Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimo neįgijęs, nustatytas 75 proc. nedarbingumas dėl ligos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota – (duomenys neskelbtini), neteistas

perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius BK 140 straipsnio 2 dalį numatytą nusikaltimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2021-01-14 apie 19.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė apie 5-6 smūgius savo mamai N. G. į galvos sritį, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – galvos (kairės veido pusės) sumušimą, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimą. Nukentėjusiajai bandant galvą prisidengti ranka, A. K. N. G. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į kairę ranką bei koja spyrė vieną kartą į kairę šlaunį, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. K. nukentėjusiajai N. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus ir sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas D. T. nurodė, kad ekspertizė buvo atliekama A. K., kuriam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Paaiškino, kad paranoidinė šizofrenija iš pradžių, jaunam amžiui yra asmenybės pokyčiai, po to išsivysto paranoidinis sindromas, prisideda suvokimo sutrikimai ir kliedesinė aplinkos interpretacija ir trečia stadija yra pereinanti į išeičių stadiją, kai stebimi kliedesiai. Ši ligos eiga yra nepertraukiama, ji pastoviai yra ir bus. Nurodė, kad kliedesius galima dezaktualizuoti, jei yra vartojami vaistai. Tokiu būdu asmuo gali visuomenėje adaptuotis ir kontroliuoti savo elgesį. Jei asmuo nevartoja vaistų, tai prasideda kliedesiai. Ekspertizės atlikimo metu rekomendavo priverčiamąsias medicinines priemones stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje, nes ligai nebuvo kritiškas ir vaistų savarankiškai nevartojo. Paaiškino, kad galimas ambulatorinis gydymas, jeigu nuolat yra vartojami medikamentai ir globėjas prisiima atsakomybę ir priežiūrą dėl medikamentų vartojimo. Jei būklė pablogėtų, įstaiga galėtų kreiptis į teismą dėl gydymo keitimo.

Teisiamojo posėdžio metu globėja ir nukentėjusioji N. G. nurodė, kad ji yra V. L. motina ir globėja, nes sūnus yra teismo pripažintas neveiksniu. Dėl įvykio ji prisiima atsakomybę, nes išprovokavo. Paaiškino, kad V. L. buvo išgėręs alaus, metus laiko nevartojo vaistų ir nesigydė ligoninėje. Tą vakarą jis buvo susierzinęs ir pradėjo ją gąsdinti, todėl ji pasakė, kad iškvies policiją. V. L. išsigando, nes visada į gydymo įstaigą veždavo su policija, pasivijo ją ir pradėjo mušti. Kiek buvo smūgių neskaičiavo Išsikvietė greitąją, išvežė į Klaipėdą, padarė nuotrauką, nebuvo giluminių sužeidimų tik paviršiniai. V. L. išvežė į ligoninę gydyti, dabar vartoja vaistus, viskas susinormalizavo. Ją nukreipė į psichikos centrą dėl psichologinės pagalbos, kuri jam padėjo. Šiuo metu santykiai su sūnumi gerėja. Paaiškino, kad smūgių neskaičiavo, tačiau jų galėjo būti 3-4. Ji nebedirba, visą laiką yra namuose, todėl turi galimybę sūnų prižiūrėti ir pakontroliuoti, šiuo metu geranoriškai vartoja vaistus, kas mėnesį lankosi psichikos sveikatos centre.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, ant smurtą patyrusio asmens – N. G. – užfiksavo patinimą kairėje veido pusėje. N. G. paaiškino, jog prieš ją smurtavo psichine liga sergantis sūnus A. K. (t. 1, b. l. 9–17).

Asmens apžiūros protokolo, specialiame priede fotolentelėje matyti, jog N. G. sutikus, buvo atlikta jos apžiūra, kurios metu N. G. galvos (veido) kairėje pusėje stebima gelsva, vientisa kraujosruva. Ant kairės rankos, virš alkūnės taip pat stebima kraujosruva. Ant dešinės rankos alkūnės stebima gelsva, begyjanti kraujosruva. Ant N. G. kairės kojos šlaunies stebimos kraujosruvos. Kraujosruvos jau gyjančios. (t. 1, b. l. 55-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G222/2021(03) nurodyta, jog N. G. nustatytas galvos (kairės veido pusės) sumušimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas. Kiti sužalojimai (kairės rankos, šlaunies) neužfiksuoti. N. G. galvos sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sumušus kumščiu – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 90–91).

2021-04-14/05-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-76/2021 pateikiamos išvados: 1. Tiriamosios veikos padarymo metu A. K. (V. L.) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. A. K. (V. L.) šiuo metu serga lėtiniu psichiniu sutrikimu – paranoidine šizofrenija; 2. Tiriamosios veikos padarymo metu A. K. (V. L.) negalėjo suvokti savo veiksmų esmę ir negalėjo juos valdyti. Šiuo metu dėl ryškių mąstymo sutrikimų, neadekvataus afekto jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti; 3. Šiuo metu A. K. (V. L.) dėl ryškių mąstymo sutrikimų, neadekvataus afekto negali dalyvauti tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje; 4. A. K. (V. L.) reikia skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (t. 1, b. l. 133–138).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje esantys rašytiniai duomenys: tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, asmens apžiūros protokolas su priedu, specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymai duoti teisiamajame posėdyje patvirtina, kad V. L. pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius padarė inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. smurtavo prieš savo motiną ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosios medicinos priemonės – gydymo bei valstybės prievartos priemonių derinys. Jų taikymo tikslas – išgydyti asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką, jį prižiūrint arba izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės psichiatrijos įstaigose ir tuo siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo galimų pavojingų tokio asmens visuomenei veikų, tiek patį veiką padariusį asmenį nuo galimų pavojų, gresiančių neintegruotai visuomenei asmenybei.

2021-04-14/05-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-76/2021 nurodyta, kad tiriamosios veikos padarymo metu A. K. (V. L.) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, todėl negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. V. L. (A. K.) rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje paskyrimo klausimą, yra svarbu įvertinti ir padarytas įstatymo uždraustas veikas bei asmens realų pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad vien ekspertizės aktu padaryta rekomendacinio pobūdžio išvada savaime nesuponuoja, jog V. L. (A. K.) yra būtinas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-870/2019, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-529-988/2019). Bylos nagrinėjimo metu asmens sveikatos būsena yra pasikeitusi, palyginus ją su ekspertizės atlikimo metu, t. y. asmuo vartoja medikamentus, periodiškai lankosi psichikos sveikatos centre, kuriame jam teikiama būtina medicininė pagalba. Be to, V. L. (A. K.) praeityje nebuvo teistas ir jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog po 2021-01-14 (past. – nuo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo momento) V. L. (A. K.) būtų padaręs naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, administracinius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus.

Kita vertus, ekspertizės aktu Nr. 85TPK-76/2021 padaryta išvada, kad šiuo metu V. L. (A. K.) serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, t. y. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo jį reikia priverstinai gydyti. Šiame kontekste pažymima, kad Europos Žmogaus T. T. ne kartą yra išaiškinęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

Įvertinus tiek V. L. (A. K.) padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumą, tiek jo asmenybę, jam diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius, teismas daro išvadą, kad šiuo metu jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – nėra pakankamo pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant švelnesnę priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiuo atveju ši priemonė laikoma pakankama, siekiant gydyti V. L. (A. K.) (BK 98 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas),

Pažymėtina, kad paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).

V. L. (A. K.) ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad V. L. (A. K.), Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įvykdė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti V. L. (A. K.) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, iki V. L. (A. K.) pasveikimo arba jo psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo.

V. L. (A. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, sveikatos priežiūros įstaiga ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.