Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo P. S. pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo grąžintas pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teismas savo išvadą grindė tuo, kad pareiškėjas ir nustačius trūkumus, itin abstrakčiai įvardino nemokumą sukėlusias priežastis, ir jų tikslindamas pareiškimą nepatikslino, nepateikė įrodymų, patvirtinančių nemokumą sukėlusias priežastis, nenurodė darbo praradimo aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų / paaiškinimų, kokie konkretūs sveikatos sutrikimai trukdo susirasti darbą, nurodė, kad į bylą įtraukė S. V., tačiau nepateikė įrodymų (teismų procesinių sprendimų ir / ar kita), kaip skola padalinta nutraukiant santuoką.

14. Kaip teisingai nurodo apeliantas, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

15. Teismui pateikiamas ieškinys (pareiškimas) turi atitikti proceso teisės normose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai), taip pat kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti pateikiami ir FABĮ nurodyti konkretūs dokumentai. FABĮ 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankrotui bylai iškelti svarbūs dokumentai.

16. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi, viena vertus, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradedamas. Kita vertus, kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ir / ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

17. Taigi, vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Dar daugiau, pagal teismų praktiką, teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-263-643/2023).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7, 8, 225, 179 straipsniai, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o ne nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, nors pareiškimas iš esmės ir atitinka visus jam keliamus įstatymo reikalavimus. Be to, įstatymo leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), tai reiškia, kad, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, iš esmės spręsdamas bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą. Savo ruožtu rengiantis bylos nagrinėjimui ar jos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir duomenys turi būti teismo iš esmės įvertinti procesiniame sprendime dėl pareiškėjo prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

19. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui grąžintas konstatavus neištaisytus trūkumus, nurodant, kad pareiškėjas ir patikslinęs pareiškimą itin abstrakčiai įvardino nemokumą sukėlusias priežastis ir, teismui įpareigojus, jų nepatikslino, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių nemokumą sukėlusias priežastis, nenurodė darbo praradimo aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų / paaiškinimų, kokie konkretūs sveikatos sutrikimai trukdo susirasti darbą, o į bylą įtraukęs S. V. nepateikė įrodymų (teismų procesinių sprendimų ir / ar kita), kaip skola padalinta nutraukiant santuoką.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo turinį, pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų neištaisymas sudaro pagrindą pareiškimą grąžinti pareiškėjui.

22. Pagal FABĮ 4 straipsnio 3 punktą pareiškime iškelti bankroto bylą teismui be kita ko nurodoma be fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje vienu iš trūkumų nurodė tai, kad nemokumą sukėlusios priežastys nurodytos abstrakčiai, pareiškėjas įpareigotas jas patikslinti, kartu teikiant įrodymus, patvirtinančius tokias priežastis. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad šis trūkumas neištaisytas. Iš tiesų, kaip matyti iš pareiškimo turinio, apeliantas, nors ir abstrakčiai, tačiau nurodė nemokumą sukėlusias priežastis. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, jog apeliantas jų nedetalizavo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo priėmimo stadijoje nėra esminis trūkumas, juolab kad apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog tokias aplinkybes ketina plačiau paaiškinti teismo posėdyje. Abstraktus nemokumą sukėlusių priežasčių nurodymas neužkerta kelio pareiškimo priėmimui, nes, kaip minėta, tokios aplinkybės turi/gali būti paaiškinamos nagrinėjant klausimą iš esmės. Taigi, vertintina, jog į šį nustatytą trūkumą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažiūrėjo pernelyg formaliai.

23. CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Ieškovo (pareiškėjo) pareiga prie teismui teikiamo procesinio dokumento pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo (pareiškėjo) pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pateikto procesinio dokumento patenkinimą ar pagrįstumą. Taigi, nors teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau tai taip pat nesudaro esminės kliūties pareiškimo priėmimui. Vertintina, kad nurodęs nepašalintą įrodymų apie nemokumą sukėlusias priežastis nepateikimo trūkumą teismas iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, kai tuo tarpu toks klausimas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo būti sprendžiamas ir turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).

24. Pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas, jog pareiškėjas nenurodė darbo praradimo aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų / paaiškinimų, kokie konkretūs sveikatos sutrikimai trukdo susirasti darbą, taip pat nevertintinas kaip esminis, kliudantis spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Darbo praradimo aplinkybės, pareiškėjo pastangos susirasti darbą ar atitinkamos kliūtys darbo susiradimui yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką sudaranti informacija, jos nagrinėtinos vėliau proceso metu bei sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje, be to, tokios aplinkybės gali būti paaiškinamos/išsiaiškinamos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėjas, tikslindamas pareiškimą, pateikė ir duomenis iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ (medicinos išrašų kopiją) bei Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie asmens registravimo laikotarpius užimtumo tarnybos. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atitinkami duomenys apie pareiškėjo sveikatą buvo pateikti (teismas eigoje gali nurodyti pateikti ir išsamesnius duomenis), o sveikatos bei darbo praradimo, siekio susirasti darbą aplinkybės gali būti detalizuotos teismo posėdyje teikiant pareiškėjui paaiškinimus.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas įtraukė į bylą S. V., tačiau nepateikė įrodymų (teismų procesinių sprendimų ir / ar kita), kaip skola padalinta nutraukiant santuoką. Iš tiesų, pareiškėjui teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje nustatytas trūkumas dėl S. S. įtraukimo į bylą, nurodant, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, nurodyta kartu pateikti ir įrodymus apie tai, kaip padalinta skola nutraukiant santuoką. Pareiškėjas, tikslindamas pareiškimą, įtraukė buvusią sutuoktinę į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kaip skola padalinta nutraukiant santuoką. Nors pareiškėjas šio trūkumo ir neištaisė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie įrodymai galėtų būti surinkti bei išsiaiškinti ir bylos nagrinėjimo eigoje, bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjant teismo posėdyje (ar parengiamajame), o jų (ne) pateikimas galėtų būti įvertintas sprendžiant fizinio asmens (ne) mokumo ir bankroto bylos jam (ne) iškėlimo klausimus.

26. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai netrukdo tolesnei bylos eigai ir jų nepašalinimas nesudaro pagrindo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl procesinės baigties

27. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.