- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-16
- Bylos Nr.
- e2-2992-948/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00272-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- L. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui L. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina R. V.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo sūnus A. M. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vaiko tinkamai neišlaiko. Mano, kad atsakovas turi nuolatines pajamas, o jei neturi, tai turi visas galimybes dirbti, todėl pilnai gali teikti vaikui 350 Eur išlaikymą per mėnesį.
Institucija teikianti išvadą sutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad galutinę išvadą pateiks posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad vaiko A. M. tėvas yra atsakovas. Vaikui šiemet suėjo trys metai. Dirba padavėja (duomenys neskelbtini). Gaunamas darbo užmokestis – 800-900 Eur į rankas. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę. Su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. Kitų išlaikytinių neturi. Už buto nuomą moka 150 Eur plius komunaliniai patarnavimai. Sūnus lanko darželį, už kurį kas mėnesį moka 80 Eur. Jos žiniomis atsakovas yra išvykęs į užsienį ir ten dirba. Atsakovas nuosavybės teise jokio turto neturi, kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas. Sūnus auga, jo poreikiai didėja. Atsakovas vaikui gera valia šalių sutartą išlaikymą teikia nereguliariai. Atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, jam esant blaiviam. Prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur dydžio išlaikymą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir būtina bent minimaliausiems vaikų poreikiams patenkinti.
Atsakovui ieškovės procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui neteikė, ieškovei neprieštaraujant byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos ir prie vaiko išlaikymo prisideda nereguliariai. Ieškovė viena auklėja ir prižiūri vaiką, rūpinasi juo. Vaikas yra labiau prisirišęs prie ieškovės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiami vaikai galėtų deramai augti ir tobulėti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, užtikrina tinkamas sąlygas vaikui augti ir harmoningai vystytis. Tuo tarpu atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos. Šios bylos eiga atsakovas nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio A. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaikų interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).
Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principine nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai).
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. 1153 Eur, į rankas 846.96 Eur).
Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 350 Eur. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio dydžio nepareiškė.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro 700 Eur. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikui kas mėnesį yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos, toks išlaikymo poreikis yra savaime suprantamas ir papildomai neįrodinėtinas.
Pažymėtina, tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, atsakovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaikų poreikiams tenkinti.
Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Ieškovė yra dirbanti. Jos gaunamas pajamas sudaro valstybės mokami vaiko pinigais, bei gaunamas darbo užmokestis, artimas minimaliam. Šalys nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, išvykęs į užsienį. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo, nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas po 350 Eur išlaikymas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant, kad tokia pačia sumą prie vaiko išlaikymo prisideda motina bei į valstybės mokamus vaiko pinigus, patenkintų pačius būtiniausius vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovei sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 241,66 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 95 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), bei 241,66 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 241,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 66 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Artea bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.