Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui S. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu nusprendė skirtis, nes jie nesutaria, nesutinka jų charakteriai, atsakovui niekas netinka, jis su niekuo nesutinka, kelia balsą. Toks sutuoktinio elgesys ją gąsdina. Be to, atsakovas nedirba jokio darbo ir jo neieško. Per paskutinius aštuonerius metus atsakovas dirbo apie tris mėnesius. Dėl tokios situacijos jai vienai tenka išlaikyti šeimą, nepilnametę dukrą. Kartais padeda atsakovo tėvai, maistu, pinigais. Atsakovas dirbti neplanuoja. Gyvendama su atsakovu, ji nesijaučia saugi. Ji jau buvo nutraukusi ryšius su atsakovu, nuo 2017 m. keturis metus su juo negyveno. Kai nusipirko savo butą (duomenys neskelbtini) Kaune, atsakovas vėl atsikraustė, gyvena kartu prieš jos valią. Ji net kvietėsi policiją, bet esant nenutrauktai santuokai atsakovas vis tiek gyvena. Gyvendamas kartu, atsakovas prie mokesčių neprisideda, moka ji viena, taip pat viena išlaiko dukrą, perka maistą. Atsakovas prie dukros išlaikymo yra prisidėjęs tik tuo, kad nupirko mobilų telefoną dovanų. Namuose atsakovas darbais taip pat nelabai prisideda, yra išdažęs tik vonios kambarį, surinkęs vaiko kambario baldus, o prie buities darbų beveik neprisideda. Dėl tokio atsakovo elgesio, nesirūpinimo šeima, ji nesijaučia saugi, negali nieko planuoti. Atsakovui nededant jokių pastangų susirasti darbą, nemano, jog situacija galėtų pasikeisti. Ji pavargo nuo tokio gyvenimo, nori pokyčių. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl dukters gyvenamosios vietos paaiškino, kad mergaitė mokosi šeštoje klasėje, turi savo kambarį, ji stengiasi užtikrinti visus jos poreikius. Dukrai yra sakiusi apie iškeltą bylą, kad dukra su ja gyvens visą laiką. Dukra tam neprieštaravo. Dukros ir tėvo bendravimo ji neribos.

II. Atsakovo pozicija ir argumentai

3. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

1.5. Teismo posėdžio, metu atsakovas paaiškino, kad jokios savo kaltės nemato. Visą savo gyvenimą stengėsi dėl šeimos. Ieškovė jį provokuoja, nepagrįstai kviečia policiją, kelia isterijas ir tampo jam nervus visomis įmanomomis priemonėmis. Jie nesutaria. Bet vis tiek mano, kad šeima yra geriau nei skyrybos. Jis visada stengėsi, tenkino visas ieškovės užgaidas, jos prašymu pasirašė povedybinę sutartį. Yra baigęs du aukštuosius, turi hidrotechniko specialybę. Dirbo įvairiuose darbuose, tačiau savo karjerą apleido, nes rūpinosi ieškovės nekilnojamuoju turtu, kurį ji pirko ir pardavinėjo, o jis remontavo. Buvo paveldėjęs senelio palikimą, kurį praleido šeimos pragyvenimui, kelionėms, kitoms reikmėms. Dėl to jaučia nuoskaudą, bet ieškovei turtinių pretenzijų nereiškia. Pripažįsta, kad jokių mokesčių už ieškovės butą nėra mokėjęs. Sutinka, kad nutraukus santuoką, dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Jis prie dukros išlaikymo prisidės kiek galės. Su dukra nori bendrauti laisvai, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo.

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus. byloje pateikė išvadą į pareikštą ieškinį.

4.1. Nurodė, kad šeima skyriui nėra žinoma. Skyriaus specialistui lankantis ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad jos gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Nepilnametė turi atskirą kambarį su visais jai būtinais reikmenimis: lova, rašomuoju stalu, kėde, komoda, drabužių spinta, spintele, žaislais. Vaiko gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko lavinimui ir ugdymui, vaikui sukurta asmeninė erdvė. Atsižvelgiant į tai sprendžia, kad nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, nebus pažeisti vaiko teisės ir interesai.

4.2. Dėl išlaikymo nepilnametei dydžio nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis, esant dabartinei šalies ekonominei padėčiai yra minimalus, tačiau atitinkantis vaiko interesus ir jų nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Marijampolės raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 349). Santuokoje susilaukė dviejų dukrų: U M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri yra pilnametė, bei A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išdėstė šeimos iširimo priežastis. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jokios savo kaltės nemato, tačiau neteigė ir neįrodinėjo, kad santuoka iširo dėl vienos ieškovės kaltės.

4.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

4.2. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su tuo nesutiko, teigė, kad jo kaltės nėra, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vienos ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo. Iš jų paaiškinimų akivaizdu, kad jie abu dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

4.3. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

4.4. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

5. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė A. Ž., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Nepilnametės A. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Byloje išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neturi duomenų, kad nepilnametė A. Ž. būtų netinkamai prižiūrima, pažeidinėjamos jos teisės. Mergaitė turi atskirą kambarį, reikalingus baldus ir daiktus. Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko lavinimui ir ugdymui, vaikui sukurta asmeninė erdvė. Skyriaus nuomone, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaiko teisės ir interesai nebūtų pažeisti. Atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad nepilnametės dukters A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina ieškove.

5.1. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovė R. Ž., tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

5.2.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktą išvadą, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, o institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl A. Ž. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina R. Ž. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas. Nepilnametės A. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove R. Ž. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku

6. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

7. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

7.1. Ieškovė nurodė, kad netrukdo ir netrukdys atsakovui bendrauti su šalių nepilnamete dukra, tik pageidavo, kad atsakovas apie numatomus susitikimus iš anksto informuotų ieškovę. Atsakovas iš esmės ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo. Taip pat, dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos prieštaravimų nepateikė ir išvadą teikianti byloje institucija.

7.2. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas ir nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka pagal ieškovės pageidavimą, atsakovas įpareigotinas apie susitikimą su dukrą informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki susitikimo, o ieškovė informuoti atsakovą apie dukters pasiėmimo sąlygas.

7.3. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

8.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki dukters pilnametystės. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir prašomo priteisti išlaikymo dydžio iš esmės nepateikė, tačiau nurodė, kad išlaikymą dukrai ketina mokėti tiek kiek išgalės.

8.2. Institucija teikianti išvadą byloje neprieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, nurodydama, kad prašoma suma yra minimali, tačiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

8.3. Byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, tad ieškovei kasdien tenkinant dukros poreikius, geriausiai žinomos patiriamos išlaikymo išlaidos. Ieškovė pateikė dukters poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnametei per mėnesį reikalinga 395,00 Eur, iš kurios išminusavus 94,00 Eur gaunamus vaiko pinigus, prašo priteisti 150,00 Eur per mėnesį. Detalizuodama nepilnametės dukters poreikius ieškovė nurodė, kad mėnesiui nepilnametei dukrai skiriamą išlaidų suma sudaro: maistas 170 Eur, aprangai 40 Eur, būstui 60 Eur, sveikatai 25 Eur, kirpyklai 5 Eur, telefonui 3 Eur, transportui 5 Eur, dienpinigiai 44 Eur, ugdymui 23 Eur, žaislams, sporto inventoriui 10 Eur, laisvalaikiui, pramogoms 10 Eur.

8.4. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, skiriama nepilnametei A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra 12 metų maistui, ugdymui, aprangai ir kt. išlaidoms, yra minimali, reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.

8.5. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

8.6. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės teigimu ji dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 610,00 Eur.

8.7. Atsakovas yra nedirbantis. Atsakovas savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), jo vardu taip registruota transporto priemonė VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

8.8. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

8.9. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), turintis aukštąjį išsilavinimą. Todėl vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

8.10. Esant nurodytoms aplinkybėms bei išdėstytiems motyvams, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo S. Ž. nepilnametei dukrai A. Ž. priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė R. Ž. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

8.11. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8.12. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo padarinių

9. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

9.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Nustatyta, kad šalys 2016 m. gegužės 24 d. sudarė Povedybinę sutartį, kurios sąlygos numatė, kad turtas yra to iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, kurios vardu tas turtas įregistruotas arba įgytas. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teismo posėdžio metu išdėstė pageidavimą, kad butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų priskirtas jam, o jis įsipareigotų ieškovei išmokėti kompensaciją. Tačiau priešieškinio nereiškė ir konkrečių reikalavimų nesuformulavo. Teismas pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių įsigytas po Povedybinės sutarties sudarymo, t.y. 2019 metais, ir registruotas po ½ dalį ieškovės ir atsakovės vardu, tad šalių yra valdomas ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o dalinės nuosavybės teise. Todėl spręsti dėl jo padalijimo santuokos nutraukimo byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Byloje taip pat nustatyta, kad nei atskirai, nei bendrai šalys kreditorių neturi.

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

11.1. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavarde. Šalims turint bendrą vaiką ir nesant atsakovo prieštaravimų, ieškovės pageidavimu, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės, atitinkamai – Ž., Ž.

12. Nei ieškovė, nei atsakovė išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

13.1. Atsakovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje valstybė turėjo 656,60 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 656,60 Eur už suteiktą teisinę pagalbą byloje bei 151,00 Eur (110,00 Eur už santuokos nutraukimą + 41,00 Eur už išlaikymą) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

13.2. Teismo patirtos išlaidos 26,56 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės R. Ž. (iki santuokos S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 158), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., o atsakovui S. Ž. prigimtinę pavardę – Ž.

Nustatyti nepilnametės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki jos pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką – S. Ž., norėdamas susitikti su susitikti su dukra A. Ž., apie susitikimo laiką vietą ir trukmę privalo ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki susitikimo pranešti R. Ž., kuri atsižvelgdama į vaikui įprastą dienotvarkę (užimtumas mokykloje, užklasinė veikla, sveikatos būklė), informuos S. Ž., kada jis gali paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir kada turi ją parvežti atgal.

Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 656,60 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka" Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.