- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- I-653-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00803-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- R. R., S. T.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R. M., Irena A
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Monikai Mačerauskaitei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. G., pareiškėjų atstovui advokatui V. O.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB ,,Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P., M. M., A. M., R. M., Irena A. Č., I. Č.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjai 2009-10-30 teismui pateikė patikslintą skundą (VII t., b. l. 2–5), kuriuo patikslino pirminiuose skunduose (I t., b. l. 4–7, 83, 120, II t., b. l. 167, V t., b. l. 15–19) reikštus reikalavimus ir teismo prašo:
1. pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-08-22 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė neteisėtai, o Vilniaus apskrities viršininko administracija, nevykdydama jai įstatymo priskirtų kontrolės funkcijų, nesiėmė veiksmų sustabdyti neteisėto statybos leidimo galiojimo ir netisėtos statybos, dėl ko namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytas pažeidžiant įstatymus ir pareiškėjų teisėtus interesus, padarant jiems turtinę žalą;
2. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti:
a. pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
b. pareiškėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtino teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą. Pagal šio plano sprendinius nurodytoje teritorijoje leidžiama vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo, neviršijant 10 metrų aukščio iki stogo kraigo, užstatant 15 proc. sklypo ploto, t. y. 360 kv. m., statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-05-14 išdavė statytojui UAB „Sklypo servisas“ specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti, statybos sklypui tvarkyti. Pareiškėjai mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pažeisdama Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7.2 punkto reikalavimus, kaip pastato aukščio atskaitos pagrindą nurodė ne detaliojo plano žemės paviršiaus konkrečią aukščiau altitudę, o suformulavo abstraktų reikalavimą – nuo privažiavimo pusės. Pareiškėjų tvirtinimu, ši aplinkybė leido statytojui, dirbtinai pakėlus žemės lygį nuo privažiavimo pusės, iškelti pastato fasadą iki 12 metrų ir įrengti visuose trijuose aukštuose vienodus pagal aukštingumą butus. Pareiškėjai paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba vyko ne detaliajame plane numatytoje vietoje. Pareiškėjų teigimu, pastatas suprojektuotas kitoje sklypo vietoje, nei nurodyta detaliajame plane ir projektavimo sąlygose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui statytojas UAB „Sklypo servisas“ statybos metu pateikė ir gavo pritarimą dėl projekto korektūros, kuria įtvirtino jau pastatytą 3 aukštų daugiabutį namą, o ne vieno aukšto namą su mansarda. Cokolinis aukštas pastatytas virš žemės paviršiaus, nors pagal statybos leidimą jis turėjo būti po žeme. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas įteisino pastatytą trijų aukštų daugiabutį namą, o ne vieno aukšto namą su mansarda. Pareiškėjai paaiškino, kad dėl neteisėtos statybos kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto merą. Pareiškėjai pažymėjo, kad statydami namus šioje vietovėje, investavo didelius pinigus, tačiau jų namai atsidūrė daugiabučio triaukščio namo, kurio fasadinė pusė atsukta tiesiai į jų namų kiemus, papėdėje. Prie pat pareiškėjų sklypų ribos suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė, atsiras apie 20 automobilių, o tai, pareiškėjų nuomone, taip pat neigiamai paveiks jų gyvenimo sąlygas. Pareiškėjų tvirtinimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija nevykdė jai Statybos įstatymo 27 straipsnyje priskirtos valstybinės statybos priežiūros.
Atsiliepimas
Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (I t., b. l. 40–41, III t., b. l. 5–8, V t., b. l. 23–29, VII t., b. l. 15–21) nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba nebuvo savavališka. Valstybinę priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai dėl statybos leidimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Mano, kad gyvenamojo namo statybos metu trečiųjų asmenų interesai nepažeisti. Pažymėjo, kad įvertinus gyvenamojo namo atitiktį projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp sklypo ribų, bei galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažintas tinkamu naudoti. Dėl to valstybinę priežiūrą atliekančiam viešojo administravimo subjektui nebuvo pagrindo stabdyti statinio statybos. Taip pat pažymėjo, kad dokumentus statybos leidimui gauti patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų reikalavimus, privalo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Mano, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, vykdant gyvenamojo namo statybos priežiūrą, negali būti vertinami kaip neteisėta veika ar neveikimas, o pareiškėjų reikalaujama turtinė žala turi būti reali. Taip pat mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir gyvenamojo namo statybos. Teigia, kad neturi pareigos atlyginti pareiškėjams turtinės žalos.
Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundais taip pat nesutiko. Atsiliepimuose (I t., b. l. 42–43, III t., b. l. 13–14, V t., b. l. 61–71, VII t., b. l. 24–33) pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje šio administracinėje byloje nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų. Nors buvo pažeistas projektavimo sąlygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento, atsakovo Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė projektavimo sąlygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų įvykdymui, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, neatsižvelgdamas į galimas pasekmes ir esminę reikšmę statybos leidimui išduoti turinčius dokumentus, išdavė statybos leidimą taip pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad pažeidimų Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento veiksmuose, numatant 2003-05-14 specialiose projektavimo sąlygose Nr. 800 statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti leidimą statytojui projektuoti cokolinį aukštą atskaitos pagrindu, nustatant maksimalų pastato aukštį, nurodant „nuo privažiavimo pusės“, taip pat pažeidimų Nuolatinės statybos komisijos veiksmuose, neįvertinant, kad UAB „Sklypo servisas“ galimai siekia statyti 3 aukštų 10 butų namą Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje nenustatė. Šiems pažeidimams pagrįsti naujų įrodymų pareiškėjai nepateikė, nors patikslintame skunde juos pakartojo, tiesa jokiais įrodymais (paaiškinimais, ekspertizės aktu ir pan.) nepagrįsdami šių pažeidimų sąsajos su patikslintu skundu prašoma priteisti žala. Atsakovė mano, kad pareiškėjų reikalavimas patirtą turtinę žalą priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neatitinka LR Civilinio kodekso nuostatų. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjų patikslintu skundu prašomą priteisti žalą būtina atsakyti į kelis klausimus, t. y. ar gyvenimo komforto, konkrečių gyvenimo sąlygų (gyvenimo privatumo, namų valdų jaukumo, gražaus gamtovaizdžio matomumo) pablogėjimas ir turto vertės sumažėjimas gali būti vadinamas žala LR Civilinio kodekso prasme, ar skunde įrodinėjamas namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės sumažėjimas priskirtinas tiesioginei ar netiesioginei žalai. Nurodė, kad gyvenimo sąlygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir gražaus gamtovaizdžio matomumas, kurių netekimu (ir vien tik jų netekimu) šioje byloje yra grindžiamas taip pat namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės sumažėjimas, nei LR statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose kaip ginamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos statybos procese nenurodytos. Todėl mano, kad šių interesų pažeidimai, kurių (kaip ir pačių interesų buvimo ar nebuvimo) konstatavimas yra subjektyvus, priklausantis nuo skirtingų žmonių poreikių, norų, nuomonių, o ne nuo įstatymuose reglamentuotų apsaugos ribų, negali būti laikomi pagrindu LR Civiliniame kodekse nurodytai žalai skaičiuoti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad patys teismo ekspertai V. M. ir I. K., atsakymą į klausimą, ar 2003 m. pakito asmenų, gyvenančių namų valdose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenimo ir veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad gretimame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas padidinus užstatymo intensyvumą, suprojektuotas ir pastatytas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų, 2007-06-28 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė ne įstatymais, ginančiais konkrečias gyvenimo ir veiklos sąlygas, o profesine patirtimi ir visuomenėje susiformavusiais bendražmogiškais principais ir sampratomis apie privatumą, būsto patrauklumą, komfortą. Tokius visuomenėje susiformavusius ir bendražmogiškus principus LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika priskiria madai ir skoniui. Atsakovas pažymėjo, kad statybos procese yra saugoma ne tretiesiems asmenims priklausančio turto perkamoji vertė (galimybė jį parduoti, pakeisti už kuo didesnę kainą), o šio turto naudingumas (statinių techninė būklė, galimybė naudotis inžineriniais įrenginiais, teisės aktais reglamentuotas patalpų natūralus apšvietimas ir kt.). Nurodė, kad įrodymų, jog pastačius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutį gyvenamąjį namą sumažėjo ši namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė, jų naudingumas, kurio ribos yra reglamentuotos LR statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, o ne jų perkamoji vertė pareiškėjai į bylą nepateikė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų įrodinėjami nuostoliai, pasireiškę namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perkamosios vertės sumažėjimu, yra hipotetiniai, o ne realūs. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau konstatavo, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjų prašomų sumų. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2005-09-30 nutartyje nurodė, jog pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas turi būti siejamas su konkrečiais pažeidimais, taigi byloje būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios būtent. 2007-06-28 ekspertizės akte šis klausimas netirtas, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties argumentai nerealizuoti. Atsakovas pažymėjo, kad 2009-10-19 teismo posėdžio metu apklausti ekspertizę atlikę ekspertai dar kartą patvirtino, kad jie negalėjo nustatyti, kaip kiekvienas iš padarytų pažeidimų, t. y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei viršytas intensyvumas (kiekvienas pažeidimas atskirai bei visi kartu) įtakojo namų valdos turto vertės sumažėjimą. Atsakovo manymu, kad ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad ekspertai nesugebėjo nustatyti koks yra realus namų verčių sumažėjimas. Pažymėjo, kad solidarioji atsakomybė šioje byloje negalima, nes preziumuojant solidariąją pareigą pagal CK 6.279 straipsnį būtini kelių asmenų bendri veiksmai, kurių nebuvo, nes abi institucijos veikė savo kompetencijos srityje (VII t. b.l. 26).
Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Sklypo servisas“ su pareiškėjų skundais nesutiko ir atsiliepimuose (I t., b. l. 49–54, V t., b. l. 31–36) nurodė, kad Detaliųjų planų sprendinių reglamente neįtvirtintas privalomo statinio aukščio apibrėžimo detaliajame plane būdas, o tik numatyta, kad šis reikalavimas gali būti patikslintas nurodant aukštų skaičių, aukštį metrais nuo žemės paviršiaus aukščio altitudės iki karnizo, stogo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų turinys gali būti tikslinamas statinio projektavimo sąlygose. UAB „Sklypo servisas“ tvirtinimu, namo pusrūsis atitinka cokolinio aukšto (pusrūsio) sąvoką, nes jo grindys yra žemiau projektinio žemės paviršiaus. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, išduoto statybos leidimo pagrindu vykdoma gyvenamojo namo statyba nepažeidė kitų asmenų teisėtų interesų. Eksperto išvados dėl turto vertės ir vertės kitimo grindžiamos bendra žmogiškais principais, nesiremiant specialiomis žiniomis. Bendrovės teigimu, galimas statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos pažeidimas apibendrinus reiškia vieną ir tą patį pažeidimą, tai namo statybos vietos sklype pakeitimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. P., I. A. Č., M. M., R. B., R. M., I. Č., A. B. su pareiškėjų reikalavimais nesutiko (I t., b. l. 182–185, II t., b. l. 1–5, 178)
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjui R. R. priklauso nuosavybės teisės į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (V t., b. l. 131–134), o S. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir negyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (IV t. 197–200). Greta pareiškėjams priklausančių namų valdų esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 18) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-08-22 išdavė statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Sklypo servisas“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai (I t., b. l. 17). 2004-02-25 buvo surašytas ir patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti aktas (II t., b. l. 7 – 8). Pareiškėjai 2004-01-12 kreipėsi su skundu (I t., b. l. 4–7) į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, 2004-02-26 patikslintu reikalavimu (I t., b. l. 83) prašė atlyginti jiems padarytą žalą. 2004-03-16 patikslintuose reikalavimuose (I t., b. l. 120) pareiškėjai nebereiškė reikalavimo panaikinti statybos leidimo, tik prašė priteisti patirtą turtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-02-14 priėmė sprendimą (III t., b. l. 41–52), kuriuo nusprendė panaikinti 2003-08-22 išduotą statybos leidimą ir iš atsakovų proporcingai priteisti: pareiškėjui R. R. – 25 000 Lt turto vertės sumažėjimo ir 2 6105 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą ir pareiškėjai S. T. – 46 000 Lt turto vertės sumažėjimo ir 2 615 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartimi (III t., b. l. 150–163) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas statybos leidimą, peržengė ginčo ribas, nes toks reikalavimas pareiškėjų nebuvo reiškiamas. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priteistinos pareiškėjams žalos, nustatytos ekspertizės akte, dydžio sumažinimo, netinkamai suformulavo prievolę atsakovams. Pareiškėjai 2007-11-06 patikslino skundo reikalavimus (V t., b. l. 15–19), patikslindami prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-14 priėmė sprendimą (V t., 160–171), kuriuo patenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 070 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o pareiškėjai S. T. – 91 100 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 070 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartimi (VI t., b. l. 101–114) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą gražino šiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad byloje būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios būtent. Teismas pažymėjo, kad 2007-06-28 ekspertizės akte šis esminis klausimas netirtas, o argumentai dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui nerealizuoti (t. VI, b. l. 112). Byla dar kartą grąžinta naujiems įrodymams surinkti ir įvertinti.
Šalies argumentai
2009-10-30 pareiškėjai teismui pateikė patikslintą skundą (VII t., b. l. 2–5), kuriame palikdami pirmą reikalavimą patikslino prašomą priteisti turtinės žalos dydį, nurodydami ją priteisti solidariai: pareiškėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pareiškėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, išlaidas už advokato pagalbą ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje rėmėsi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybei atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad žalą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir neveikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje priimtoje šioje administracinėje byloje (A-5-665/2005) padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos leidimas buvo išduotas neatsižvelgus į galimas pasekmes ir esminę reikšmę statybos leidimui išduoti turinčius dokumentus, taip pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimai. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, išduodami statybos leidimus, neveikė taip, kaip pagal bendruosius viešojo administravimo principus (įstatymo viršenybės, objektyvumo) ir įstatymų nuostatas privalėjo veikti, ir tokio jų veikimo pareiškėjai negalėjo pagrįstai tikėtis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje priimtoje šioje administracinėje byloje (A-756-73/2009) padarė išvadą, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikdama statinių statybos valstybinę priežiūrą privalėjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minėtame žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. Juolab prielaidą apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iš gyventojų raštų turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiškai aiškindamas teisės aktus nurodė, kad apskrities viršininkas turi pareigą, o ne teisę kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimą ir tuo pačiu vykdomus statybos darbus. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstytais motyvais nepagrįstai nepripažino Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų neveikimą, susijusį su Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis 2 punkte nurodytos pareigos nevykdymu, neteisėtu. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusiose nutartyse, priimtose nagrinėjamoje byloje jau yra konstatuoti atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai, todėl jų papildomai teismai nenagrinėja, nes jie šioje byloje laikytini įrodytais.
Teismas nustatė, kad prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu, kuris atsirado, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija statybos leidimą išdavė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, o Vilniaus apskrities viršininko administracija neįvykdė jai nustatytos pareigos – patikrinti, ar gyvenamojo namo statyba žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytas namų valdų (tariamas) vertės sumažėjimas (jį įrodžius) CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytinas turto (dalies jo vertės) netekimu. Todėl teismas vertino tokio (tariamo) turto vertės sumažėjimo dydį, t. y. nustatyti atlygintinos dėl minėto pareiškėjams priklausančių namų valdų vertės sumažėjimo žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės. 2004-07-23 buvo surašytas Nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės nustatymo bei jos kitimo, pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97–127) (toliau – 2004-07-23 ekspertizės aktas). Šiame ekspertizės akte ekspertė V. V. padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų su gyvenamaisiais namais), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė, pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neprisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, sumažėjo: 1. nekilnojamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 49 000 Lt; 2. Nekilnojamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 92 000 Lt. ekspertai išvadoje nurodė, kad tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) būtų pastatytas prisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, tai jis įtakos greta esančių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) rinkos vertei neturėtų. Faktorius – daugiabutis gyvenamasis namas be cokolinio aukšto ar su cokoliniu aukštu – gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkos vertei žymios įtakos neturi dėl vietovės reljefo: žemės sklypai yra skirtinguose lygiuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje, vertindamas nurodytą ekspertizės aktą, kaip įrodymą padarė išvadą, kad atliktos ekspertizės akte nenustatytas pareiškėjų turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo, todėl pareiškėjų patirta žala pagal 2003-07-23 ekspertizę buvo priteista nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus dėl 2004-07-23 atliktos ekspertizės 2006-01-30 nutartimi (IV t., b. l. 42–45) byloje paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo ekspertams V. M. ir I. K.. 2007-06-28 buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–109) (toliau 2007-06-28 ekspertizės aktas). Šiame akte ekspertai padarė išvadą, kad atlikus skaičiavimus galima teigti, kad nekilnojamojo turto vertė sumažėjo dėl to, kad buvo pažeista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos vieta, statybos linija, statybos ribos bei buvo viršytas statybos intensyvumas. Ekspertai apskaičiavo, kad: 1. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertė, neįvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo neigiamos įtakos – 1 1116 000 Lt, vertės sumažėjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo įtaką) – 4–6 procentai, turto vertės sumažėjo – 44 600–67 000 Lt; 2. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertė, neįvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo neigiamos įtakos – 1 024 000 Lt, vertės sumažėjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo įtaką) – 8, 9 procentai, turto vertės sumažėjo – 91 100 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje vertindamas 2007-06-28 ekspertizės aktą atkreipė dėmesį į nuorodą, kad įtaką pareiškėjų turto vertei daro šalia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinė pusė (langai, balkonai ir terasos) yra tiesiogiai orientuota į priešais esančio namo (duomenys neskelbtini) ir iš dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus. Ekspertų teigimu šios aplinkybės sąlygoja sumažėjusį šių namų gamtovaizdžio matomumą, pažeistą namų jaukumą, gyventojų privatumą. Neigiamą poveikį, ekspertų teigimu, pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų vertei lėmė tai, kad jų sklypai atsidūrė daugiabučio namo papėdėje. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis ekspertai konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lėmė minėtų neigiamų faktorių atsiradimą ir tuo pačiu nekilnojamojo turto objektų vertės sumažėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje įvertinęs detaliojo plano sprendinius padarė išvadą, kad pastatyto daugiabučio namo užstatymo ribos atitinka 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos t.y. net pastačius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos dalis pastato vis tiek būtų toje pačioje vietoje, kaip ir šiuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sąlygotų gamtovaizdžio matomumo sumažėjimą. Be to užstatymo zona pagal detaliojo plano brėžinį buvo reljefiškai aukštesnėje vietoje, nei pareiškėjams priklausantys žemės sklypai. Nutartyje pažymėta, kad detaliojo plano sprendiniuose nenustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų ir terasų kryptis (t. VI, b. l. 111). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje neaprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti ar minėti faktoriai (sumažėjęs gamtovaizdžio matomumas, pažeistas namų jaukumas, gyventojų privatumas) nulėmę turto vertės sumažėjimą būtų eliminuoti, jei nebūtų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų. Nenurodyta, kokie buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti pareiškėjų turto objektų galimos vertės pokyčius tokio paties aukščio statinį pastačius detaliojo plano brėžinyje nurodyto užstatymo zonoje. Iš viso to kas pasakyta, teismas padarė išvadą, kad ekspertizės akte statinio statybos nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių pasekmės, gretimų sklypų bei juose esančių statinių rinkos vertei, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nemotyvuojamos, todėl išvados, kuriose atsakoma į teismo klausimus dėl turto vertės pokyčių, vykdant detaliojo plano sprendinius, laikytinos nepagrįstomis, o esminis klausimas, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių jis pareiškėjų turto vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų tai kokios, netirtas. Pareiškėjų atstovas 2009-09-21 teismui pateikė prašymą (VI t., b. l. 175), kuriame prašė į teismo posėdį iškvieti ekspertus V. M. ir I. K.. 2009-10-19 vykusiame teismo posėdyje (VI t., b. l. 189–190) buvo apklausta 2007-06-28 ekspertizės aktą surašiusi ekspertė I. K.. Ji paaiškino, kad yra mažesnė paklaida ieškant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų. Nurodė, kad taip lygindama ir vertindama jos nuomone gavo teisingą išvadą. Nurodė, kad, kiek sumažėjo vertė dėl kiekvieno pažeidimo, nustatyti yra neįmanoma (VI t., b. l. 189–190). Teismo pavedimu ekspertai pateikė paaiškinimą dėl 2007-06-28 ekspertizės akto (VII t. b. l. 12-13). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartyje nurodyti trūkumai dėl 2007-06-28 ekspertizės akto nepašalinti, o pareiškėjų atstovas 2009-10-19 teismo posėdyje nurodė, kad jie dar vienos ekspertizės skirti neprašo, jiems pakanka ankstesnių (VI t., b. l. 190). Teismas pabrėžė, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos, kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.
Byloje buvo iškeltas klausimas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos atsiradusios žalos. Bylos nagrinėjimo metu jokiais papildomais įrodymais nebuvo patvirtintas priežastinio ryšio buvimas, įrodinėjamo dalyko esmė byloje įrodyti skirtumą, kiek būtų sumažėjusi namo vertė, jeigu namas būtų pastatytas taip, kaip turėjo būti pastatytas ir kiek sumažėjo dėl to, kaip dabar pastatytas. Vertės skirtumas neįrodytas, ką turėjo įrodyti pareiškėjai, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų nurodomos žalos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų skundą atmetė. Teismui nepatenkinus pareiškėjų pagrindinio reikalavimo – atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, netenkintas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas, nes tai yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio, taip pat netenkintinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas.
III.
Pareiškėjai R. R. ir S. T. apeliaciniu skundu (t. VII, b. l. 93-96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjų skundą tenkinant. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo motyvai prieštaringi, rezoliucine dalimi skundas atmetamas, tačiau motyvuose pripažįstamas atsakovų neteisėtas veikimas bei neturtinės žalos reikalavimas laikomas įrodytu.
2. Nesutinka su teismo įrodymų vertinimu: teismui nenustačius ekspertizės išvadų nepriimtinumo pagrindų, šiuo įrodymu būtina vadovautis.
3. Nepriimtinas sprendimo motyvas, kad pareiškėjai patys neprašė skirti naujos ekspertizės, nes teismai buvo aktyvūs proceso metu, realizavo savo teisę procesines teises dėl galimo nusprendimo dėl ekspertizės, bei ABTĮ 81 str. įvirtintą pareigą būti aktyviam, todėl keista, jeigu galutinėje proceso stadijoje teismas atsisako savo aktyvaus vaidmens, laikydamas tai pareiškėjo rūpesčiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentas, atsiliepimu (t. VII, b. l. 103-109) nesutinka su apeliaciniu skundu. Savo motyvus grindžia šiais argumentais:
1. Pažymi, jog ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra galutinė ir neskundžiama, tad pareiškėjai, teikdami skundą turėjo susilaikyti nuo perteklinio reikalavimo pripažinti veiksmus neteisėtais. Todėl pirmosios instancijos teismas visai pagrįstai atmėtė šį pareiškėjų reikalavimą.
2. Pažymi, jog 2006 m. sausio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepavedė ekspertams nustatyti namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertės.
3. Nurodo, jog pareiškėjai visiškai neatsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria jau buvo įvertinti kaip nepagrįsti reikalavimai, vėl prašo priteisti R. R. ir S. T. atitinkamai 67000 Lt ir 91100 Lt. Norėdami, kad teismas priteistų prašomą sumą, pareiškėjai turėjo pateikti naujus įrodymus, pagrindžiančius kad buvo patirti būtent tokio dydžio nuostoliai.
4. Nesutinka dėl teismo pareigos pačiam paskirti atlikti ekspertizę, nes žala nėra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti pareiškėjas. ABTĮ suteikia teisę teismui savo iniciatyva tik išreikalauti reikiamus dokumentus ir pareikalauti pareigūnų paaiškinimų,
5. Mano, jog pareiškėjas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir galimai patirtos žalos. Nėra aišku ar tiktai dėl padarytų pažeidimų galimai nuvertėjo namų valdų vertė. Pritaria LVAT, teiginiui, jog turto vertės sumažėjimas turi būti siejamas su konkrečiais pažeidimais, todėl byloje būtina nustatyti kaip kiekvienas pažeidimas, t.y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei viršytas intensyvumas (būtent kiekvienas pažeidimas atskirai) įtakojo namų valdos vertės sumažėjimą.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. VII, b. l. 113-114) nepritaria apeliaciniam skundui, nes mano, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad yra neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą visa apimtimi.
2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nesivadovavo 2007-06-28 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2009-05-21 LVAT nutartyje buvo aiškiai išdėstyti ekspertinio akto trūkumai, kurie vėliau nebuvo pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė - turtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir neveikimo jiems vykdant jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas atlyginimas.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1281 redakcija) nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi konstatuotina, kad minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta speciali valstybės ir savivaldybių (viešosios) atsakomybės sistema, numatanti specialius valstybės ir savivaldybių atsakomybės principus.
Nors Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas (CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalys).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi nereikalaujama, kad aktas būtų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodyti viešojo administravimo veiksmai (projektavimo sąlygų išdavimas, Nuolatinės statybos komisijos išvadų priėmimas, statybos leidimų išdavimas, pareiškėjų skundų nagrinėjimas, kt.) tiesiogiai darė įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Akivaizdu, kad administracinis aktas, suteikiantis atitinkamas teises jo adresatui, gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas. Tačiau nepasisakius dėl visų viešosios atsakomybės pagrindų buvimo, nėra galimybės konstatuoti, kad pareiškėjų nurodomi aktai nedaro įtakos jų interesams.
Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovų darbuotojai, atlikdami pareiškėjų nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to byloje pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamiesi atsakovai privalėjo veikti priimdami atitinkamus aktus, susijusius su gyvenamojo namo statyba gretimame pareiškėjams žemės sklype, ar atsakovai pareiškėjų atžvilgiu veikė laikydamiesi šių reikalavimų.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje pirmiausia turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat bendraisiais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje. Šios bylos kontekste paminėtini įstatymo viršenybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ir objektyvumo principas, reiškiantis, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pastarasis principas reikalauja įvertinti, kokius interesus tenkinant buvo priimti administraciniai aktai, iš kurių kildinama žala.
Dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų išduodant statybos leidimą konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. rugpjūčio 22 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nesilaikant 2001 m. kovo 1 d. patvirtinto detaliojo plano ir jame nurodytų privalomųjų (užstatymo intensyvumas) ir pasirinktųjų (pastatų (statinių) statybos vieta, statybos linija, statybos riba) teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimus. Taip pat išduodant statybos leidimą nebuvo atsižvelgta į galimus padarinius ir esminę reikšmę statybos leidimui išduoti turinčius dokumentus. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V buvo patvirtinti sklypo dalies (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai: gyvenamasis mažaaukštis žemės naudojimo būdas, sklypo ribos ir statybos reglamentas pagal pridedamą brėžinį. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektuojami teritorijos statybiniai reglamentai pateikti detaliojo plano teritorijos užstatymo reglamentų brėžinyje. Reglamente nurodytas statinių aukštingumas, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, užstatymo riba ir kt. Pagal galiojusio Detaliųjų planų sprendinių reglamento 9 punktą pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai yra privalomi. Tačiau statinio projekte numatyti statybos sprendiniai neatitiko detaliuoju planu patvirtintų teritorijos užstatymo reglamentų. Techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų. Taigi statinio projekte buvo numatoma keisti teritorijos užstatymo režimą, todėl pagal galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punktą buvo būtina keisti detaliajame plane numatytus sprendinius. Techninės ekspertizės akte pagrįstai konstatuotas leistino užstatymo intensyvumo viršijimas. Pagal Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7.4 punktą užstatymo intensyvumas reglamentuoja visų pastatų bendro ploto santykį su viso sklypo plotu. Dėl to šiuo atveju vertinamos ir mansardinio, ir cokolinio aukštų patalpas, juolab kad jose suprojektuotos gyvenamosios patalpos, o pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka 14 punktą rūsio, pusrūsio ar pastogės patalpų, į kurias patenkama tiesiog iš buto, plotas įskaičiuojamas į šio buto bendrąjį plotą. Gyvenamojo pastato gyvenamasis plotas yra visų jo butų gyvenamųjų plotų suma. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma (šio reglamento 15, 17 punktai). Nustatyta, kad atsakovo Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė projektavimo sąlygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų įvykdymui, nors buvo pažeistas projektavimo sąlygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento.
Pareiškėjų prašoma atlyginti žala pasireiškė ne sunaikinant ar sužalojant turtą, ne paneigus jų teisę gauti tam tikras pajamas (negautos pajamos), o sumažinus turto, kaip visumos, vertę. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007). Tačiau byloje nepakanka nustatyti pareiškėjų turto vertės sumažėjimą pastačius minėtą statinį. Būtina tokį sumažėjimą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iš statybos leidimo įgyvendinimo. Statybos leidimus išdavė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai nesiėmė veiksmų, galinčių sustabdyti statybos leidimo įgyvendinimą. Minėta, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas išduodant statybos leidimus pasireiškė tuo, jog nebuvo atsižvelgta į detaliojo plano sprendinių nustatytą teritorijos tvarkymo režimo reglamentą. Todėl turto vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiamas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo. Žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje reiškia turto nuvertėjimo kompensavimą, t. y. turto visumos (jo vertės) atstatymą į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų buvę pažeidimo. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies bendroji taisyklė, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, skirta tam, kad gavęs žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo pasiektų restitutio in integrum, t. y. jo turto būklė būtų tokia, lyg pažeidimo nebūtų buvę. Tačiau turto vertė kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų, turto būklės pokyčių ir kitų aplinkybių. Kintant turto vertei, kinta ir dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi turto vertės sumažėjimo suma. Kadangi pareiškėjų turtas nebuvo nei sunaikintas, nei sužalotas, reikalaujama žalos atlyginimo suma nebūtų skirta turto fizinės būklės atstatymui į ankstesnę padėtį. Tuo tarpu vien dėl turto vertės pokyčių pakitusi turto nuvertėjimo suma leistų arba nepagrįstai praturtėti žalą patyrusiam asmeniui (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos padidėtų), arba, atvirkščiai, neatlygintų patirtos žalos (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos sumažėtų).
2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija grąžindama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad byloje nepakanka nustatyti pareiškėjų turto vertės sumažėjimą pastačius minėtą statinį, o būtina tokį sumažėjimą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu), todėl turi būti pagrindžiamas turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo. Siekdamas išsiaiškinti minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje yra skyręs teismo ekspertizę, kurios rezultatai buvo įtvirtinti 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akte (t. IV, b. l. 78–98).
Vertinant minėtą ekspertizės aktą, atkreiptinas dėmesys į jo 2.8 punktą, kuriame nurodoma, jog neigiamą įtaką pareiškėjų turto vertei daro šalia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinė pusė (langai, balkonai, terasos) yra tiesiogiai orientuotos į priešais esančio namo (duomenys neskelbtini) ir iš dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus. Ekspertų teigimu, šios aplinkybės sąlygoja sumažėjusį šių namų gamtovaizdžio matomumą, pažeistą namų jaukumą, gyventojų privatumą, gražaus gamtovaizdžio matomumą. Neigiamą poveikį minėtų nekilnojamojo turto objektų vertei ekspertų teigimu lėmė ir aplinkybė, kad pareiškėjų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai atsidūrė daugiabučio namo papėdėje. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis, ekspertai išvadose iš esmės konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lėmė minėtų neigiamų faktorių atsiradimą ir tuo pačiu – pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų vertės sumažėjimą.
Pažymėtina, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusius detaliojo plano sprendinius, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo numatyta iš esmės tokio paties aukščio gyvenamojo namo statyba, o pastatyto daugiabučio namo užstatymo ribos atitinka apie 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos (t. III, b. l. 24). Tai leidžia teigti, kad net pastačius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos, dalis pastato vis tiek būtų toje pačioje vietoje, kaip ir šiuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sąlygotų (ar galėtų sąlygoti) gamtovaizdžio matomumo sumažėjimą. Be to, iš detaliojo plano brėžinio (t. I, b. l. 48) matyti, kad užstatymo zona taip pat buvo reljefiškai aukštesnėje vietoje, nei pareiškėjams priklausantys žemės sklypai. Pastebėtina ir tai, kad detaliojo plano sprendiniuose nėra nustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų, terasų kryptis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje šioje administracinėje byloje yra konstatavęs, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje neaprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti ar minėti faktoriai nulėmę turto vertės sumažėjimą būtų eliminuoti, jei nebūtų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų. Teismas padarė išvadą, kad nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių statinio statybos pasekmės gretimų sklypų bei juose esančių statinių rinkos vertei ekspertizės akte nemotyvuojamos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl to išvadas dėl turto vertės pokyčių laikė nepagrįstomis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyti trūkumai dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto taip ir nebuvo pašalinti. 2009 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posėdyje (t. VI, b. l. 189–190) buvo apklausta 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės aktą surašiusi ekspertė I. K., kuri paaiškino, kad yra mažesnė paklaida ieškant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų, nurodė, kad, kiek sumažėjo vertė dėl kiekvieno pažeidimo, nustatyti yra neįmanoma, o jaukumą ir privatumą įvertino pagal langus. Teismo pavedimu ekspertai pateikė paaiškinimą dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto (t. VII, b. l. 12-13). Iš šio paaiškinimo turinio pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyti trūkumai dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto nepašalinti. Minėtame paaiškinime dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto ekspertai nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertintas kiekvienas pažeidimas atskirai, t. y. statybos vieta, statybos linija, statybos ribos, viršytas užstatymo intensyvumas, iš šio paaiškinimo akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ekspertai vertino visų išorinių veiksnių (t. y. veiksnių, esančių už vertinamo objekto ribų) poveikį vertinamo objekto vertės kitimui, o skaičiavimai atlikti panaudojant neužstatytus sklypus. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu turto vertės sumažėjimo dėl konkrečių pažeidimų, pripažintų nagrinėjamoje byloje neteisėtais veiksmais, padarymo įrodymu, t. y. jis neįrodo, kad vertė sumažėjo dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. netinkamai vertino minėtos ekspertizės išvadas. Su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, pasisakė dėl visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Jų esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas, vadovaudamasis įstatymu ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, nėra pagrįsti ir pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. Pareiškėjų atstovas 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad dar vienos ekspertizės skirti neprašo, jiems pakanka ankstesnių (t. VI, b. l. 190). Taigi nauji įrodymai pareiškėjų nebuvo pateikti. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1796/2008), tuo tarpu pareiškėjai neįrodė turtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginti neprašė.
Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas priimė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.