Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-1328-191/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
2-1328-191/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20082-2013-8110
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
I. Ž., A. Ž.
Advokatai
Nerijus Žvingila, Vilius Masiulis

civ. byla Nr.2-1328-191/2014 t. proceso Nr. 2-69-3-20082-2013-8 110.1.42.2.4.1; 2.2.4.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014-05-14Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei dalyvaujant ieškovo G. P. atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, atsakovės I. Ž. atstovui advokatui Viliui Masiuliui, atsakovui A. Ž. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovams I. Ž. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. P. prašo priteisti solidariai iš atsakovų I. Ž. ir A. Ž. 15700 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas patikslintame ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. spalio 12 d. apie 16 val. atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, gesinant gaisrą, kilusį dėl bute buvusio elektros prietaiso gedimų, buvo vandeniu aplietas po atsakovų butu esantis ieškovo butas. Atsakovų, kaip buto savininkų, neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, t.y. jų bute buvo netinkamai eksploatuojami buitiniai elektros prietaisai, todėl dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo kilo gaisras (CK 6.263 str.1d.). Ieškovas dėl buto apliejimo patirtą žalą vertina 15700Lt, kurią įrodinėja UAB „Asistavita“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.ASIN-13745. Be to, ieškovo vertinimu, mažinti patirtos žalos dydį nėra pagrindo, nes atsakovai UAB „Asistavita“ atliktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.ASIN-13745 neginčijo, o jų turtinė padėtis nėra sunki, atsakovai turi nekilnojamojo turto. Atsakovams taikytina solidari atsakomybė, kadangi jie yra buto, kuriame kilo gaisras, bendraturčiai.

Atsiliepimas

Atsakovės I. Ž. atstovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra visų būtinų atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į gaisro kilimo aplinkybes, atsakovės, kaip buto savininkės, elgesys vertintinas kaip rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė nėra buitinių elektros prietaisų specialistė, o tik buitinė vartotoja, todėl ta aplinkybė, jog kažkuris jos bute buvęs elektros prietaisas savaime užsidegė, laikytina nenugalima jėga.

Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad net tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė, ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstai didelis, nes ieškovui įrodinėjant patirtos žalos dydį atstatymo darbų sąmatomis, jose nurodytos išlaidos statybos darbams ir medžiagomis turi būti mažinamos proporcingai buto nuvertėjimui. Ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.ASIN-13745 nuvertėjimo procentu sumažintos tik medžiagų kainos, o darbų kainoms nuvertėjimas netaikytas. Atsakovės atstovas taip pat prašė sumažinti priteistinos žalos dydį, nes atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovės atstovo nuomone, atsakovams solidari atsakomybė netaikytina, nes nors jie yra bendraturčiai, tačiau atsakovas jau daugiau kaip 12 metų bute negyvena ir bendro ūkio su atsakove I. Ž. neveda, todėl jis nėra atsakingas už bute kilusį gaisrą, sukeltą elektros prietaisų gedimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nuostolių, padarytų gaisru, atlyginimo pagrindo

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.

Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 12 d. dėl bute buvusių elektros prietaisų gedimų kilo gaisras atsakovams I. Ž. ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Gaisro faktą atsakovų bute patvirtina Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dokumentai, taip pat liudytojų S. P. (Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos pamainos viršininko, kuris dalyvavo gesinant gaisrą) ir A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Gaisro priežastį - bute buvusių elektros prietaisų gedimus, dėl kurių kilo gaisras, patvirtina Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktas (prijung. medžiaga prie bylos).

Atsakovai neįrodė, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.). Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovai pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jiems priklausančiame bute nekiltų gaisro. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas pripažįsta atsakovus atsakingais už gaisro kilimą.

Dėl atsakovų solidarios atsakomybės

Nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentais, jog atsakovams solidari atsakomybė netaikytina, nes nors jie yra bendraturčiai, tačiau atsakovas jau daugiau kaip 12 metų bute negyvena ir bendro ūkio su atsakove I. Ž. neveda, todėl jis nėra atsakingas už bute esančių elektros prietaisų gedimus.

Byloje nekilo ginčo, kad atsakovai butą, kuriame kilo gaisras, įsigijo santuokos metu, ir jis yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė. Nekilnojamojo turto savininkai yra atsakingi už jų turte kilusį gaisrą, nebent įrodo, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl vien tai, jog atsakovas A. Ž. su atsakove I. Ž. bendro ūkio galimai neveda ir bute negyvena, nereiškia, kad jis, kaip buto bendrasavininkis, neužtikrinęs, kad jam priklausančiame bute nekiltų gaisras, nėra solidariai atsakingas su atsakove I. Ž. prieš trečiuosius asmenis dėl bute kilusio gaisro padarytų nuostolių atlyginimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovai, kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkiai, neužtikrinę, kad jų bute nekiltų gaisras, už gaisro padarytus nuostolius atsako solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).

Dėl žalos dydžio nustatymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo - restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, taip yra šiuo atveju, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B. , bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

Šioje byloje ieškovas G. P. patirtos žalos dydį (15700Lt) įrodinėja 2013 m. spalio 23 d. UAB „Asistavita“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.ASIN-13745. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog Turto vertintojo ataskaita gali būti priimta kaip įrodinėjimo priemonė, nes tai yra dokumentas, turintis žinių apie bylai svarbias aplinkybes (CPK 177 ir 197 str.). Tačiau, teismas akcentuoja, kad vertindamas kiekvieną įrodinėjimo priemonę kaip įrodymą, teismas turi patikrinti, ar ji atitinka įstatymo reikalavimus. Šiuo aspektu turi būti patikrinta ir ieškovo pateikta turto vertintojo ataskaita – ar turto vertinimas atliktas asmens, turinčio teisę verstis turto vertinimo veikla, ar laikytasi turto vertinimo taisyklių ir tvarkos ir kt. Be to, pažymėtina, kad turto vertintojas atlieka turto vertinimą, o ne atlygintinos žalos nustatymą. Turto vertinimas apima ir atkuriamosios vertės apskaičiavimą, kas gali sudaryti pagrindą nustatinėjant padarytą turtinį nuostolį, tačiau šio asmens išvada turi būti patikrinta išsamumo, patikimumo, tikslumo ir kitais aspektais, ji gali būti ginčijama kitais įrodymais, todėl atlygintinos žalos galutinis dydis konstatuojamas tik teismo. Teismas negali vadovautis turto vertinimo ataskaitų nuorodomis, kad ataskaitoje yra nustatytas patirtas nuostolis, o jo pagrįstumą turi patikrinti kartu su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis (CPK 185 str.).

Kaip matyti iš atsakovės I. Ž. atstovo pozicijos viso proceso metu, jis akcentavo, kad ieškovo pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.ASIN-13745 apskaičiuotas ieškovo patirtas nuostolis yra nepagrįstai didelis, nes apskaičiuojant ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atkūrimo kaštus Išlaidų (kaštų) metodu ne visos buto atkūrimo išlaidos, o tik medžiagų kainos, buvo mažinamos proporcingai buto nuvertėjimui. Su šiais atsakovės atstovo argumentais teismas iš esmės sutinka. Jeigu žalos dydžiui nustatyti remiamasi turto vertintojo apskaičiuota atkuriamąja verte, tai turi būti taikomi teisės aktai, reguliuojantys turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymo) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo metodikos IV dalies „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“ 54 punkte numatyta, kad vienas iš turto vertinimo metodų yra Išlaidų (kaštų) metodas. UAB “Asistavita” turto vertintoja pasirinko kaip tik šį metodą (Metodikos 64 – 71 punktai). Jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus, pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Metodikos 67 punkte yra nurodyta, kad Išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: 1) nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos; 2) nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas. Taigi, taikant šį metodą neturi būti apsiribojama kaštų (sąnaudų), kuriuos sudaro darbų ir medžiagų kainos, apskaičiavimu. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nuvertėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nuvertėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nuvertėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nuvertėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nuvertėjusio turto atkūrimo metu, jei atliekami nauji darbai ir panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas (sąnaudas) visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita. Būtent tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, neišskiriantis, kad taikant Išlaidų (kaštų) metodą darbų kainos neturi būti proporcingai mažinamos turto nuvertėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B. , bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. G.R. , bylos Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Įvertinęs nurodytus argumentus teismas pažymi, jog ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ atliktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.ASIN-13745 apskaičiuojant ieškovo buto, esančio S.Žukausko g. 19 - 46, Kaune, atkūrimo kaštus Išlaidų (kaštų) metodu ne visos buto atkūrimo išlaidos, o tik medžiagų kainos, buvo mažinamos proporcingai buto nuvertėjimui. Kuo remiantis ne visos buto atkūrimo išlaidos, o tik medžiagų kainos, buvo mažinamos proporcingai buto nuvertėjimui, ataskaitoje nenurodyta. Teismas įvertinęs tai, jog buto atkūrimo sąnaudas sudaro ne tik medžiagų kaina, bet ir darbų kaina, daro išvadą, kad apskaičiuojant ieškovo patirtus nuostolius dėl buto užliejimo Išlaidų (kaštų) metodu visas buto atkūrimo sąnaudas būtina proporcingai mažinti buto nuvertėjimu.

Tarp šalių byloje nekilo ginčo, kad UAB „Asistavita“ atliktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.ASIN-13745 nurodytas ieškovo bute iki gaisro atlikto remonto 80 procentų fizinis nuvertėjimas yra teisingas, nes remontas buvo atliktas daugiau kaip prieš penkerius metus. Todėl, teismas sprendžia, kad nustatant ieškovo patirtų nuostolių dydį, ataskaitoje nurodyta 18082,24 Lt ieškovo buto remonto atkuriamoji vertė turi būti proporcingai mažinama buto remonto, buvusio iki gaisro, nuvertėjimu (80 procentų). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovo dėl buto užliejimo patirti nuostoliai sudaro 3616,45 Lt = 18082,24 – (18082,24 x 80 proc./100 proc.).

Iš dalies patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šioje dalyje tenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d.).

Tenkinant ieškinį dalinai teismas atsižvelgia ir į atsakovės sunkią turtinę padėtį; atsakovė bedarbė, jai mokama tik socialinė pašalpa, jos būstas sudegęs, neatremontuotas, jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios (b.l. 91-96), teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 1.5str.)

Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškinys, už kurį sumokėtas 471Lt žyminis mokestis, patenkintas 23 procentų dalyje, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina solidariai 108,50 Lt žyminio mokesčio ir dalinai atstovavimo išlaidos 600Lt.

Iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei- 36,60Lt (CPK 96 str. 3 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo G. P. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune naudai solidariai iš atsakovų I. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune ir A. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune- 3616,45 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus šešiolika litų 45 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3616,45Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovo G. P. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune naudai solidariai iš atsakovų I. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune ir A. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune žyminį mokestį 108,50Lt (vieną šimtą aštuonis Lt 50ct.) ir dalinai atstovavimo išlaidas- 600( šešis šimtus) Lt.

Priteisti iš atsakovų I. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune ir A. Ž. a/(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune solidariai 36,60Lt (trisdešimt šešis Lt 60ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi(b.l.83)taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų I. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune ir A. Ž. a/(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune turtui .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis