Nurodė, kad gyvenimo sąlygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir gražaus gamtovaizdžio matomumas, kurių netekimu (ir vien tik jų netekimu) šioje byloje yra grindžiamas taip pat namų valdų (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, vertės sumažėjimas, nei LR statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose kaip ginamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos statybos procese nenurodytos. Todėl mano, kad šių interesų pažeidimai, kurių (kaip ir pačių interesų buvimo ar nebuvimo) konstatavimas yra subjektyvus, priklausantis nuo skirtingų žmonių poreikių, norų, nuomonių, o ne nuo įstatymuose reglamentuotų apsaugos ribų, negali būti laikomi pagrindu LR Civiliniame kodekse nurodytai žalai skaičiuoti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad patys teismo ekspertai V. Makarevičius ir I. Kučinskienė, atsakymą į klausimą, ar 2003 m. pakito asmenų, gyvenančių namų valdose (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, gyvenimo ir veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad gretimame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas padidinus užstatymo intensyvumą, suprojektuotas ir pastatytas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų, 2007-06-28 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė ne įstatymais, ginančiais konkrečias gyvenimo ir veiklos sąlygas, o profesine patirtimi ir visuomenėje susiformavusiais bendražmogiškais principais ir sampratomis apie privatumą, būsto patrauklumą, komfortą. Tokius visuomenėje susiformavusius ir bendražmogiškus principus LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika priskiria madai ir skoniui. Atsakovė pažymėjo, kad statybos procese yra saugoma ne tretiesiems asmenims priklausančio turto perkamoji vertė (galimybė jį parduoti, pakeisti už kuo didesnę kainą), o šio turto naudingumas (statinių techninė būklė, galimybė naudotis inžineriniais įrenginiais, teisės aktais reglamentuotas patalpų natūralus apšvietimas ir kt.). Nurodė, kad įrodymų, jog pastačius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutį gyvenamąjį namą sumažėjo ši namų valdų (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, vertė, jų naudingumas, kurio ribos yra reglamentuotos LR statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, o ne jų perkamoji vertė pareiškėjai į bylą nepateikė. Atsakovė mano, kad pareiškėjų įrodinėjami nuostoliai, pasireiškę namų valdų (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, perkamosios vertės sumažėjimu, yra hipotetiniai, o ne realūs. Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau konstatavo, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjų prašomų sumų. Šiuo atveju pareiškėjai visiškai neatsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, prašo priteisti analogiško dydžio sumas, todėl toks pareiškėjų reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstu. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2005-09-30 nutartyje nurodė, jog pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas turi būti siejamas su konkrečiais pažeidimais, taigi byloje būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios būtent. 2007-06-28 ekspertizės akte šis klausimas netirtas, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties argumentai nerealizuoti. Atsakovė pažymėjo, kad 2009-10-19 teismo posėdžio metu apklausti ekspertizę atlikę ekspertai dar kartą patvirtino, kad jie negalėjo nustatyti, kaip kiekvienas iš padarytų pažeidimų, t. y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei viršytas intensyvumas (kiekvienas pažeidimas atskirai bei visi kartu) įtakojo namų valdos turto vertės sumažėjimą. Atsakovė mano, kad ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad ekspertai nesugebėjo nustatyti koks yra realus namų verčių sumažėjimas.
Pažymėjo, kad solidarioji atsakomybė šioje byloje negalima, nes preziumuojant solidariąją pareigą pagal CK 6.279 straipsnį būtini kelių asmenų bendri veiksmai, kurių nebuvo, nes abi institucijos veikė savo kompetencijos srityje (VII t. b.l. 26).
Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad LVAT nutartyje nurodyta, kad priežastinis ryšys turi būti šioje byloje įrodytas. Pareiškėjai jo neįrodė. Pareiškėjams niekas negarantavo, kad namas bus pastatytas vienaip ar kitaip. Individualių namų statyba tame sklype galima. Nuostoliai turi būti realūs, o ne hipotetiniai.(VII t., b. l. 76-77).
Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Sklypo servisas“ su pareiškėjų skundais nesutiko ir atsiliepimuose (I t., b. l. 49–54, V t., b. l. 31–36) nurodė, kad Detaliųjų planų sprendinių reglamente neįtvirtintas privalomo statinio aukščio apibrėžimo detaliajame plane būdas, o tik numatyta, kad šis reikalavimas gali būti patikslintas nurodant aukštų skaičių, aukštį metrais nuo žemės paviršiaus aukščio altitudės iki karnizo, stogo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų turinys gali būti tikslinamas statinio projektavimo sąlygose. UAB „Sklypo servisas“ tvirtinimu, namo pusrūsis atitinka cokolinio aukšto (pusrūsio) sąvoką, nes jo grindys yra žemiau projektinio žemės paviršiaus. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, išduoto statybos leidimo pagrindu vykdoma gyvenamojo namo statyba nepažeidė kitų asmenų teisėtų interesų. Eksperto išvados dėl turto vertės ir vertės kitimo grindžiamos bendra žmogiškais principais, nesiremiant specialiomis žiniomis. Bendrovės teigimu, galimas statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos pažeidimas apibendrinus reiškia vieną ir tą patį pažeidimą, tai namo statybos vietos sklype pakeitimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. P., I. A. Č., M. M., R. B., R. M., I. Č., A. B. su pareiškėjų reikalavimais nesutiko (I t., b. l. 182–185, II t., b. l. 1–5, 178)
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjui R. R. priklauso nuosavybės teisės į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (V t., b. l. 131–134), o S. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir negyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (IV t. 197–200). Greta pareiškėjams priklausančių namų valdų esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I t., 18) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-08-22 išdavė statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Sklypo servisas“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai (I t., b. l. 17). 2004-02-25 buvo surašytas ir patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti aktas (II t., b. l. 7–8). Pareiškėjai 2004-01-12 kreipėsi su skundu (I t., b. l. 4–7) į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, 2004-02-26 patikslintu reikalavimu (I t., b. l. 83) prašė atlyginti jiems padarytą žalą. 2004-03-16 patikslintuose reikalavimuose (I t., b. l. 120) pareiškėjai nebereiškė reikalavimo panaikinti statybos leidimo, tik prašė priteisti patirtą turtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-02-14 priėmė sprendimą (III t., b. l. 41–52), kuriuo nusprendė panaikinti 2003-08-22 išduotą statybos leidimą ir iš atsakovų proporcingai priteisti: pareiškėjui R. R. – 25 000 Lt turto vertės sumažėjimo ir 2 6105 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą ir pareiškėjai S. T. – 46 000 Lt turto vertės sumažėjimo ir 2 615 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartimi (III t., b. l. 150–163) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas statybos leidimą, peržengė ginčo ribas, nes toks reikalavimas pareiškėjų nebuvo reiškiamas. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priteistinos pareiškėjams žalos, nustatytos ekspertizės akte, dydžio sumažinimo, netinkamai suformulavo prievolę atsakovams. Pareiškėjai 2007-11-06 patikslino skundo reikalavimus (V t., 15–19), patikslindami prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-14 priėmė sprendimą (V t., 160–171), kuriuo patenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 070 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o pareiškėjai S. T. – 91 100 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 070 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartimi (VI t., b. l. 101–114) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą gražino šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad byloje būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios būtent. Teismas pažymėjo, kad 2007-06-28 ekspertizės akte šis esminis klausimas netirtas, o argumentai dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui nerealizuoti (VI t. b.l. 112).Byla dar kartą grąžinta naujiems įrodymams surinkti ir įvertinti.
2009-10-30 pareiškėjai teismui pateikė patikslintą skundą (VII t., b. l. 2–5), kuriame palikdami pirmą reikalavimą patikslino prašomą priteisti turtinės žalos dydį, nurodydami ją priteisti solidariai: pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pareiškėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje šioje administracinėje byloje konstatavo, kad Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybei atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjai skunduose nurodė, kad žalą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir neveikimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje priimtoje šioje administracinėje byloje (A5-665/2005) padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos leidimas buvo išduotas neatsižvelgus į galimas pasekmes ir esminę reikšmę statybos leidimui išduoti turinčius dokumentus, taip pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimai. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, išduodami statybos leidimus, neveikė taip, kaip pagal bendruosius viešojo administravimo principus (įstatymo viršenybės, objektyvumo) ir įstatymų nuostatas privalėjo veikti, ir tokio jų veikimo pareiškėjai negalėjo pagrįstai tikėtis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje priimtoje šioje administracinėje byloje (A-756-73/2009) padarė išvadą, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikdama statinių statybos valstybinę priežiūrą privalėjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minėtame žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. Juolab prielaidą apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iš gyventojų raštų turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiškai aiškindamas teisės aktus nurodė, kad apskrities viršininkas turi pareigą, o ne teisę kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimą ir tuo pačiu vykdomus statybos darbus. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstytais motyvais nepagrįstai nepripažino Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų neveikimą, susijusį su Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis 2 punkte nurodytos pareigos nevykdymu, neteisėtu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusiose nutartyse, priimtose naginėjamoje byloje jau yra konstatuoti atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai, todėl jų papildomai teismai nenagrinėja, nes jie šioje byloje laikytini įrodytais.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Iš pareiškėjų skundų matyti, kad prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu, kuris atsirado, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija statybos leidimą išdavė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, o Vilniaus apskrities viršininko administracija neįvykdė jai nustatytos pareigos – patikrinti, ar gyvenamojo namo statyba žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjų nurodytas namų valdų (tariamas) vertės sumažėjimas (jį įrodžius) CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytinas turto (dalies jo vertės) netekimu. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualu nustatyti tokio (tariamo) turto vertės sumažėjimo dydį, t. y. nustatyti atlygintinos dėl minėto pareiškėjams priklausančių namų valdų vertės sumažėjimo žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės. 2004-07-23 buvo surašytas Nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, rinkos vertės nustatymo bei jos kitimo, pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97–127) (toliau – 2004-07-23 ekspertizės aktas). Šiame ekspertizės akte ekspertė V. Valentinavičienė padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų su gyvenamaisiais namais), esančių (duomenys neskelbtini) ir 5, Vilniuje, rinkos vertė, pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neprisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, sumažėjo: 1. nekilnojamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 49 000 Lt; 2. Nekilnojamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 92 000 Lt. ekspertai išvadoje nurodė, kad tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) būtų pastatytas prisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, tai jis įtakos greta esančių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) ir 5 rinkos vertei neturėtų. Faktorius – daugiabutis gyvenamasis namas be cokolinio aukšto ar su cokoliniu aukštu – gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir 5 rinkos vertei žymios įtakos neturi dėl vietovės reljefo: žemės sklypai yra skirtinguose lygiuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje, vertindamas nurodytą ekspertizės aktą, kaip įrodymą padarė išvadą, kad atliktos ekspertizės akte nenustatytas pareiškėjų turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo, todėl pareiškėjų patirta žala pagal 2003-07-23 ekspertizę buvo priteista nepagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus dėl 2004-07-23 atliktos ekspertizės 2006-01-30 nutartimi (IV t., b. l. 42–45) byloje paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo ekspertams Valdemarui Makarevičiui ir Irenai Kučinskienei. 2007-06-28 buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–109) (toliau 2007-06-28 ekspertizės aktas). Šiame akte ekspertai padarė išvadą, kad atlikus skaičiavimus galima teigti, kad nekilnojamojo turto vertė sumažėjo dėl to, kad buvo pažeista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos vieta, statybos linija, statybos ribos bei buvo viršytas statybos intensyvumas. Ekspertai apskaičiavo, kad: 1. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertė, neįvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo neigiamos įtakos – 1 1116 000 Lt, vertės sumažėjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo įtaką) – 4–6 procentai, turto vertės sumažėjo – 44 600–67 000 Lt; 2. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertė, neįvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo neigiamos įtakos – 1 024 000 Lt, vertės sumažėjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo įtaką) – 8, 9 procentai, turto vertės sumažėjo – 91 100 Lt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje vertindamas 2007-06-28 ekspertizės aktą atkreipė dėmesį į nuorodą, kad įtaką pareiškėjų turto vertei daro šalia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinė pusė (langai, balkonai ir terasos) yra tiesiogiai orientuota į priešais esančio namo (duomenys neskelbtini) ir iš dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus. Ekspertų teigimu šios aplinkybės sąlygoja sumažėjusį šių namų gamtovaizdžio matomumą, pažeistą namų jaukumą, gyventojų privatumą. Neigiamą poveikį, ekspertų teigimu, pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų vertei lėmė tai, kad jų sklypai atsidūrė daugiabučio namo papėdėje. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis ekspertai konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lėmė minėtų neigiamų faktorių atsiradimą ir tuo pačiu nekilnojamojo turto obejtų vertės sumažėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje įvertinęs detaliojo plano sprendinius padarė išvadą, kad pastatyto daugiabučio namo užstatymo ribos atitinka 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos t.y. net pastačius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos dalis pastato vistiek būtų toje pačioje vietoje, kaip ir šiuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sąlygotų gamtovaizdžio matomumo sumažėjimą. Be to užstatymo zona pagal detaliojo plano brėžinį buvo reljefiškai aukštesnėje vietoje, nei pareiškėjams priklausantys žemės sklypai. Nutartyje pažymėta, kad detaliojo plano sprendiniuose nenustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų ir terasų kryptis ( VI t. b.l. 111).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje neaprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti ar minėti faktoriai (sumažėjęs gamtovaizdžio matomumas, pažeistas namų jaukumas, gyventojų privatumas) nulėmę turto vertės sumažėjimą būtų eliminuoti, jei nebūtų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų. Nenurodyta, kokie buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti pareiškėjų turto objektų galimos vertės pokyčius tokio paties aukščio statinį pastačius detaliojo plano brėžinyje nurodyto užstatymo zonoje.
Iš viso to kas pasakyta, teismas padarė išvadą, kad ekspertizės akte statinio statybos nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių pasekmės, gretimų sklypų bei juose esančių statinių rinkos vertei, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nemotyvuojamos, todėl išvados, kuriose atsakoma į teismo klausimus dėl turto vertės pokyčių, vykdant detaliojo plano sprendinius, laikytinos nepagrįstomis, o esminis klausimas, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių jis pareiškėjų turto vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų tai kokios, netirtas.
Pareiškėjų atstovas 2009-09-21 teismui pateikė prašymą (VI t., b. l. 175), kuriame prašė į teismo posėdį iškvieti ekspertus Valdemarą Makarevičių ir Ireną Kučinskienę.
2009-10-19 vykusiame teismo posėdyje (VI t., b. l. 189–190) buvo apklausta 2007-06-28 ekspertizės aktą surašiusi ekspertė Irena Kučinskienė. Ji paaiškino, kad yra mažesnė paklaida ieškant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų. Nurodė, kad taip lygindama ir vertindama jos nuomone gavo teisingą išvadą. Nurodė, kad kiek sumažėjo vertė dėl kiekvieno pažeidimo nustatyti yra neįmanoma. Jaukumą ir privatumą įvertino pagal langus. Vertinant kitu metodu, t. y. per teritorijų planavimo dokumentus, būtų atsakyti tie patys klausimai, tačiau tyrimas būtų kitu kampu (VI t., b. l. 189–190).
Teismo pavedimu ekspertai pateikė paaiškinimą dėl 2007-06-28 ekspertizės akto (VII t. b.l. 12-13).
Iš šio paaiškinimo turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartyje nurodyti trūkumai dėl 2007-06-28 ekspertizės akto nepašalinti, o pareiškėjų atstovas 2009-10-19 teismo posėdyje nurodė, kad jie dar vienos ekspertizės skirti neprašo, jiems pakanka ankstesnių (VI t., b. l. 190).
Bendras įrodinėjimo principas yra tai, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos, kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos atsiradusios žalos. Bylos nagrinėjimo metu jokiais papildomais įrodymais nebuvo patvirtintas priežastinio ryšio buvimas, o esami įrodymai jo nepatvirtina. Įrodinėjamo dalyko esmė byloje įrodyti skirtumą, kiek būtų sumažėjusi namo vertė, jeigu namas būtų pastatytas taip, kaip turėjo būti pastatytas ir kiek sumažėjo dėl to, kaip dabar pastatytas. Vertės skirtumas neįrodytas, ką turėjo įrodyti pareiškėjai, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų nurodomos žalos.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų skundas atmestinas.
Teismui nepatenkinus pareiškėjų pagrindinio reikalavimo – atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, netenkintinas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, nes tai yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio, taip pat netenkintinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusp rendžia
atmesti pareiškėjų R. R. ir S. T. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.