- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-679-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08226-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- A. N.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-679-460/2012
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08226-2011-3)
2012 m. gegužės 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-9939-512/2011 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui A. N., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei atsakovo (apelianto) A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2005-07-12 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-690-0551-2005 priteisto materialinio išlaikymo dydį vaikams A. N. ir E. N. ir priteisti iš atsakovo A. N. nepilnamečiams vaikams A. N. ir E. N. materialinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukrų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti (administruoti) vaikų motinai A. N.. Nurodė, jog 2005 m. liepos 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-690-0551-2005 iš A. N. priteista po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrų A. N. ir E. N. išlaikymui iki dukrų pilnametystės. Ieškovė su atsakovu yra išsituokę nuo 2005-08-12, nuo to laiko atsakovas nesirūpina nepilnamečių dukrų auklėjimu, vystymusi, sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neskiria materialinių lėšų dukterų išlaikymui. Šiuo metu ieškovei vienai išlaikyti septyniolikos ir dvylikos metų dukras yra sunku. Dukros A. ir E. yra moksleivės, A. mokosi (duomenys neskelbtini), E. (duomenys neskelbtini). Dukra A. turi didelių sveikatos sutrikimų – jai nustatyta Tympanosclerosis, t. y. rimta klausos sutrikimo liga, 2009-08-25 Kauno klinikose atlikta mikrochirurginė operacija, o nepagerėjus sveikatos būklei, 2010-09-12 VšĮ Kauno medicinos klinikose buvo atlikta pakartotinė ausies operacija. Pooperacinio gydymo metu ieškovė išleido didelę savo pajamų dalį. Ieškovė su dukromis gyvena nuomojamame bute, už būsto nuomą moka daugiau nei po 300 Lt kas mėnesį. Per mėnesį dukterų išlaikymui išleidžia vidutiniškai po 900–1000 Lt. Ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu minimalios. Nuo 2011-06-01 ji yra bedarbė. Materialinę paramą auginant dukras teikia ieškovės tėvai ir kiti artimieji. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, prašė dukrų išlaikymui priteisti po 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nesutiko dukterų išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis po 2005-07-12 dienos Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo pablogėjo. Atsakovas sudarė santuoką su E. V., turi du sūnus – L. N., gim. 2007-12-05, ir L. N., gim. 2010-11-25, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro vos pusę minimalios mėnesio algos. Atsakovas nuosavybės teise valdo 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau atsakovas dividendų negauna, nes iš bendrovės pelno yra grąžinamos skolos. Atsakovo sutuoktinė E. N. yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 664,58 Lt dydžio motinystės pašalpa ir 52 Lt socialinė pašalpa. Atsakovas ir jo sutuoktinė E. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 1/2 dalį gyvenamojo namo bei priklausinių. 2007-08-23 lizingo sutarties Nr. ŠEB87082302P pagrindu atsakovo šeima įsigijo langus, 2011-04-28 vartojimo kredito sutarties Nr. C104125812 pagrindu įsigijo motorinį purkštuvą, kuris yra būtinas sodo, daržo priežiūrai. Atsakovas nurodo, jog turi sveikatos problemų – jam yra diagnozuota stuburo osteochondrozė, todėl negali dirbti didelio fizinio krūvio darbų. Be to, atsakovas nurodė, kad 2005-07-12 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu padalijus santuokoje įgytą turtą buvo žymiai nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, t. y. ieškovei atiteko turto už 148 564,49 Lt, o atsakovui už 20 000 Lt. Atsakovas teismo posėdyje sutiko mokėti po 250 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-15 sprendimu ieškinio dalį tenkino; pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-07-12 sprendimo dalį civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dukroms A. N. ir E. N. priteisimo ir priteisė iš atsakovo A. N. nepilnamečių dukterų išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t. y. nuo 2011-06-27, iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; A. N. ir E. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. N.; iš atsakovo A. N. priteisė valstybei 144 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog pasikeitė vaikų poreikiai, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. Pažymėjo, kad šalių turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog apelianto turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pablogėjo. Savo atsiliepime į ieškinį neteisingai nurodė, kad jo bendrovė 2009 ir 2010 metais dirbo pelningai. Apeliantui diagnozuota stuburo osteochondrozė bei medialinė tarpslankstelinio disko išvarža. Šios ligos apsunkina jo kasdieninį gyvenimą o ką jau kalbėti apie darbą. Teigia, jog nepaisant to, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo pareikštas dėl dviejų vaikų, teismas sprendžiant ieškinio reikalavimus privalėjo vadovautis aplinkybe, kad jis turi dar du vaikus, nes teismo sprendimas tiesiogiai daro įtaką ir jų išlaikymui. Pažymėjo, kad teismas ignoravo faktą, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės padėtis pagerėjo po to, kai ji spalio mėnesį įsidarbino.
Atsiliepimas
ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas tendencingai nutyli tą aplinkybę, kad ieškovei po santuokos nutraukimo turtas atiteko su visais skoliniais įsipareigojimais kreditoriui. Apeliantas nieko nepasisako, kad nuo pat ištuokos momento nesirūpina nepilnamečių dukrų auklėjimu, vystymusi, sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tinkamai neskyrė materialinių lėšų dukterų išlaikymui. Pažymėjo, kad visuomet dukras išlaikė tik ji viena, tačiau šiuo metu jai vienai išlaikyti septyniolikos ir dvylikos metų dukras yra sunku, o esant materialinių lėšų stygiui nėra užtikrinti būtiniausi vaikų vystymosi poreikiai, kurie nuolat keičiasi dėl jų amžiaus, užimtumo, mokymosi sąlygų, sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. N., gim. 1994-08-23, ir E. N., gim. 1999-08-17, tėvai yra A. N. ir A. N. (b. l. 8, 9). Santuoka tarp A. N. ir A. N. nutraukta 2005-08-12 (b. l. 7). Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-07-12 sprendimu iš A. N. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms A. N. ir E. N. po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės (b. l. 10).
Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Įstatymai nedraudžia teismui padidinti išlaikymo dydį, jeigu pasikeičia aplinkybės, reikšmingos šio klausimo teisingam išsprendimui. Tai gali būti tiek žymiai padidėję vaiko poreikiai, tiek tėvų pagerėjusi finansinė padėtis ir panašiai. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos faktines aplinkybes.
Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.
Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl jo turtinės padėties. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nes jo šeimos biudžetą kas mėnesį sudaro 1 028,58 Lt dydžio suma (b. l. 95). Nepaisant to, kas nurodyta, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pats nurodo, kad jo šeimos nuosavybėn yra neatlygintinai perduota ½ dalis nekilnojamojo turto, nors ir su sąlyga, kad rūpinsis turtą perdavusiu asmeniu. Minėto ½ nekilnojamojo turto dalies vertė 2009-06-09 masinio vertinimo duomenimis sudaro 67 000 Lt (b. l. 27, 38–42). Tai neabejotinai rodo apelianto turtinės padėties pagerėjimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantas pareigą teikti vaikams išlaikymą vykdė netinkamai. Tą patvirtina byloje pateikti duomenys – 2011-05-26 antstolės E. R. pažyma Nr. 69-920/2009, iš kurios matyti, jog apelianto skola 2011-05-01 sudarė 5 065,84 Lt (b. l. 11). Nepaisant to, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas 2011-04-28 sudarė vartojimo kredito sutartį motoriniam purkštuvui SR-420 įsigyti (b. l. 43). Taigi apeliantas neatsižvelgia į prioritetinius vaikų interesus, tačiau savo vartojimo poreikiams tenkinti perka ne pirmojo būtinumo prekes, tai rodo pakankamą turtinę padėtį teikti vaikams išlaikymą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis). Negalima nepastebėti ir to, kad apeliantas atsiliepime į ieškinį komentuodamas savo turtinę padėtį nurodė, kad jo 100 procentų valdoma bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) dirba pelningai – 2009 metais uždirbo 30 000 Lt pelno, 2010 metais uždirbo 50 000 Lt pelno, tačiau pabrėžė, kad įmonė skolinga kreditoriams. Teisėjų kolegija primena, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas tik teigė, kad jo valdoma įmonė skolinga kreditoriams, kad jis negauna iš įmonės pelno dividendų, tačiau jokių įrodymų ar duomenų apie įmonės kreditorius, skolos dydžius nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri teisingai nustatė, jog akivaizdu, kad nuo 2005 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos, t. y. iki 2011-06-27, pasikeitė vaikų poreikiai, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaikų poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Be to, A. N. nustatyta Tympanosclerosis, 2009-08-25 Kauno klinikose atlikta mikrochirurginė operacija, o nepagerėjus sveikatos būklei, 2010-09-12 VšĮ Kauno medicinos klinikose buvo atlikta pakartotinė ausies operacija. Neverta abejoti, jog ir pooperacinio gydymo metu buvo būtinos lėšos (b. l. 12, 13). Taigi vaikams ne tik reikalingas išlaikymas, kuris užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, tačiau būtinos ir papildomos lėšos (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad 2005 metais nutraukiant santuoką su ieškove, turtas buvo padalytas iš esmės nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. jai atiteko turto už beveik 150 000 Lt, o apeliantui tik už 20 000 Lt. Tačiau apeliantas tendencingai nutyli tą aplinkybę, kuri matyti iš minėto Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-07-12 sprendimo, kad ieškovei po santuokos nutraukimo buvo priteisti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas, kaip laiduotojas, būtų prisidėjęs prie skolų grąžinimo (b. l. 10).
Apeliaciniame skunde apeliantas nieko nepasisako apie tai, kad nuo pat ištuokos momento rūpinasi nepilnamečių dukrų auklėjimu, vystymusi, sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų skyręs nors kažkiek dėmesio vaikams tam, kam nereikia piniginių lėšų. Nors apeliantas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad lankė dukrą ligoninėje, tačiau akivaizdu, kad emocinis ryšys su vaikais jau yra sutrikęs, nes to paties posėdžio metu pabrėžė, kad dukros nenori vasarą atvažiuoti pas jį, vyresnioji dukra tėvui pati niekada neskambina (b. l. 86, 87). Taigi apeliantui yra sunku įvertinti, o tuo labiau žinoti tikruosius savo dukrų poreikius. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad aplinkybė, jog dukterų auklėjimo ir priežiūros našta tenka vien ieškovei, tai objektyviai riboja ieškovės galimybes darbo rinkoje.
Apeliantas savo skunde komentuoja savo sveikatos problemas. Teismui pateikė 2006-11-15 spiralinės kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 372 išvadą apie savo sveikatos būklę (b. l. 58). Tačiau daugiau jokių įrodymų ar duomenų, kad apelianto sveikata pablogėjo, ar per laikotarpį nuo 2006-11-15 buvo reikalingos papildomos lėšos tyrimams, vaistams ar kitoms išlaidoms bei apie tai, kad sveikatos būklė pablogėjo, nepateikė, todėl tai nėra ir negali būti pakankamas pagrindas atmesti ieškovės ieškinį.
Ieškovė teigia, jog gyvena nuomojamame bute, už būsto nuomą tenka mokėti daugiau nei po 300 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gyvenamosios patalpos suteikimas vaikams ir jo išlaikymas yra viena iš nepilnamečio vaiko išlaikymo instituto įgyvendinimo formų. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Atmestini apelianto argumentai išlaikymo įsiskolinimo nuo ieškinio teismui padavimo dienos klausimu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla ne iš teismo sprendimo, o iš įstatymo (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, įtvirtinta ir 1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą. Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2003-03-19 Nr. 3K-3-369/2003, 2004-03-29 Nr. 3K-3-236/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-01-28 Nr. 3K-3-14/2008, 20100-05-20 Nr. 3K-P-186/2010, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 33, 2010 m.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas kitoje santuokoje turi dar du vaikus, todėl priteisė mažesnį nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomą išlaikymą – mažesnį už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.