Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo S. Š. atstovėms advokatei Laimutei Leonavičienei ir rūpintojai V. Š. bei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo S. Š. atstovės advokatė Laimutė Leonavičienė ir rūpintoja V. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo reikalavimai grindžiami šiais pareiškime nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais jo atstovių teismo posėdžio metu:

- Pareiškėjas S. Š. yra J. A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo motinai priklausė 5/8 dalis žemės sklypo ir dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės patvirtintu testamentu J. A. Š. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko dukteriai V. B., kuri po motinos mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Pareiškėjas, būdamas motinos J. A. Š. įstatyminiu įpėdiniu, taip pat 2020 m. birželio 17 d. padavė pareiškimą notarui dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo, kadangi jam yra reikalingas išlaikymas. Tačiau notaras neturi teisės spręsti dėl pareiškėjo duomenų dėl turimo nedarbingumo, išlaikymo reikalingumo, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsniu.

- Pareiškėjas S. Š. yra nedarbingas, juo rūpinasi duktė V. Š., kuri Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3536-359/2002 paskirta rūpintoja, ir sutuoktinė V. Š.. Nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui nustatytas 15,00 proc. darbingumo lygis. Iki tol darbingumo lygis kito, t. y. nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2009 m. birželio 26 d. nustatytas 35,00 proc. darbingumo lygis, po to – 10,00 proc. Pareiškėjas serga II tipo cukriniu diabetu su komplikacijomis, gretutinėmis ligomis, jam amputuota koja, persodintas inkstas, dėl inkstų nepakankamumo, turi negyjančias žaizdas, kurias nuolatos reikia prižiūrėti. Dėl esamų ligų pareiškėjas pats negali apsitvarkyti, vairuoti automobilio, jam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Duktė V. Š. padeda apsiprausti, aptvarkyti buitį, paruošti ir nupirkti maistą, aprengti, nupirkti medikamentus, kasdien tvarkyti kojoje negyjančią žaizdą, nuvežti pas gydytojus.

- Pareiškėjas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kiekvieną mėnesį gauna 327,25 Eur netekto darbingumo pensiją ir 9,75 Eur transporto išlaidų kompensaciją. Taip pat iš Kaišiadorių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus gauna 285,00 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Iš viso per mėnesį pareiškėjo gaunamos pajamos yra 622,00 Eur. Pareiškėjas turi sutuoktinę V. Š., kuri dirba Kaišiadorių paukštyne ir gauna apie 600,00 Eur. Duktė V. Š. niekur nedirba, kadangi turi prižiūrėti pareiškėją. Kita duktė, gyvenanti Izraelyje, neprisideda prie pareiškėjo poreikių tenkinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė paaiškino, kad pareiškėjo motina J. A. Š. pareiškėjui jokio išlaikymo neteikė.

- Pareiškėjo išlaidos per mėnesį sudaro apie 730,00 Eur, t y. 60,00 Eur – komunaliniai mokesčiai, kiemo priežiūra; 100,00 Eur – važiavimas į Kauno klinikas; 200,00 Eur – maistui; 55,00 Eur – drabužiai, patalynė, rankšluosčiai, apatinis trikotažas; 10,00 Eur – skalbimo priemonės; 15,00 Eur – higienos priemonės; 210,00 Eur – medikamentai ir jų papildai; 70,00 Eur – žaizdos perrišimui; 10,00 Eur – telefonas, žurnalai. Pareiškėjo gaunamos pajamos dėl turimo negalios yra nepakankamos didesnių nei vidutinių poreikių patenkinimui. Papildomai iš sutuoktinės per mėnesį prireikia apie 200,00 Eur.

- Pareiškėjui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys 0,0853 ha žemės sklypo, 15/64 dalys gyvenamojo namo, 3/16 dalys ūkinio pastato, 15/64 dalys kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0585 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); 2,1406 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turimas turtas jokio pelno ar papildomų pajamų neduoda, tačiau jiems reikalinga priežiūra. Pareiškėjas turimą nekilnojamojo turto dalį išlaiko sutuoktinė V. Š..

- Kadangi pareiškėjas negali savimi pasirūpinti, dirbti, normaliai integruotis visuomenėje, todėl jam yra reikalingas išlaikymas ir nuolatinė kito asmens priežiūra. Dėl šių priežasčių nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. Š. palikėjos J. A. Š. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Šis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 15, 19). Pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 1988 m. gruodžio 15 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Pareiškėjui nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2007 m. birželio 21 d., ir vėliau nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2009 m. birželio 26 d. buvo nustatytas 35,00 proc. darbingumo lygis (b. l. 13–14), nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2010 m. kovo 2 d. nustatytas 10,00 proc. darbingumo lygis (b. l. 12). Nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. nustatytas 15,00 proc. darbingumo lygis (b. l. 11). S. Š. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. neterminuotais nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensavimo poreikis (b. l. 10). S. Š. ir V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 28). Sutuoktinė V. Š. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27). Pareiškėjas turi dvi dukteris, V. Š., kuri Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi paskirta pareiškėjo rūpintoja, taip pat šia nutartimi pareiškėjui nustatyta rūpyba (b. l. 39–41), ir kitą dukterį, gyvenančią užsienyje. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 23 d. pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad pareiškėjas gauna 9,75 Eur transporto kompensaciją ir 327,25 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensiją (b. l. 20–23). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. pažymos apie išmokėtas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. matyti, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama 285,00 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 24). Pareiškėjui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 15/64 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/16 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15/64 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/16 0,0853 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyti pagal 2005 m. spalio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33). Pareiškėjo vardu taip pat registruota 0,0585 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 1993 m gegužės 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35). Pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2,1406 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgyti pagal 2015 m. spalio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 36–37).

Pareiškėjo motina J. A. Š. 2012 m. birželio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės patvirtintu testamentu jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko suinteresuotam asmeniui V. B., kuri yra jos duktė ir pareiškėjo sesuo. J. A. Š. vardu registruotas turtas: 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17/32 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/8 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17/32 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33). Pareiškėjas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notarų biurą su 2020 m. birželio 17 d. pareiškimu dėl J. A. Š. palikimo priėmimo, kuriuo pareiškiama, kad jis priėmė palikimą pagal įstatymą ir kreipsis į teismą dėl išlaikymo nustatymo, siekiant gauti privalomąją palikimo dalį (b. l. 16). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas kreipėsi į teismą norėdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį aktą, kad jam buvo reikalingas išlaikymas palikėjos J. A. Š. mirties dieną.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu, būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. Š. palikėjos mirties dieną buvo darbingas tik 15,00 proc., jam neterminuotai nustatytas nuolatinis specialusis slaugos poreikis, reikalinga kitų asmenų priežiūra, nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas – jo duktė. Jis vartoja vaistus, medikamentines priemones, nuolat reikia tvarstyti negyjančią žaizdą. Šios aplinkybės rodo dalinę asmens atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien paminėtais faktais. Šiais atvejais būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną įpėdinis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo teikiamas išlaikymas. Tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus ir iš jų gaunamas pajamas, banko indėlius, gaunamas visas kitų rūšių pajamas ir panašiai.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. Š. su palikėja motina J. A. Š. kartu negyveno. Nuo 1988 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o motina iki mirties gyveno adresu – (duomenys neskelbtini). Nors palikėjas jau ilgą laiką turi sunkių sveikatos sutrikimų, pagal pateiktus dokumentus nuo 2000 m., tačiau jo motina J. A. Š. niekada neišlaikė pareiškėjo, ką patvirtino ir pareiškėjo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė.

Pareiškėjas S. Š. asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi turto: dalį žemės sklypo ir dalį pastatų, esančių adresų: (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas iki palikėjos mirties ir dabar gyvena, bei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini)., kuriuo, kaip nurodė pareiškėjo atstovė, pareiškėjas nesinaudoja. Paminėtina, kad nors pareiškėjui nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. nustatytas 15,00 proc. darbingumo lygis, tačiau jis kartu su sutuoktine V. Š. turėjo pakankamai pajamų 2015 m. spalio 30 d. įsigyti 2,1406 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nenurodė ir neteikė duomenų apie kitą kilnojamąjį turtą, pvz. pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje. Transporto priemonių pareiškėjas neturi.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad palikėjos J. A. Š. mirties dieną pareiškėjas gavo 622,00 Eur pajamų: 327,25 Eur netekto darbingumo pensiją, 9,75 Eur transporto išlaidų kompensaciją, 285,00 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra didesnės nei palikėjos mirties dieną buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, t. y. 607,00 Eur neatskaičius mokesčių (apie 447,00 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turėdamas nekilnojamojo turto, t. y. 2,1406 ha žemės sklypą, iš kurio 1,6884 ha žemės ūkio naudmenų plotas, 0,37646 ha miško žemės plotas, ir gyvenamąjį namą, kuriame negyvena, šio nekilnojamojo turto neišnaudoja pajamoms gauti, pavyzdžiui nenuomoja, dėl to spręstina, kad pareiškėjas neišnaudoja galimybės gauti didesnes pajamas. Sutiktina, kad dėl nustatyto darbingumo lygio (15,00 proc.) pareiškėjas neturi galimybės įsidarbinti ir dirbti, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau kaip minėta vien turimas nedarbingumas, gaunamos lėšos iš valstybės, negali pagrįsti fakto, kad pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi sutuoktinę V. Š., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį, nors įrodymų apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį pareiškėjas neteikė, tačiau jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė nurodė, kad sutuoktinė gauna apie 600,00 Eur. Paminėtina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjas neįvertino, kad ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų dalis priklauso jam, ir šia suma taip pat yra tenkinami jo poreikiai. Duomenų, kad būtų sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis, kuria gaunamas pajamas susitarta pripažinti tik vieno iš sutuoktinio asmeniniu turtu, nėra. Pareiškėjas turi du pilnamečius vaikus, kurių viena V. Š. yra teismo nutartimi paskirta rūpintoja ir nuolatinai rūpinasi pareiškėju, todėl sutiktina, kad jos galimybės įsidarbinti ir prisidėti prie tėvo poreikių tenkinimo yra apsunkintas. Tačiau pareiškėjas turi dukterį gyvenančią užsienyje, duomenų, kad ši duktė padėtų pareiškėjui finansiškai nėra. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turi galimybę gauti ir tam tikrą išlaikymą iš savo dukters gyvenančios užsienyje.

Pareiškėjas teigė, kad jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 730,00 Eur, t y. 60,00 Eur – komunaliniai mokesčiai, kiemo priežiūra; 100,00 Eur – važiavimas į Kauno klinikas; 200,00 Eur – maistui; 55,00 Eur – drabužiai, patalynė, rankšluosčiai, apatinis trikotažas; 10,00 Eur – skalbimo priemonės; 15,00 Eur – higienos priemonės; 210,00 Eur – medikamentai ir jų papildai; 70,00 Eur – žaizdos perrišimui; 10,00 Eur – telefonas, žurnalai. Net ir neatsižvelgus į patiriamų išlaidų per vieną mėnesį pagrįstumą, o įvertinus tai, kad pareiškėjas gyvena su sutuoktine, kuri gauna pajamų, galima daryti išvadą, kad jų turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos pareiškėjo poreikių patenkinimui ir išlaikymas jam nėra reikalingas.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, t. y. kad palikėja neteikė pareiškėjui išlaikymo, nors pareiškėjas jau senai turi negalią, pareiškėjas visą laiką gyveno atskirai, sau priklausančiame gyvenamajame name, turi sutuoktinę, kuri dirba ir gauna pajamų, pats pareiškėjas gauna nemažas pajamas, turi nekilnojamojo turto ir nesinaudoja galimybėmis iš šio turto gauti pajamų, turi nepilnamečių vaikų, kurie turi pareigą paremti savo tėvą, nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie turimas santaupas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui S. Š. palikėjos – jo motinos – J. A. Š. mirties dieną, (duomenys neskelbtini), nebuvo reikalingas išlaikymas, pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas leidžia patenkinti jo būtinus poreikius, todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Š. pareiškimą atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.