Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I.“ atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G. M.“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 2 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai.

2021 m. balandžio 13 d. atsakovė teismui dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Pateiktuose teismui prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu ir prašo ieškinį atmesti. Teismui nurodė, kad atsakovė sutarties neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl force majeure aplinkybių. 2020 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė sutartį (toliau – sutartis) dėl 5 transporto priemonių pirkimo bei susitarė dėl netesybų mokėjimo. Atsakovė po sutarties sudarymo norėjo įvertinti transporto priemonių būklę, komplektaciją. Transporto priemonės buvo Mažeikiuose. 2020 m. sausio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitime buvo numatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. šalies teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių. Vėliau priimtais pakeitimais judėjimo ribojimai buvo išlikę, todėl atsakovė neturėjo galimybės atvykti į transporto priemonių buvimo vietą jų apžiūrėti ir įsitikinti jų technine būkle bei komplektacija. Atsižvelgiant į tai atsakovė dėl force majeure aplinkybių turėtų būti atleista nuo netesybų mokėjimo.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota tinkamai, iki bylos nagrinėjimo pradžios apie negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime įrodymų nepateikė, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti 5 naudotas transporto priemones (vilkikus): MERCEDES BENZ ACTROS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENZ ACTROS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENS ACTROS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENZ ACTROS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ ACTREO, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 87 120 Eur. Sutarties 1.4. punkte šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja iki 2021 m. sausio 31 d. perimti iš ieškovės nurodytas transporto priemones ir ne vėliau nei iki sausio 31 d. sumokėti ieškovei sutarties 1.3. punkte numatytą kainą (87 120 Eur). Sutarties 1.4. punkte šalys taip pat susitarė, kad atsakovei laiku nesumokėjus kainos už transporto priemones, atsakovė įsipareigoja sumokėti baudą už kiekvieną neapmokėtą transporto priemonę po 1 000 Eur, viso 5 0000 Eur.

Kaip jau minėta atsakovė savo atsikirtimuose nurodė, jog sutarties negalėjo įvykdyti dėl force majeure aplinkybių, tuo tarpu ieškovės teigimu tokios aplinkybės neegzistavo ir atsakovė privalėjo laikytis sutartyje prisiimtų įpareigojimų.

CK 6.212 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205-6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-147-421/2020).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sutartį sudarė 2020 m. gruodžio 21 d. jau po to, kai šalyje Vyriausybė paskelbė karantiną ir įvedė judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Karantinas buvo paskelbtas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai buvo įvesti nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“.

Vienas iš nenugalimos jėgos kvalifikuojančių požymių yra tai, kad tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta jau galiojant karantino režimui ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimams, todėl darytina išvada, jog nėra vienos iš sąlygų, kurioms esant galima konstatuoti egzistuojant force majeure aplinkybes, t. y. tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti. Be to judėjimo tarp savivaldybių ribojimai nebuvo taikomi vykstant darbo reikalais (Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 1.2. punktas), todėl konstatuotina ir tai, jog neegzistavo ir dar viena nenugalimos jėgos aplinkybės sąlyga – dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti. Šiame kontekste atmestini atsakovės atsikirtimai, jog atsakovė turėjo parduodamas transporto priemones patikrinti fiziškai, jas apžiūrėti, įvertinti jų techninę būklę bei įsitikinti jų komplektacija. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys sudarytos sutarties 1.2. punkte konstatavo aplinkybę, jog pardavėjas parduoda 5 naudotas transporto priemones, neturinčias trūkumų. Be to pažymėtina, jog atidus, rūpestingas verslininkas, įsipareigodamas nupirkti iki tam tikro termino prekes už pakankamai didelę sumą turi įvertinti kokios būklės jos yra. Pažymėtina, jog esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Sudarydama sutartį atsakovė prisiėmė verslo riziką ir jos galimas pasekmes, todėl neįvykdžiusi sutarties atsakovė turi sumokėti sutartyje numatytas netesybas – baudą.

CK 6.212 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie force majeure aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė būtų kreipusis į ieškovę nurodant, jog dėl tam tikrų aplinkybių negali įvykdyti sutarties, o tai leidžia daryti prielaidą, jog atsakovės pateikti argumentai yra gynybinė pozicija.

Atsižvelgtina ir į ieškovės nurodytą aplinkybę, jog dar iki sueinant sutarties 1.4. punkte numatytam terminui, iki kurio atsakovė turėjo perimti transporto priemones ir sumokėti jų kainą, atsakovė transporto priemonių pardavimo skelbimų interneto portale www.autoplius.lt paskelbė šių transporto priemonių pardavimo skelbimus, kas patvirtina aplinkybę, jog atsakovė apie nurodytas transporto priemones duomenis turėjo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-421/2015).

Pažymėtina, jog sutartis yra sudaryta laisva valia, šalims sutarus dėl sutarties sąlygų, šalių pasirašyta. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. 6.156 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo, kadangi jų nepatyrė.

Pažymėtina, jog ieškovė iš atsakovės reikalauja 1.4. punktu sutartyje sulygtos baudos (netesybų). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Byloje nustatyta, kad šalys sutarties 1.4. punktu susitarė, jog atsakovei laiku nesumokėjus kainos už transporto priemones, atsakovė įsipareigoja sumokėti baudą už kiekvieną neapmokėtą transporto priemonę po 1 000 Eur, viso 5 0000 Eur.

Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. 6.156 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.

Atsižvelgiant į byloje teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškinys teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir priimtas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 56 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo pareikšto ieškinio, nagrinėtino dokumentinio proceso tvarka, sumos, 1 548,80 Eur (701,80+847) išlaidos advokato pagalbai, viso 1 604,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 430 straipsnio 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 424 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu,

nusprendžia:

preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G. M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) netesybas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 604,80 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.