Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei šiuo metu likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Stiklo idėjos“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, trečiasis asmuo A. R., dėl skolos (avanso ir delspinigių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-05-13 tarp ieškovės L. T. ir atsakovės UAB „Stiklo idėjos“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo rizika atlikti terasos stoginės įrengimo ir jos stiklinimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini) o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Šalių sudarytos Sutarties kaina sudarė 4600 Eur, įskaitant PVM. Sutarties 3.1.1. punktu ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos sumokėti atsakovei 1500 Eur kainos dydžio avansą, o atsakovei atlikus terasos stoginės karkaso montavimo darbus ne vėliau kaip per dvi darbo dienas sumokėti antrąjį 1500 Eur dydžio avansą. Likusią Sutarties kainos dalį sumokėti per dvi darbo dienas už tinkamai atsakovės atliktus darbus ir jų rezultatus (gaminius), po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo (Sutarties 3.1.6. punktas). Darbus atlikti atsakovė įsipareigojo po sutarties pasirašymo ir pirmo avanso sumokėjimo, sumontuoti gaminius per 2-2,5 mėn. Ieškovė, vykdydama savo Sutartinius įsipareigojimus, tą pačią dieną 2019-05-13 sumokėjo atsakovei 1500 Eur avansą, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Byloje taip pat nustatyta, jog nei per sutartyje nustatytą terminą, nei vėliau atsakovė Sutartyje numatytų darbų neatliko, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą dėl sumokėto avanso bei pagal Sutarties 4.1 punktą priskaičiuotų delspinigių priteisimo iš atsakovės.

Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.672, 6.681 straipsniai). CK įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200 straipsniai). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Vartojimo rangą reglamentuoja CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti alternatyvūs vartotojo teisių gynimo būdai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. sutarties atsisakymą ir reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą (avansą, kuris įskaitytinas į bendrą sutarties kainą).

Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko. Savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad Sutarties vykdymas po atsakovės vadovo ligos buvo atnaujintas ir darbai buvo tęsiami, tačiau sutartiniai įsipareigojimai nebuvo pilnai įvykdyti dėl pačios ieškovės kaltės, ieškovei persigalvojus. Atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrįstai nutraukė Sutrtaį su atsakove ir nepagrįstai prašo priteisti sumokėtą avansą. Pažymėjo, kad atsakovė nėra atleista nuo įstatyminės pareigos apmokėti atsakovei atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlyginti nuostolius.

Pažymėtina, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016 ir kt.). Taigi nagrinėjamu bylos atveju vertintina, ar sutarties pažeidimas buvo esminis.

Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegijos 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

Byloje nustatyta, jog nustatytais terminais atsakovė neatliko rangos darbų, tą pateisindama įmonės vadovo nedarbingumu, tačiau, teismo vertinimu, įmonės vadovo liga ar nedarbingumas nėra pakankamas pagrindas sutarties nevykdymui pateisinti, juo labiau, kad liudytoju apklaustas buvęs UAB „Stiklo idėjos“ darbuotojas V. B. patvirtino, kad iš esmės sutartyje numatyti darbai gali būti atliekami ir direktoriui sergant (jo laikinai nesant).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ieškovei atlikti terasos stoginės įrengimo ir jos stiklinimo darbus, ieškovė atsakovei sumokėjo dalį sutartyje nurodytos kainos – 1500 Eur avansą. Taigi, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl pripažintina, jog atsakovė pažeidė prievolę. Nors jau po sutartyje numatyto termino pasibaigimo atsakovė teigia atnaujinusi Sutarties vykdymą ir su tuo esą ieškovė sutikusi, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad Sutarties vykdymas nebuvo tinkamas ir kelia pagrįstų abejonių atsakovės vadovo atlikti veiksmai. Nustatyta, kad duomenis apie užsakytą medieną atsakovės vadovas A. R. ieškovei pateikė 2019-08-13, tuo tarpu brėžiniai, pagal kuriuos neva turėjo būti atlikti rangos darbai, ieškovei suderinimui buvo atsiųsti tik 2019-08-21 ir brėžiniuose nurodyti duomenys (matmenys) neatitiko faktinių terasos matmenų. Liudytojai V. B. ir A. K. parodė, kad darbai turi būti ir yra atliekami pagal brėžinį. Liudytojas A. K. patvirtino, kad šiuo atveju A. R. jam persiųstas brėžinys, pagal kurį turėjo būti atliekami darbai pas ieškovę, buvo neaiškus, jį reikėjo derinti. Šiuo atveju pareiga parengti tinkamus brėžinius teko būtent atsakovei kaip savo srities profesionalei, o ne ieškovei, kuri yra tik vartotoja, ir, kaip pati nurodė, nėra specialistė šioje srityje. Nepasitvirtino ir atsakovės 2019-09-17 pretenzijoje nurodytas teiginys, kad neva ieškovė atsisakė suteikti darbų frontą, dėl to esą darbai ir nebuvo atlikti. Priešingai, liudytojas A. K. patvirtino, kad jis pats atsisakė atlikti darbą, kadangi brėžinys buvo neaiškus, skyrėsi A. R. ir pačios ieškovės pasakojimai ir įsivaizdavimas apie darbų rezultatą. Nors atsakovė teigia, kad ji turi teisę į atlyginimą už atliktą darbo dalį ir nuostolių atlyginimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokių priešpriešinių reikalavimų šioje byloje atsakovė nepareiškė, o bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad 2020-03-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Stiklo idėjos“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Atsakovės bankroto administratorė į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų neteikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Atsakovei iškėlus bankroto bylą pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais užsakovo (ieškovo) teisių gynimo būdais nėra galimybės. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovės prievolės pažeidimas yra esminis ir šiuo atveju ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, nesant duomenų apie tai, kad atsakovė atliko rangos darbų sutartyje numatytus terasos stoginės įrengimo ir jos stiklinimo darbus, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1500 Eur negrąžinto avanso (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.680 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 42,32 Eur delspinigius, 1,32 Eur pašto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Šalių sudarytos Sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad laiku neatlikus darbų iš atsakovės gali būti išskaičiuojami delspinigiai 0,02 proc. nuo Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė už laikotarpį nuo 2019-07-28 iki 2019-09-14 priskaičiavo 42,32 Eur delspinigių, kurie priteistini iš atsakovės (CK 6.71, 6.72 straipsniai, 6.73 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė patyrė 1,32 Eur pašto išlaidas už registruota pašto išsiųstą pretenziją atsakovei, kurios yra pagrįstos rašytiniu įrodymu ir priteistinos iš atsakovės.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos ne iki visiško sprendimo įvykdymo, o iki teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2020-03-20), nes palūkanų skaičiavimas už prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, nuo šios nutarties įsiteisėjimo draudžiamas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 585 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 35 Eur žyminis mokestis ir 550 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 585 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovas taip pat prašė informuoti prokuratūrą dėl buvusio UAB „Stiklo idėjos“ vadovo A. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo). Pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad buvęs UAB „Stiklo idėjos“ vadovas A. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, tačiau ieškovė, manydama priešingai, gali pati kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, manydama, kad tam yra pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atstovo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės šiuo metu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) avansą, 42,32 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 32 ct) delspinigius, 1,32 Eur (vieno euro 32 ct) pašto išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1543,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-09-30 iki teismo nutarties iškelti atsakovei nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos 2020-03-20 ir 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. T..

Ieškovės L. T. atstovo advokato Jono Petriko prašymą informuoti prokuratūrą dėl buvusio uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ vadovo A. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, apie sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Stiklo idėjos“ iškėlusį teismą – Klaipėdos apygardos teismą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.