Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Didžiojoje Britanijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2018 m. spalio 2 d. gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimas, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-10-287/2009, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-287/2009 iš skolininko M. Š. priteista 6135,90 Lt (1777,08 Eur) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Priteista suma skolininko nėra sumokėta iki šios dienos, nei išieškota. Antstolės I. E. vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0163/11/00768, 2018 m. vasario 19 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-18-163-4937 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei pridėtas išieškojimo negalimumo aktas. Iš minėtų dokumentų matyti, jog skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, Lietuvos Respublikos kredito įstaigose piniginių lėšų neturi, VĮ „Regitra“ registruotų transporto priemonių neturi, VĮ Registrų centre registruoto nekilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis nedirba ir deklaruota gyvenamoji vieta – Didžiojoje Britanijoje, todėl prašo išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos M. Š. atžvilgiu vykdymo Didžiojoje Britanijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Europos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, iš dalies pakeistas Europos Tarybos 2009 m. vasario 26 d. pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) reglamentuoja abipusio pripažinimo principo taikymą teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkte išaiškinta sąvokos „finansinė bauda“ reikšmė – tai prievolė sumokėti: i) sprendime nustatytą pinigų sumą, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą; ii) tame pačiame sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis, ir teismas vykdo jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; iii) pinigų sumą už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas. Kadangi asmens ekstradicijos išlaidos yra pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl yra galimybė spręsti dėl jų perdavimo vykdyti (išieškoti) kitai Europos Sąjungos valstybei narei – šiuo atveju Jungtinei Karalystei.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas gali sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šiuo atveju Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad M. Š. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tą patį teikime nurodo ir pareiškėjas. Tačiau vien tas faktas, jog M. Š. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, nereiškia, kad jis iš tiesų pastoviai šioje valstybėje gyvena, turi kokio nors turto, gauna teisėtas pajamas ir pan. Teismas priėmęs nutartį dėl bausmės perdavimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219, šiai įsiteisėjus užpildo liudijimą, kuriame turi būti nurodyti fizinio asmens duomenys įskaitant ir paskutinį žinomą jo gyvenamosios vietos adresą kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Šiuo atveju teismui nėra žinomas M. Š. paskutinės gyvenamosios vietos adresas ar jo turto buvimo tiksli vieta, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti M. Š. gyvenamąją vietą. Nesant duomenų apie M. Š. gyvenamosios ar darbo vietos adresą, nėra visų nurodytų sąlygų, kurioms esant piniginė sankcija gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Be to, Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-534-478/2018 yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai asmens buvimo vieta tiksliai nežinoma, konsultavimasis su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvairių užklausų siuntimas atitinkamoms institucijoms, bereikalingai eikvotų žmogiškuosius bei materialinius išteklius, ypač įvertinant faktą, kad, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 13 straipsnio nuostatomis, dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip. Vadinasi, net jei Jungtinei Karalystei pavyktų išieškoti iš M. Š. priteistą 1777,08 Eur sumą, ši pinigų suma atitektų Jungtinės Karalystės biudžetui, o ne institucijai, kuriai šios išlaidos priteistos.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimas dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinėje Karalystėje (teikime nurodyta – Didžiojoje Britanijoje), M. Š. atžvilgiu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei M. Š. atžvilgiu atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.