- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-1287-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29552-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- J. C.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. C., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. C. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2019 m. liepos 13 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,78 prom. neblaivumas, ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Lexus RX 450H, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino.
Kaltinamasis J. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., su draugais, po pietų, vartojo alkoholį ir po to nuvažiavo į parduotuvę prekių. Jautėsi neblogai. Nepastebėjęs, atsitrenkė į kitą automobilį, ir nuvažiavo į garažą. Iš pradžių nurodęs, kad nepamena, ar praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vėliau pripažino, kad buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus. Nuoširdžiai gailisi, kad įvykdė šį nusikaltimą. Pažadėjo daugiau tokių pažeidimų nedaryti. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant dukrą.
Siūloma laiduotoja L. M. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną su šeima buvo išvykusi ir negalėjo užtikrinti, kad aptariamas įvykis neįvyktų. Nurodė, kad tėvas neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, apie 8 metus serga sunkia liga. Su tėvu bendrauja nuolat. Po įvykio su juo daug kalbėjo. Mano, kad tėvas suprato neigiamas pasekmes. Prašė skirti ją laiduotoja, be užstato, dėl esamos finansinės padėties. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 700 Eur pajamų, sutuoktinis gauna karininko pensiją, dirba (duomenys neskelbtini); abu išlaiko du studijuojančius vaikus; turi kreditorinių įsiskolinimų. Tvirtino, kad stengsis, jog toks atvejis daugiau nepasikartotų.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 17.32 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), aikštelėje pranešėjos automobilį Lexus, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja G. J., kuri paaiškino, kad išėjus jai iš parduotuvės, prie jos priėjo P. B. ir nurodė, jog į jos automobilį važiuodamas atbulomis atsitrenkė J. C. automobiliu Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino namo. Nuvykus pas J. C. į namus, jį rado vaikštinėjantį kieme, jam alkotesteriu Drager pirmuoju tikrinimu nustatytas vidutinis 1,96 prom., o antruoju – 1,78 prom. neblaivumas. Garaže rastas automobilis Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pažeistu galiniu bamperiu. J. C. paaiškino, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Vairuodamas nepajuto kaip kliudė automobilį Lexus RX, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, apie įvykį nepranešęs nuvažiavo namo, automobilį pastatė garaže. Eismo įvykio metu apgadintas automobilio Lexus, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis. Automobilis Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 12).
Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 17.20 val., atvažiavo automobiliu Lexus RX 450H, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos vyrui, į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), apsipirkti šalia esančioje parduotuvėje. Parduotuvėje, prie kasos, prieš ją apsipirko jai iš matymo pažįstamas C. (vardo nežino), kuris apsipirkęs išėjo. Ji išėjo iš parduotuvės po kelių minučių. Aikštelėje tuo metu stovėjo tik jos automobilis, daugiau nei automobilių, nei žmonių nebuvo. Ji atsirakino savo automobilį ir ketino į jį sėstis, kai staiga išgirdo vyro šaukimą, jog jos automobilis yra apgadintas. Apie tai jai pranešė P. B., kuris gyvena šalia. Ji apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad yra apgadinta jos automobilio galinė dalis. P. B. nurodė, kad matė, jog C. kitu automobiliu apgadino jos automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie įvykį ji iš karto pranešė policijai (b. l. 31).
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 17.25 val., jam būnant savo namo kieme, sėdint pavėsinėje, išgirdo priešais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje garsų trenksmą. Iš karto priėjo arčiau pažiūrėti ir pamatė, kad tamsus džipo modelio automobilis, atbulomis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Iš džipo, iš už vairo išlipo jam gerai pažįstamas J. C., kuris apžiūrėjo abiejų automobilių galines dalis ir atsisėdęs į savo džipą išvažiavo. Po kelių minučių iš šalia esančios parduotuvės išėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri sėdosi į aikštelėje stovintį automobilį, kuris buvo prieš tai apgadintas. Jis jai nurodė, kad jos automobilis buvo apgadintas ir kad jį apgadino ir pasišalino J. C.. Moteris iškvietė policiją (b. l. 36).
Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 17.25 val., jam būnant pas pažįstamą P. B. kieme, sėdint pavėsinėje, išgirdo priešais esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje garsų trenksmą. Iš karto priėjo arčiau pažiūrėti ir pamatė, kad tamsus džipo modelio automobilis, atbulomis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Iš džipo, iš už vairo išlipo jam gerai pažįstamas J. C., kuris apžiūrėjo abiejų automobilių galines dalis ir atsisėdęs į savo džipą išvažiavo. Po kelių minučių iš šalia esančios parduotuvės išėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri sėdosi į aikštelėje stovintį automobilį, kuris buvo prieš tai apgadintas. P. B. jai nurodė, kad jos automobilis buvo apgadintas ir kad jį apgadino ir pasišalino J. C.. Moteris iškvietė policiją (b. l. 41).
2019 m. liepos 13 d. 18.21 val. alkoholio kiekio matuokliu J. C. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas, 18.02 val. – 1,96 prom. neblaivumas (b. l. 47, 48). Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, kuriame taip pat nurodyti šie J. C. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 46).
2019 m. liepos 13 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos nuotraukos (b. l. 13-19).
2019 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Automobilių aikštelėje stovi automobilis LEXUS, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apžiūrėjus, matomas galinio bamperio, dešinės pusės kampo, apgadinimas. Kitų pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Padarytos nuotraukos (b. l. 21-24).
Byloje pateikta 2019 m. liepos 13 d. eismo įvykio vietos schema (b. l. 26).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. C. (b. l. 27).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Frontera vidutinė kaina Lietuvoje 1 884 Eur (b. l. 28).
2019 m. liepos 13 d. sprendimu J. C. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 44).
2019 m. liepos 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui į UAB „Dovydo transportas“ saugojimo aikštelę (b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
J. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, liudytojų G. J., P. B. ir S. M. parodymais (b. l. 31, 36, 41), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu (b. l. 12), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 44), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 45), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su nuotraukomis (b. l. 13-19), įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis (b. l. 21-24), eismo įvykio vietos schema (b. l. 26), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 47, 48), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 46).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas siūlomos laiduotojos L. M. prašymas, perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodoma, kad siūloma laiduotoja, kaltinamojo dukra, turi kaltinamajam didelį autoritetą. Nurodė, kad kaltinamasis yra pensininkas, serga (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė yra taip pat pensininkė, sunkiai juda; abiem tėvams būtina nuolatinė medicininė pagalba ir priežiūra, todėl ji nuolat rūpinasi tėvais, juos lanko. Mano, kad gali daryti tėvui teigiamą įtaką. Siūloma laiduotoja nurodė, kad pati yra neteista, nebausta administracine tvarka. Mano, kad yra verta būti kaltinamojo laiduotoja. Teismo posėdyje prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, dėl šeimos finansinės padėties.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 74-75). Taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, pripažino, jog vairavo neblaivus, gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nukentėjusių asmenų nėra.
Be to, teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, turi įvertinti ir kitas aplinkybes, išsiaiškinti, ar yra pagrindas manyti, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar asmuo, kuris pateikė prašymą, perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, yra vertas pasitikėjimo asmuo.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, paskutinį kartą baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą 2019 m. birželio 20 d., nesusijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 80). Visgi, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis 2006 m., 2007 m. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį, numačiusią administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 prom. ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, dėl ko iš kaltinamojo 2007 m. buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas; o 2009 m. buvo baustas ir pagal ATPK 129 straipsnį, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (b. l. 80). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš pradžių nurodęs nepamenantis, ar buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vėliau tą aplinkybę taip pat patvirtino. Taigi, kaltinamasis jau buvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio teisės pažeidimus, tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Nors minėtos administracinės nuobaudos negalioja, tačiau tai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis yra savarankiška susiformavusi asmenybė. Kaltinamojo įvykdytos veikos faktinės aplinkybės – ne tik vairavo neblaivus, tačiau, padaręs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos, bei tai, kad asmuo praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodo, kad kaltinamasis gali priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei. Teismas taip pat pažymi, kad nors siūloma laiduotoja yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai, tačiau visgi teismui kyla abejonių dėl šio asmens autoriteto kaltinamajam, kadangi, kaip matyti, minėti padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir paskirtos nuobaudos, patirtos pasekmės nepadarė teigiamos įtakos J. C. elgesiui ir požiūriui į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir jo dukra, siūloma laiduotoja, tvirtinusi, kad nuolat bendrauja su tėvu, neturėjo įtakos kaltinamajam ir nesugebėjo tinkamai įtakoti jo elgesio. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas abejoja siūlomos laiduotojos autoritetu kaltinamajam ir jos galimybėmis daryti jam teigiamą įtaką, kaip ir neturi pagrindo manyti, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad kitos siūlomos laiduotojos nurodytos aplinkybės, apie kaltinamojo sunkią sveikatos būklę, nepatvirtintos jokiais įrodymais, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam J. C. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuris yra baigtas, taip pat į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, praeityje buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnį, tačiau tinkamų išvadų nepadarė; taip pat tai, kad asmuo pensininkas, nedirba, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus artimą minimaliai bausmei baudą (BK 47 straipsnis), t. y. 51 MGL dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dar mažintina vienu trečdaliu, įpareigojant šią baudą, atsižvelgiant į jos dydį bei kaltinamojo socialinę padėtį, sumokėti per 24 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 1,78 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad praeityje jis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.
Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilis Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam (b. l. 27). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir BK 72 straipsnio nuostatas, minėta transporto priemonė konfiskuotina.
Teisme buvo gautas prašymas grąžinti minėtą automobilį kaltinamajam saugojimui iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip siekiant sumažinti galimas automobilio saugojimo išlaidas (b. l. 105). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam priklausanti transporto priemonė konfiskuotina, minėtas prašymas netenkintinas.
Dėl kardomųjų priemonių
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 13 d. nutarimais kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (b. l. 61-62), ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą (b. l. 66-67) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. C. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, J. C. nustatyti 24 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti J. C., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
J. C. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti J. C. priklausantį automobilį Opel Frontera, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netenkinti prašymo dėl šio automobilio grąžinimo J. C. saugojimui iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. C. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.