Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. RV-25-2325 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis skunde cituoja BVK 82 straipsnio nuostatas, aptaria lygtinio paleidimo instituto paskirtį, E. T. Ministrų komiteto rekomendacijoje numatytus principus, kuriais turi būti vadovaujamasi, nurodo, kad iš Komisijos nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nutarime teigiama, kad nuteistasis daro pažangą, tačiau mano, kad šios ir kitos teigiamai apibūdinančios aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad negalima taikyti lygtinio paleidimo. Nurodyto argumento Komisija nepagrindė nei vienu teiginiu. Komisijos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Komisija veikė priešingai E. T. Ministrų komiteto rekomendacijoms. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar taikoma privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.

Skunde pažymi, kad yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad atitinka ir materialųjį kriterijų, yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. Per dviejų metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo 3 kartus baustas, nuo paskutinės nuobaudos praėjo daugiau kaip 2 metai 2024 m. balandžio 8 d. buvo skatintas, atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis, 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus.

Skunde taip pat nurodo, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 85 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. E. M. cituoja teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas „non bis in idem“), įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą. E. M. cituoja ir EŽTT sprendimą byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, 153, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą.

Nuteistasis 2024 m. spalio 24 d. pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto E. T. pažymą apie nuteistojo E. M. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą, taip pat duomenis, patvirtinančius jo dalyvavimą įvairiose programose, pažymą apie gyvenamąją vietą, duomenis apie paskatinimą.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. M., kuriam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pusę jos atliks 2024 m. gruodžio 10 d., nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Bausmę nuo 2024 m. birželio 21 d. atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, lengvosios grupės sąlygomis. Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2023 m. gruodžio 13 d.), nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį vertinimą, nors ir nustačius nuteistojo daromą pažangą atitinkamose srityse, vis tik nusikalstamo elgesio rizika liko nepakitusi, t. y. vidutinė. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimas yra pagrįstas. Priešingai nuteistojo skundo argumentams, skundžiamas nutarimas yra pakankamai argumentuotas, aptartos visos nagrinėjamam klausimui reikšmingos aplinkybės, nei vienai jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės, yra išskirtos koreguotinos sritys ir pateiktos konkrečios rekomendacijos, įvertintos ir nuteistojo pastangos keisti savo elgesį, taip pat ir jo elgesys po ankstesnio Komisijos nutarimo, pateiktų rekomendacijų vykdymo rezultatai. Vis tik teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad aptarti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistojo pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra pakankamos, kas galėtų sudaryti pagrindą taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2024 m. sausio 26 d. yra pripažinta darbine veikla, 2024 m. balandžio 8 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, mokosi tris kalbas, įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo kvalifikaciją, formaliai patvirtino po paleidimo iš įkalinimo įstaigos darbo ir gyvenamąją vietas. Nurodyta, kad paskutiniu metu nuteistasis rodo pastangas laikytis režimo reikalavimų, nuteistųjų elgesio taisyklių. Po 2024 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, E. M. atsižvelgė į pateiktas rekomendacijas ir jas įvykdė, t. y. dengia ekstradicijos išlaidas, moka baudą, užbaigė įstaigos psichologo vestą intervencinę priemonę, dalyvavo savanorės vestame projekte, suteikta trumpalaikė išvyka į namus.

Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose programose, ką patvirtina tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti, tiek paties nuteistojo teismui pateikti duomenys. Be to, E. M. akcentuoja ir tai, kad baustas įstaigoje buvo prieš dvejus metus, taigi nuobaudos jau nėra galiojančios, buvo vieną kartą paskatintas būtent už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tokias skunde nurodomas bei skundžiamame nutarime aptariamas aplinkybes, kas rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau, nagrinėjamu atveju, Komisijai tokių duomenų nepakako priimti nuteistajam palankų sprendimą. Minėtų nuteistojo argumentų aspektu teismas pabrėžia, kad vien tai, jog asmuo dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-574/2023). Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą.

Kaip minėta, išvada, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, darytina tik įvertinus ne atskiras, tik teigiamai asmenį apibūdinančias aplinkybes, kurias akcentuoja nuteistasis savo skunde, tačiau visapusiškai įvertinus pastarojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-263-932/2024). Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jam jau vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors sąlygų asmuo laikėsi, vis tik pakartotinai nusikalto, yra stebima ir nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika. Vertinant nuteistojo nuostatas, Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymima, kad asmuo linkęs neigti savo padarytas nusikalstamas veikas, kaltę perkeldamas netinkamai susiklosčiusioms situacijoms, ten buvusiems aplinkiniams, lengvabūdiškai neprisiimdamas atsakomybės. Pastebima, kad iki patekimo į įkalinimo įstaigas E. M. tam tikrose situacijose stokojo socialinio atsakingumo bei struktūros, gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų, įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, sąmoningai suprasdamas savo veikų pavojingumą ir neteisėtumą, jų vykdymo nenutraukė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad mąstymo ir elgesio kriminogeniniai poreikiai, tokie kaip impulsyvumas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo ypatumai, polinkis rizikuoti, tikslų siekimas neteisėtu būdu, yra labiausiai susiję su nusikalstamu elgesiu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis teistumas už nusikalstamas veikas įsibraunant; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (4); netinkamai vykdė teismo įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, slapstėsi nuo teisėsaugos 6 metus; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų yra šie: nuo 2015 m. nuolat keitė gyvenamosios vietos adresus, slapstėsi nuo teisėsaugos; nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą; sunkumai atpažinti problemas; neteisėti problemų sprendimo būdai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; impulsyvus elgesys; orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą; būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus; tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu. Nustatyti trys apsauginiai veiksniai – patvirtino galimybę gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje po paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; yra orientuotas į santykius su artimaisiais palaikymą; šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Taigi, nustatyti keturi statiniai ir net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik vienu veiksniu, susijusiu su lėšų tvarkymu, ir atsirado vienas papildomas apsauginis veiksnys. Nurodytos aplinkybės, vertinant kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Nuteistasis akcentuoja, kad darbo vieta, taip pat gyvenamoji vieta ir glaudus ryšys su šeima yra tie garantai, dėl kurių jis toliau nenusikals. Teismas neabejoja, kad šios aplinkybės skatins nuteistąjį elgtis teigiamai, tačiau visgi jis turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Aptartų aplinkybių, šiuo atveju, nepaneigia nuteistojo pateikta po skundžiamo nutarimo surašyta pažyma apie jo elgesio rizikos pokyčių vertinimą. Pažymėtina, kad ir Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo E. M. taikymo, vertino, jog nuteistasis daro tam tikro lygio pažangą, tai atsispindi ir iš asmens byloje esančių duomenų. Vis dėlto, skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, jog būtų galima teigti, kad įvyko ženklūs asmenybės pokyčiai ir asmuo daugiau nenusikals. Su tokia išvada teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti.

Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. RV-25-2325, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.