Utenos apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.4.1.4; 3.2.6.1

2023 m. gegužės 12 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei ,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui L. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė R. Š. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Posėdžio metu paaiškino, kad nori nustatyti, jog atsakovas L. S. nėra jos vaiko biologinis tėvas. Nurodė, kad, kada ji susipažino su L. S., ji jau buvo nėščia šeštą mėnesį. Paaiškino, kad gyvendama Londone ji bendravo su E. B. ir pastojo. Jų santykiai nutrūko ir po to ji susipažino su L. S.. 2015 m. balandžio mėnesį kartu su S. grįžo į Lietuvą ir gyveno kartu. Radviliškyje nusipirko butą. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. Nenorėdama apkalbų, paklausiusi motinos, kad vaikas nebūtų be tėvo, sutarė, kad L. S. įregistruos tėvystę. Su L. S. gyveno apie metus laiko, vėliau pardavė bendrai pirktą butą ir išsiskyrė. L. S. su vaiku bendrauja retai. Vaikas žino, kad L. S. jo tėvas. Iš L. S. išlaikymo vaikui neprašė, žinodama, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Vaikas nežino, kad jo tikrasis tėvas yra E. B., vaikas tėvu laiko L. S.. Nori, kad būtų nuginčyta tėvystė, tada ji suras vaiko biologinį tėvą, nes vaikui reikalingas išlaikymas. Jai vienai sunku išlaikyti vaiką, kadangi vaikas auga ir jo poreikiai auga. Apie ieškinio senatį nežinojo, tačiau atsakovas neprašo taikyti ieškinio senatį.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad Tarnybos atstovai 2023 m. kovo 30 d. bendravo su nepilnamečiu K. S. ir išklausė nepilnamečio nuomonę. K. pasako, kad šiuo metu jis gyvena su mama. Paklausus kas yra jos tėtis, koks jo vardas, vaikas atsakė, kad jo tėčio vardas L., tėčio pavardė tokia pati kaip jo – S., jis gyvena Panevėžyje. Su tėčiu bendrauja telefonu, kartais susitinka. Ieškovė R.š. prašo nuginčyti atsakovo L. S. tėvystę, kuri buvo patvirtinta savanorišku pripažinimu (CK 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo), sūnaus K. S. atžvilgiu. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nuo pastojimo pradžios žinojo aplinkybę, kad atsakovas L. S. nėra jos vaiko tėvas, tačiau ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo ji pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą ir ieškinyje nenurodė priežasčių, kodėl buvo praleistas CK numatytas ieškinio senaties terminas. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurias išsakė nepilnametis K. S., kad K. kaip savo tėvą įvardina atsakovą L. S., su kuriuo bendrauja telefonu, kartais susitinka. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjamu atveju tokia situacija ir susiklostytų, nes nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes duomenų apie biologinį tėvą duomenų nėra. Pagal esamus duomenis, nuginčijus tėvystę nepilnametis K. S. liktų be tėvo, vykdančio tėvo teises ir pareigas, ir tai pakenktų geriausiems nepilnamečio interesams.

6. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą. Nurodė, kad išklausius šalis, institucija lieka prie savo pozicijos, kad patenkinus ieškinį, vaikas lygtų be tėvo, nes vaiko biologinio tėvo klausymas nėra keliamas ir būtų pažeisti vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovei R. Š. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. S., kurio tėvu yra nurodytas atsakovas L. S.. R. Š. ir L. S. santuokos sudarę nebuvo. Ginčo, kad ne L. S. yra K. S. tėvas, byloje nekilo. Tai patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas. Šalys teigė, kad visą laiką jie žinojo, kad K. S. tėvas yra kitas asmuo, ne atsakovas L. S.. Atsakovas L. S. savo valia notariškai patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, pripažino, kad yra K. S. tėvas, todėl vaiko gimimo liudijime jis įrašytas tėvu, (duomenys neskelbtini) įrašas Nr.71.

8. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra susiklosčiusi tokia situacija, kuomet vaiko motina siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašytą tėvu pripažintą asmenį, tėvystę pripažinusį pareiškimu, nurodydama, kad kitas asmuo yra tikrasis jos sūnaus K. S. tėvas. Pažymėtina, kad ieškovė nuo pat pastojimo pradžios (nuo 2014 metų) žinojo, kad tikrasis jos vaiko tėvas yra kitas asmuo. Šią aplinkybę taip pat patvirtinta atsakovas L. S..

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą arba kai paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl tėvystės nuginčijimo yra ieškovė ir atsakovas. Atsakovas L. S. neprašo taikyti ieškinio senaties termino ieškovei tėvystei nuginčyti. Priešingai, atsakovas su reikalavimu nuginčyti tėvystę sutiko ir prašė ieškinį patenkinti.

10. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

11. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

12. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

13. Šiuo atveju ieškovė, vaiko motina siekia nuginčyti sūnaus gimimo liudijime įrašytą asmenį tėvu pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Kaip jau nustatyta, byloje nėra ginčo, kad ieškovės vaiko biologinis tėvas ne atsakovas L. S., o kitas asmuo. Tačiau, teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija neleidžia prioriteto suteikti biologinei tėvystei.

14. Biologinė tėvystė turi reikšmę, tačiau ne lemiamą tokio pobūdžio bylose. EŽTT yra pabrėžęs, kad esminę reikšmę turi apsvarstymas, kas atitiktų geriausius vaiko interesus; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (2014-02-18 sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

15. Tėvystės nuginčijimo bylose, svarstant kas atitiktų geriausiai vaiko interesus, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį, bet ir socialinį tėvo, biologinio tėvo ir vaiko ryšį, ar vaikas yra prisirišęs prie tėvo, biologinio tėvo, ar yra atsiradę ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Taigi, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą, yra vertinamas individualiai (Vilniaus apygardos teismo 2018-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2548-577/2018).

16. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius bendravo su nepilnamečiu K. S. ir išklausė vaiko nuomonę. Apklausos metu K. S., paklausus kas yra jos tėtis, koks jo vardas atsakė, kad jo tėtis yra L., o pavardė tokia pati kaip jo -S. Vaikas nurodė, kad su tėvu bendrauja telefonu, kartais paskambina tėtis, kartais skambina jis, kartais susitinka. Žino, kad tėtis gyvena Panevėžyje.

17. Pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkta informacija rodo, kad tarp vaiko K. S. ir atsakovo L. S. per jų bendrą gyvenimą yra susiformavęs ryšys.

18. Ieškovė, žinodama, kad atsakovas L. S. nėra vaiko biologinis tėvas, jo prašymu įrašytas vaiko tėvu, šio įrašo niekada neginčijo. Atsakovas vaiką nuo gimimo iki gyveno kartu su ieškove augino kaip savo vaiką, juo rūpinosi, išlaikė. Po to taip pat bendravo su vaiku. Tarp jo ir vaiko buvo susiklostę tėvo ir sūnaus santykiai. Tai patvirtino ir ieškovė, kuri nurodo, kad vaikas žino atsakovą L. S. kaip savo tėvą. Apie tai, kad yra biologinis, kitas tėvas, vaikas nežino, jo nematė. Atsakovas taip pat niekada neginčijo įrašo, kad jis yra vaiko K. tėvas.

19. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino kad atsakovas yra vaiko tėvas. Dėl to laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas visą laiką žinodami, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, atsakovas pripažino tėvystę prašymu, vaiko gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atsakovas nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės, nei vaiko motina ginti vaiko interesų, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ( CK3.161. straipsnio 2 dalis).

20. Teismo vertinimu, atsakovas, sutikdamas su ieškovės ieškiniu, renkasi sau finansiškai priimtiniausią variantą ir neatsakingai vertindamas savo kaip socialinio tėvo statusą, pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo prisiimtas tėvystės pareigas. Taip pat ir ieškovė, pareiškia tėvystės nuginčijimo ieškinį beveik po aštuonių metų, kai vaikas yra tokio amžiaus, kada suvokia ir priima atsakovą kaip savo tėvą, kada yra jau susiformavęs emocinis, ir socialinis ryšys, todėl kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, tačiau tai nėra priežastis tėvystės nuginčijimui, nes tai pažeistų vaiko interesus.

21. Nors ir nėra byloje ginčo, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausymas dėl vaiko biologinio tėvo nustatymo ir nėra duomenų apie vaiko biologinį tėvą. Nuginčijus tėvystę, vaikui iškila grėsmė, nes jis lieka be tėvo, kadangi biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus.

22. Ieškovė argumentus, jog ji žino, kad atsakovas nėra jos vaiko tėvas, kad jų santykiai su atsakovu nutrūkę, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, nėra glaudaus ryšio, jog ji negali atsakovo prašyti išlaikymo vaikui, iškelia tik siekdama pagrįsti savo ieškinį ir nuginčyti tėvystę ir tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu.

23. Atsakovo sutikimas su ieškovės ieškiniu ir argumentai, tai , kad vaiko nelaiko savo sūnumi, vaiko auklėjime nedalyvauja, su vaiku beveik nebendrauja, negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu. Atsakovas įgyvendindamas savo teises turėjo būti itin atsakingas ir rūpestingas, jog tai padarė skubotai, nesupratęs pasekmių, vertintini kritiškai.

24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs šalių ir vaiko nuomonę, išsakytą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, sprendžia jog esamos situacijos pakeitimas vaikui gali nesuteikti tų emocijų, kurių yra tikimasi.

25. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus kriterijus, tačiau priimamas sprendimas labiau atitinkantis vaiko interesus. (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

26. Įvertinus per aštuoniss metus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Be to, nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, netekti išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teismas pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Nėra pagrindo prioritetą teikti biologinei tėvystei. Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas dėl vyravusio tarpusavio socialinio santykio, šiuo atveju pažeistų vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nuginčyti L. S. tėvystę K. S. atmetamas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šioje byloje ieškovei R. Š. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – 50 procentų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-01553. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, byloje susidariusios išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteistinos. (CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.