- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-582-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Vaclovas Paulikas, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- If P&C Insurance“ AS
- Atsakovas
- UAB ,,TNT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vaclovo Pauliko ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „TNT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ,,If P&C Insurance“ AS ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo, pareikštą atsakovui UAB ,,TNT“ trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Airijos draudimo kompanija „GD Insurance Company DAC“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą (subrogacijos pagrindu) – 22 040,80 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas krovinių draudimu apdraudė UAB ,,Optogama“ optiką, smulkią optomechaniką, optoelektroniką, lazerius, jų priedus ir komponentus, lazerinę įrangą, už kuriuos UAB ,,Optogama“ atsako pagal prekybinius santykius, sutartis arba tiekimo sąlygas. Tai patvirtina krovinių draudimo liudijimas (polisas) Nr. 00008006. UAB ,,Optogama“ 2020-01-23 užsakė siuntos – Safyro kristalų, LuAG kristalų ir CeF3 kristalų, skirtų lazeriams, pirktų iš M. K. už 25 000 USD sumą gabenimo paslaugas iš atsakovo maršrutu Turnov, Čekijos Respublika – Vilnius, Lietuva. Atsakovas nurodė, kad siunta bus paimta iš M. K. 2020-01-24 ir pristatyta 2020-01-29. UAB ,,Optogama“ užsakyta siunta, kaip matyti iš atsakovo informacijos klientui ir krovinio važtaraščio (siuntos Nr. 135120015), 2020-01-24 buvo paimta iš Michal K. T., Čekijos Respublikoje. Tačiau 2020-01-29 turimos pristatyti siuntos UAB ,,Optogama“ nesulaukė, patikrinus siuntos duomenis ir būseną atsakovo siuntos paieškose, matyti, jog 2020-01-24 siunta paimta iš Turnov, Čekijos Respublika, 2020-01-27 siuntos paskutinė žinoma vieta tranzite – Viena, Austrija, o 2020-01-29 ,,gabenama siunta vėluoja, pradėti atitaisymo veiksmai“, 2020-02-10 ,,siunta negauta, pradėti atitaisymo veiksmai“. Taigi, atsakovo nurodoma siuntos būsena – siunta negauta.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl prarastos/dingusios siuntos, o atsakovas 2020-02-21 atsakė, jog siuntos pagal užsakymo numerį VNO 861556 Nr. 135120015 buvimo vieta nenustatyta. UAB ,,Optogama“ atitinkamai atsakovo internetinėje svetainėje užpildė pretenzijos dėl siuntos/siuntos dalies praradimo, pažeidimo formą, kurioje nurodė dingusios siuntos informaciją. Atsakovas į UAB ,,Optogama“ užpildytą pretenzijos formą 2020-02-26 automatiniu atsakymu el.paštu nurodė, jog pretenzija gauta, jai priskirtas numeris ir ji bus išnagrinėta kaip galima greičiau. 2020-02-27 UAB ,,Optogama“ dar kartą pateikė atsakovui pretenziją dėl dingusios siuntos ir nurodė, jog siunta 2020-01-24 buvo paimta iš MichalKoselja, Turnov, Čekijos Respublika, tačiau yra negauta, dingusi. Nurodė, jog žala padaryta, siuntai esant atsakovo dispozicijoje ir UAB ,,Optogama“ atsakovą laiko atsakingu už visus patirtus nuostolius bei pareikalavo atsakovo pateikti informaciją apie faktines įvykio aplinkybes (tikslią dieną ir vietą, kurioje konstatuotas praradimas, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, ar apie įvykį pranešta policijai). 2020-03-23 atsakovas atsakė į 2020-02-27 UAB ,,Optogama“ pateiktą pretenziją dėl dingusios siuntos ir nurodė, jog atsakovo atsakomybė už nuostolius ir žalą UAB ,,Optogama“ siuntai reglamentuojama Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR), todėl atsakomybė apsiriboja iki 8,33 specialiųjų skolinimosi teisių vienetų (SDR) už kilogramą, nurodė, kad galutinė kompensuojama suma pagal UAB ,,Optogama“ pretenziją yra 5,24 Eur. 2020-05-20 UAB ,,Optogama“ pakartotinai pareiškė atsakovui pretenziją dėl dingusios siuntos. Nurodė, kad iš atsakovo nėra gauta informacijos apie žalos susidarymo mechanizmą bei kokiomis aplinkybėmis krovinys buvo prarastas, kadangi tai yra svarbu, siekiant išsiaiškinti krovinio dingimo aplinkybes ir gauti draudimo išmoką. UAB ,,Optogama“ nurodė, kad atsakymo iš atsakovo tikisi iki 2020-05-31. UAB ,,Optogama“ 2020-05-29 el. laišku buvo atsakyta, jog 2020-01-28 siunta turėjo atvykti į Varšuvos tarpinę stotį, tačiau neatvyko, siuntos dingimo aplinkybės nežinomos. Pagal turimą informaciją siunta buvo pakrauta į vilkiką, vykstantį iš Vienos (Austrija) tarpinės stoties į Varšuvos (Lenkija) tarpinę stotį, policijai nepranešta. 2020-06-20 ieškovas pagal 2019-05-31 krovinių draudimo liudijimą (polisą) sumokėjo draudimo išmoką lygią 22 040,80 Eur už prarastą krovinį ir išmokėjęs draudimo išmoką subrogacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalą, atsiradusią dėl krovinio praradimo, asmenį – atsakovą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, remdamasi ieškovo ir UAB „Optogama“ sudaryta draudimo sutartimi bei krovinių draudimo liudijimu (polisu) Nr. 00008006. UAB „Optogama“ nebuvo apdraudęs jam nuosavybės teise priklausančių krovinių, todėl ieškovas neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos, dėl to reikalavimas subrogacijos pagrindu nėra galimas. Ieškovas draudimo išmoką sumokėjo ne draudėjai UAB „Optogama“, o trečiajam asmeniui M. K. (prekių pardavėjui). Šiuo atveju neįvyko draudžiamasis įvykis ir nebuvo pagrindo ieškovui nurodytam naudos gavėjui M. K. mokėti draudimo išmokos.
5. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nėra įrodymų, patvirtinančių apie M. K. (pardavėjo) ir UAB „Optogama“ (pirkėjo) daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, išskyrus 2020-01-13 sąskaitą, pagal kurią UAB „Optogama“ iki 2020-02-18 turėjo sumokėti už prekes (kristalus) 25 000 USD. Iš pateiktos sąskaitos atsakovas sprendė, kad susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kuriems taikytina „Incoterms 2010 EXW“ (anglų klaba „Ex Works“) sąlyga, be kita ko, reiškianti tai, kad pardavėjas pristato prekes pirkėjui pardavėjo patalpose ar kitoje nurodytoje vietoje, taigi pagal šią taisyklę pirkėjas prisiima ir transportavimo bei draudimo riziką. Prekių siuntimą organizavo UAB „Optogama“, t. y. sutinkamai su „Incoterms 2010 EXW“ taisykle UAB „Optogama“ nurodė vietą ir laiką pardavėjui, iš kurios vežėjas turi paimti prekes. Nesant kitų įrodymų dėl pirkimo – pardavimo santykiams taikytinos teisės, manytina, jog sudarytai pirkimo – pardavimo sutarčiai yra taikytinos 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijos Dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių („Vienos konvencija“) nuostatos, numatančios pirkėjo ir pardavėjo teises bei atsakomybę. Pagal Vienos konvenciją pardavėjas turi pareigą pristatyti prekę (Vienos konvencijos 30 straipsnis), o pirkėjas sumokėti už prekę (Vienos konvencijos 53 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų įrodymų galima manyti, jog pardavėjas M. K. savo pareigas įvykdė tinkamai, kadangi prekes pristatė pirkėjo nurodytam vežėjui (Vienos konvencijos 31 straipsnio a) dalis), tačiau kaip matyti iš kitų faktinių aplinkybių, pats UAB „Optogama“ neįvykdė savo prievolės sutartyje numatytu terminu (iki 2020-02-28) sumokėti už prekę, nors tai yra esminė pirkėjo pareiga (Vienos konvencijos 53 straipsnis). Vienos konvencijos 66 straipsnyje taip pat numatyta, jog „prekių praradimas ar žala po to, kai rizika perėjo pirkėjui, neatleidžia jo nuo prievolės sumokėti kainą, jeigu tik praradimas ar žala neatsirado dėl pardavėjo veiksmų ar aplaidumo“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-22 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktas draudimo polisas patvirtina, jog draudimo objektas konkrečiu atveju yra UAB „Optogama“ turtiniai interesai, susiję su gabenamais kroviniais, už kuriuos pagal prekybinius santykius, sutartis arba tiekimo sąlygas draudėjui tenka vežimo rizika. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tiek paties poliso turinį lingvistiniu požiūriu, kur nėra nuorodos į civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis kaip objektą, tačiau yra nuoroda į objektą – krovinį, tiek į draudimo sutarties šalių elgesį vykdant sutartį. UAB „Optogama“ kreipėsi į ieškovą, pranešdamas apie draudžiamąjį įvykį, atsakovui krovinį praradus, o ieškovas, atlikęs tyrimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, įvertinęs aplinkybę, jog draudėjui ginčo atveju teko vežimo rizika pagal sutartį: M. K. ir pirkėjo UAB „Optogama“ 2020-01-13 sąskaita patvirtina pristatymo sąlygas Incoterms 2010: EXW (sąskaitos suma – 25 000 USD, prekės – Safyro kristalai 12 x 6 mm, kaina 200 USD, LuAG kristalas 45 x 8mm, poliruojamas iki skaidrumo, kaina 7 900 USD, CeF3 kristalas 35 x 35 x 45 mm, poliruojamas iki dviejų pusių skaidrumo, tobulas lakas, kaina 16 900 USD), savo ruožtu, Incoterms sąlyga – Ex Works (EXW) reiškia, kad pardavėjas perduoda prekes pirkėjui savo gamykloje (sandėlyje), visa atsakomybė už prekių pakrovimą, gabenimą, muitinės procedūrų atlikimą tenka pirkėjui. Dėl nurodytų motyvų teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką, taip pat pažymėdamas, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog dingę kristalai nėra naudojami optikoje (CPK 178 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl krovinio draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką už tarptautinio pervežimo metu dingusį krovinį, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens, taikytinos 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos, nes reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato vežėjo atsakomybės sąlygas ir ribas, nustačius, kad buvo vykdomas krovinio tarptautinis gabenimas, gabenta kelių transporto priemonėmis, buvo gabenama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jų gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, tiek krovinio išsiuntimo, tiek jo gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu, jog krovinys buvo gabenamas per kelias valstybes, krovinys buvo kelis kartus perkrautas iš vienos transporto priemonės į kitą, krovinys buvo nedidelis ir gabenamas vienoje transporto priemonėje kartu su kitais kroviniais, todėl vežėjas (atsakovas), parinkęs krovinio gabenimo maršrutą, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones, tačiau tokių priemonių nebuvo imtasi. Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad nėra duomenų apie tai, kad vežėjas (atsakovas), pakraudamas bei gabendamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai, ėmėsi visų tuo metu įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią krovinio dingimui. Akcentavo ir tai, jog nenustatyta ir ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės kroviniui išsaugoti būtų neveiksmingos ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. Teismas paaiškino, jog vežėjo pareiga įteikti jam patikėtą gabenti turtą gavėjui lemia, kad vežėjas turi būti ypatingai rūpestingas ir atidus. Tuo tarpu atsakovas nesugebėjo paaiškinti krovinio dingimo aplinkybių. Nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių nustatymo jis būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas. Atsakovas turėjo galimybę aktyviai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, atlikti tyrimą, tačiau atsakovas patvirtinto, jog į teisėsaugos institucijas nesikreipė, duomenų apie tai, jog buvo imtasi kitokių veiksmų išskyrus susirašinėjimą elektroniniu paštu, nepateikta. Krovinio dingimo aplinkybės (būdas, tiksli vieta, laikas, atsakingi asmenys, kurių žinioje buvo krovinys dingimo metu ar kitos reikšmingos aplinkybės) nenustatytos. Teismas priėjo prie išvados, jog krovinys dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad krovinio dalies dingimo aplinkybėms nustatyti yra tik atsakovo siuntinių kontrolės sistemos duomenys. Kitokių įrodymų nė viena iš ginčo šalių nepateikė. Teismas nusprendė, jog esant tokiai situacijai, kai iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kokiomis aplinkybės dingo krovinys, atsakovo pozicija, jog įmonė yra įdiegusi pažangią siuntinių kontrolės sistemą, kuri užtikrina krovinių sekimą, negali būti laikoma įrodyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė didelį vežėjo neatsargumą, taip pat kitas dvi vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad dėl prarasto krovinio patyrė nuostolių ir patirtų nuostolių priežastinį ryšį su vežėjo dideliu neatsargumu, lėmusiu krovinio praradimą. Atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad vežėjas buvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims jo gabenamo krovinio praradimui sudaryti. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad nagrinėjamu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo atitinka CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, ieškovui, išmokėjusiam 22 040,80 Eur draudimo išmoką, iš atsakovo priteistina 22 040,80 Eur suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas patenkino kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12. Apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimui dėl 22 040,80 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis ) nėra pagrindo, o subrogacijos teisiniai santykiai negalėjo kilti, kadangi: a) ieškovas nepagrindė pačių draudimo teisinių santykių fakto; b) pateiktos draudimo sutarties objektas – draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis – o įstatymas subrogaciją tokiais atvejais draudžia (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis); c) į draudimo sutarties objektą nepateko tariamai siuntoje buvę brangieji kristalai.
13. Apeliantas laikosi pozicijos, kad draudimo sutartis yra dvišalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.987 straipsnis), taigi draudimo sutartis sudaroma tiek draudikui, tiek draudėjui pasirašant draudimo sutartį. Teigia, kad ieškovas pateikė ieškovo tariamai draudėjui išduotą krovinių draudimo liudijimo polisą, tačiau nėra duomenų, jog draudimo sutartį būtų pasirašęs pats UAB „Optogama“. Atsakovas atsiliepime į ieškinį kėlė šį klausimą, akcentuodamas, jog tai ieškovas turi pareigą įrodyti draudimo santykių buvimą. Iš poliso turinio matyti, jog draudėjo parašas yra svarbus, kadangi tik pasirašydamas draudimo liudijimą draudėjas patvirtina, kad sutinka su draudimo taisyklių sąlygomis. Teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas dėl šio atsakovo argumento nepasisakė, tik konstatuodamas, jog ieškovas išdavė UAB „Optogama“ krovinio draudimo liudijimą, tačiau nepasisakė, kodėl ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Teismas pažeidė šalių įrodinėjimo pareigos taisyklę (CPK 178 straipsnis), o ieškovas neįrodė draudimo teisinių santykių buvimo. Neįrodžius draudimo teisinių santykių, ieškovas neturėjo pagrindo subrogaciniam reikalavimui reikšti (CK 6.1015 straipsnis).
14. Skunde taip pat teigiama, kad net jeigu vertintume, kad ieškovą ir UAB „Optogama“ siejo draudimo teisiniai santykiai, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, jog UAB „Optogama“ buvo apdraudusi jam nuosavybės teise priklausančias ir gabenamas prekes. Atsakovas teigė, jog draudimo sutarties objektas – UAB „Optogama“ atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, t. y. savo esme – civilinė atsakomybė, o ne UAB „Optogama“ priklausančių prekių draudimas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad krovinio draudimo sutarties objektas savo esme nėra abstraktus. Jeigu, kaip ieškovas teigia, UAB „Optogama“ draudė jo siunčiamus krovinius, tai draudimo objektas yra aiškus ir pakankamai lengvai apibrėžiamas – t. y. turtiniai interesai dėl žalos, kilsiančios draudėjui, jeigu jam nuosavybės teise priklausantis krovinys būtų sugadintas arba prarastas. Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog savo esme krovinio siuntimo atveju turtinis interesas yra abstraktaus pobūdžio.
Šalies argumentai
15. Apeliantas teigia, kad net jeigu vertintume, kad draudimo sutartis buvo sudaryta iš tiesų dėl krovinio, o ne dėl civilinės atsakomybės draudimo, tai subrogacinis reikalavimas negalėjo atsirasti, kadangi ieškovas neįsipareigojo drausti brangiųjų kristalų, kuriuos tariamai UAB „Otpogama“ siuntėsi iš Čekijos Respublikos. UAB „Optogama“ draudė būtent optikos komponentus (optika, otpomechanika, optoelektronika), lazerinę ir laboratorinę įrangą. Atsakovas nurodo, kad jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu akcentavo tai, kad į draudimo objektą nepatenka brangieji kristalai.
16. Atsakovas toliau laikosi pozicijos, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tikrąjį siuntos turinį. Ieškovas turėdamas pareigą įrodyti visas vežėjo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, neįrodė žalos sąlygos, t. y. žalos dydžio (22 040,80 Eur). Ieškovas neįrodė, kas iš tiesų buvo siuntoje, ir kokia buvo tokios siuntos vertė. Atsakovas dar iki ieškovui kreipiantis į teismą buvo nurodęs, jog be transportavimo išlaidų (20,73 Eur) atsakovas taip pat sutinka kompensuoti 5,24 Eur dėl nepristatytos siuntos, įvertinus siuntos svorį (0,5 kg) bei CMR konvencijos nuostatas dėl atsakomybės ribojimo. Teigia, jog teismo sprendime nėra motyvų dėl tikrojo siuntos turinio ir žalos dydžio, todėl yra pagrindas absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui konstatuoti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba pripažinti esant esminiu pažeidimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos teisinius klausimus ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Taip pat pažymi, kad nesant atsakovo didelio neatsargumo, teismui nebuvo pagrindo netaikyti CMR konvencijos įtvirtinto atsakomybės ribojimo (CMR konvencijos 23 str. 3 d.).
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad krovinių draudimo sutarties sudarymą patvirtina krovinių draudimo polisas, kuriame, be kitko, nurodytos krovinių draudimo sąlygos: Institute Cargo Clauses (A) CL 252 1/1/82 – naujiems kroviniams gamykliniame įpakavime, draudimo sutarties objektas yra draudėjo (UAB „Optogama“) turiniai interesai, susiję su gabenamais kroviniais (Draudimo įstatymo 2 str. 23 p.), draudimo dalyką, tai yra materialaus pasaulio daiktus dėl kurių atsiranda turtiniai interesai, sudarė optika, optomechanika, optoelektronika, lazeriai, jų priedai ir komponentai, lazerinė įranga ir t.t., už kuriuos draudėjas atsako pagal prekybinius santykius, sutartis ar tiekimo sąlygas, kas reiškia, kad pagal sutartis draudėjui tenka šių daiktų praradimo ar atsitiktinio žuvimo rizika. Aplinkybės, kad apelianto prarasti safyro kristalai, LuAG ir kiti kristalai buvo skirti lazeriams, atsakovas nepaneigė, o prekių pardavėjo M. K. ir draudėjo prekybinius santykius patvirtinantys: 2020-01-13 pirkimo užsakymas Nr. 01/2020 ir sąskaita IČO: 64238733 Nr. 01/20, joje nurodant pardavimo sąlygas 2010 m. Incoterms EXW (Ex Work) patvirtina, kad tranzite esančių krovinių praradimo ir atsitiktinio žuvimo rizika teko draudėjui. Draudimo išmoka mokama, turint tikslą atlyginti nuostolius ir atstatyti pažeistą draudėjo draudimo interesą, techninis išmokos mokėjimas į draudėjo ar asmens, kurį draudėjas nurodė, rankas, nekeičia draudimo išmokos prigimties.
Šalies argumentai
18. Ieškovas paaiškina, kad apeliantas ginčija aplinkybę, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes nėra įrodytas tikrasis siuntos turinys, kadangi siunta buvo įvardijama kaip „optiniai komponentai“, bei buvo pažeisti atsakovo gabenimo sąlygų 3.4 ir 10.1 p. Ieškovas teigia, kad bendrinė sąvoka „optiniai komponentai“ apima savyje ir kristalus, nes jie yra ne papuošalai, o optikoje naudojami komponentai, tad pagal atsakovo gabenimo sąlygų 3.4 ir 10.1 punktų turinį prieinama prie išvados, kad minėtos sąlygos pažeistos nebuvo. Apelianto prarastos siuntos turinį patvirtina: 2020-01-13 pirkimo užsakymas Nr. 01/2020 ir sąskaita IČO: 64238733 Nr. 01/20.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime nuroda, kad apelianto teiginys, jog važtaraštyje nebuvo nurodyta krovinio vertė nėra teisingas, nes važtaraštyje krovinio vertė yra siejama su draudimo suma, kuria gali būti draudžiamas krovinys, kaip tai nurodyta atsakovo gabenimo sąlygų 13 skyriuje, tačiau ši suma naudojama ne krovinio deklaruojamajai vertei ar papildomai vertei nustatyti (CMR konvencijos 24 str. ir/ar 26 str. 1 d.). Dėl šios priežasties ieškovas mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl prekių siuntos turinio turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti.
20. Ieškovas taip pat paaiškina, kad apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes apeliantas nėra pateikęs krovinių judėjimo kontrolės būvimo duomenų, jis nefiksavo nei tarpinių krovinio sandėliavimų, pakrovimo/iškrovimo operacijų, vidinės krovinių judėjimo kontrolės apeliantas nevykdė. Apelianto padarytas šiurkštus sutartinių įsipareigojimų pažeidimo pobūdis rodo, kad pritaikius bent minimaliausias kontrolės priemones ir užtikrinant minimalius atsargumo ir rūpestingumo standartus, nebūtų aukojami krovinių savininkų interesai. Šiuo atveju, kontrolės priemonių nebuvimas ir ypač apelianto elgesys, dingus siuntai, t. y. negalėjimas pateikti paaiškinimų, susijusių su dingusios siuntos aplinkybėmis, tyrimo medžiagos, ataskaitų nebuvimas, nesikreipimas į policiją, apelianto nesiėmimas krovinio atgavimo veiksmų ir nebendradarbiavimas su siuntos gavėju UAB ,,Optogama“, rodo, kad apeliantui siuntų savininkų interesai nerūpėjo ir nebuvo užtikrinta siuntų kontrolė. Siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantas nurodė, kad siuntos siunčiamos kiekvienai priskiriant tiek siuntos numerį, tiek skenuotą lipduką – kodą, kuomet siuntos judėjimas yra žymimas, skenuojant siuntą, tačiau apeliantas nepateikė tokį siuntų sekimą ir judėjimo fiksavimą patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
24. Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos išsamiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis, visų pirma, turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
25. Aiškinant draudimo sutartis, bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos, atsižvelgiant į draudimo santykių specifiką. Draudimo sutartį paprastai sudaro standartinės, bendros sąlygos, išdėstytos draudimo taisyklėse, kurios taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, ir individualios sąlygos, kuriose nurodoma sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis ir kt. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos daugiausia priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir leidžia draudiko nustatytos taisyklės. Aiškinant draudimo sutartį, būtina įvertinti tiek bendrąsias, tiek individualiąsias sutarties sąlygas, visos sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius.
26. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas draudėjui UAB „Optogama“ išdavė krovinio draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, kad ieškovas buvo apdraudęs draudėjo UAB „Optogama“ krovinį (t. y. optiką, smulkią optomechaniką, optoelektroniką, lazerius, jų priedus ir komponentus, lazerinę įrangą, laboratorinę įrangą), už kuriuos draudėjas UAB „Optogama“ atsako pagal prekybinius santykius, sutartis arba tiekimo sąlygas (Krovinių draudimo liudijimas (polisas) serija: KRA Nr.: 00008006), draudimo laikotarpis nuo 2019-06-01 iki 2020-05-31 imtinai, draudimo apsauga galioja kroviniams, kurių gabenimas prasidėjo draudimo laikotarpio metu.
28. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iš argumentų nurodė, kad į draudimo sutarties objektą nepateko siuntoje buvę brangieji kristalai. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad apelianto prarasti Safyro kristalai, LuAG ir kiti kristalai buvo skirti lazeriams.
29. Krovinių draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo objektas yra optika, smulki optomechanika, optoelektronika, lazeriai, jų priedai ir komponentai, lazerinė įranga, laboratorinė įranga (toliau – kroviniai). Iš prekių, kurios buvo perduotos gabenti atsakovui, 2020-01-13 pirkimo sąskaitos matyti, kad draudėjas įsigijo ir perdavė vežėjui atvežti kristalus. Draudimo sutartyje draudimo objektas siejamas su optika, lazeriais, įranga, tačiau į draudimo objektą nepatenka brangieji kristalai. Ieškovas teigė, jog siuntoje Nr. 135120015 buvo „Sapphire“ „Yb: LuAG“ ir „CeF3“ kristalai. Pagal pateiktą pardavėjo išrašytą sąskaitą matyti, jog buvo parduoti 3 kristalai: Safyro kristalo kaina – 200 Eur, „Yb:LuAG“ kristalo kaina – 7 900 Eur, o CeF3 kristalo kaina – net 16 900 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie daiktai gali ir turi būti priskirti kuriai nors draudimo liudijime įrašytų daiktų grupei, kuriai taikoma draudimo apsauga. Spręstina, jog ši aplinkybė turi esminės reikšmės, nes jei atsakovo gabentiems kristalams netaikoma krovinių draudimo liudijime nurodyta apsauga, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo bendrovei UAB ,,Optogama“ sumokėtos draudimo išmokos (nėra subrogacijos).
30. Pirmosios instancijos teismo sprendime pareiga įrodyti aplinkybę, kad atsakovui perduoti gabenti kristalai buvo apdrausi krovinių draudimu (atitiko draudimo liudijime įrašytų draudimo objektų sąvoką) nepagrįstai priskirta atsakovui. Nėra akivaizdu, kad brangakmenių kristalai priskiriami ar naudojami kaip optika, smulki optomechanika, optoelektronika, lazeriai, jų priedai ir komponentai, lazerinė įranga, laboratorinė įranga. Dėl to ieškovas, tvirtindamas, jog jam subrogacijos teise perėjo draudėjo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo už apdraustų daiktų praradimą, privalėjo įrodyti, kad prarastame krovinyje buvę daiktai buvo apdrausti. Tik nustačius, kad siuntoje buvę kristalai buvo draudimo objektas, galima teisingai išspręsti kitų ieškovo reikalavimų patenkinimo klausimą.
31. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino ieškovo pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jam pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą – netinkamai paskirstė aplinkybių, susijusių su draudimo objektu, įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.
32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
33. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose aprašytų aplinkybių ir teisinių argumentų prieitina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybės, kad siuntoje buvę kristalai buvo draudimo objektas, neįmanoma teisingai išspręsti visos bylos. Esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam pagrindui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo, kad sprendime būtų tinkamai įvertintas draudimo objektas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
34. Kadangi byla grąžinama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręsti, galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-22 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.