Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis 2024 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S1J-13816 pareiškėjos 2024 m. birželio 11 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. turto arešto aktu Nr. Sld-37062 areštuotas skolininkui S. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, 2022 m. rugsėjo 8 d. turto arešto aktu Nr. Slg-47452 areštuotas skolininkui S. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų. Antstolis 2024 m. gegužės 24 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S1J-12424, atsižvelgdamas į VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų bazės išraše išviešintą informaciją, nustatė 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, bendrą vertę – 2 500 Eur ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų bendrą vertę – 2 500 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad išieškotojas pateikė prieštaravimą dėl antstolio nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, antstolis vadovaujantis CPK 681 ir 682 straipsniais 2024 m. birželio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S1 J-13097 „Dėl ekspertizės skyrimo“, kuriuo paskyrė areštuotos skolininko turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis pažymėjo, jog jam nėra žinoma jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur būtų neteisinga. Be to, neturi nieko prieš, kad būtų atlikta ekspertizė, tačiau laikosi nuomonės, kad jeigu pareiškėjas nori pasitikrinti ar Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta informacija apie akcijų vertę yra teisinga, tai jis tai turi padaryti savo lėšomis, o ne antstolio sąskaita. Antstolis taip pat nurodė, jog įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenis apie įmonės turtą, tačiau iki šios dienos nėra pateikusios antstolio prašomos informacijos. Antstolis pažymi ir tai, kad nėra auditorius, kuris turėtų vertinti ir analizuoti įmonės vidinius dokumentus, kuriais galimai buvo paryta įtaką akcijų rinkos vertei. Todėl visus susijusius klausimus dėl finansinių atskaitomybių ir įmonėms priklausančio turto (įskaitant finansinio) turėtų pateikti ekspertui.

3. Byla paskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai Dalei Žukauskienei.

4. Vadovaujantis 2024 m. liepos 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės įsakymu „Dėl teisėjos Dalės Žukauskienės bylų perskyrimo“ Nr. 1V-157, naudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo modulį, civilinė byla Nr. 2YT-7548-1032/2024 2024 m. liepos 8 d. perskirta nagrinėti teisėjai Rūtai Zubrickaitei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. liepos 27 d. išduotą teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 371,64 Eur skolos, 287,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S., išieškotojos UAB „Rome Law“ naudai.

6. Antstolis 2019 m. balandžio 1 d. turto arešto aktu Nr. S1d-37062 ir 2022 m. rugsėjo 8 d. turto arešto aktu Nr. S1g-47452 areštavo skolininkui A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų.

7. 2024 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S1J-12424 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, antstolis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų bazės išraše išviešinta informacija, nustatė 2019 m. balandžio 1 d. turto arešto aktu Nr. S1d-37062 ir 2022 m. rugsėjo 8 d. turto arešto aktu Nr. S1g-47452 areštuoto, skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų bendrą vertę – 2 500 Eur ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų bendrą vertę – 2 500 Eur.

8. Išieškotoja 2024 m. gegužės 31 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Antstolis 2024 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S1J-13097 „Dėl ekspertizės skyrimo“ įpareigojo išieškotoją per 15 darbo dienų nuo minėti patvarkymo gavimo: 1) pateikti susitarimą su ekspertu dėl areštuoto turto, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnos ekspertizės rinkos vertei nustatyti; 2) pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti. Antstolis taip pat išaiškino, jog neįvykdžius minėto patvarkymo reikalavimų bus vadovaujamasi 2024 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S1J-12424 dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

Dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir ekspertizės skyrimo

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju areštuojamą turtą jis turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

11. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

12. Nagrinėjamu atveju antstolis areštuoto turto, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų bendrą vertę ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų bendrą vertę nustatė remdamasis Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė – 25,00 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė – 25,00 Eur. Pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta turto verte, nes jos teigimu antstolio patvarkymas dėl vertės nustatymo nemotyvuotas, prieš priimant patvarkymą ir įkainojant akcijas nebuvo gauti naujausi duomenys iš Juridinių asmenų registro (finansinės atskaitomybės rinkiniai, susisteminti duomenys) bei iš minėtų įmonių, paties skolininko, todėl akcijų įkainojimo klausimą antstolis turi spręsti priimdamas motyvuotą patvarkymą, gaudamas papildomus duomenis ir naujai šiuos įvertindamas, ar savo iniciatyva ir lėšomis akcijų vertei nustatyti skirdamas jų vertės nustatymo ekspertizę.

13. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnį, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Juridinių asmenų registro steigėja yra Vyriausybė, valdytoja – Teisingumo ministerija, o registro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnis). Valstybės informacinius išteklius sudarantys duomenys valdomi ir tvarkomi vadovaujantis tikslumo bei teisingumo principais, kurie reiškia, jog duomenys, tvarkomi informacinėje sistemoje, turi būti reguliariai atnaujinami pagal šios ir kitų informacinių sistemų nuostatuose apibrėžiamus duomenų atnaujinimo periodiškumo parametrus, siekiant šių duomenų atitikties kitose informacinėse sistemose tvarkomiems duomenims bei informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi būti teisingi ir atitikti juos patvirtinančius dokumentus ir faktus. Duomenys yra laikomi teisingais tol, kol nenuginčyti ir (ar) nepatikslinti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai).

14. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su antstolio argumentais, jog nėra žinoma jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Vyriausybės įteigtame, o Teisingumo ministerijos valdomame Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė – 25,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė – 25,00 Eur, būtų neteisinga. Todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad antstolio nustatyta vertė buvo per maža, juo labiau, kad pareiškėja objektyvių duomenų, kad vienos akcijos vertė yra didesnė nei nurodyta VĮ „Registrų centras“ nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Pareiškėjai pateikus prieštaravimus, antstolis 2024 m. birželio 5 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją per 15 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo pateikti susitarimą su ekspertu dėl 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų – pilnos ekspertizės; pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą reikalingą ekspertizės kaštams padengti. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų įvykdžiusi antstolio reikalavimus, t. y. pareiškėja nepateikė susitarimo su ekspertu/ekspertine įstaiga, neįmokėjo piniginių lėšų, reikalingų už ekspertizę apmokėti. Pareiškėja nurodo, jog antstolis savo iniciatyva ir lėšomis akcijų vertei nustatyti turėtų skirti ekspertizę. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais.

16. Kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Taigi, pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį antstolis turi teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir apmokėti jos atlikimo išlaidas.

17. Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgiama tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Tačiau vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys turi domėtis vykdymo proceso eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į rinkos dinamiką, pareiškėjos pateikus įrodymus, kad turto įvertinimas neatitinka rinkos vertės, pareiškėja gali kreiptis į antstolį dėl turto perkainojimo (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nėra detalizuota, kokie faktiniai duomenys sudaro pagrindą spręsti apie pasikeitusią turto vertę, tai yra vertinamoji kategorija, kiekvienu atveju vertinama individualiai.

Dėl įpareigojimo antstolį išspręsti pareiškėjo 2024 m. gegužės 31 d. prašyme išdėstytus reikalavimus

19. Pareiškėja skundu taip pat prašo įpareigoti antstolį išspręsti išieškotojos 2024 m. gegužės 31 d. prašyme nurodytus reikalavimus, kuriame pareiškėjas prašė antstolio išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro, taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m., 2023 m., 2024 m. I pusmečio finansinius rinkinius, paaiškinimus, vienintelio akcininko sprendimus (nuo akcijų arešto iki dabar) dėl finansinių atskaitomybių patvirtinimo, dividendų mokėjimo/nemokėjimo ir kt., gauti duomenų iš šių įmonių, kokie (akcijų taikymo laikotarpiu) buvo priimti vienintelio akcininko (skolininko sprendimai įvertinant, ar arešto apribojimai nebuvo pažeisti ir tai neturėjo įtakos akcijų vertei); išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei įpareigoti skolininką pateikti duomenys apie tai, kiek skolininkui, kaip kreditoriui, yra skolingos šios įmonės, kiti asmenys, galbūt skolininkas yra perdavęs šioms įmonėms ir jų veikloje naudoti skolininko turtą, iš kurio gali būti vykdomi išieškojimai, galbūt, kaip kreditoriui yra perleidęs jam priklausiusias reikalavimo teise šioms įmonėms ar kitiems asmenims, galbūt yra atleidęs nuo prievolių sumokėti šiam sumas (paskolas) šias įmones, kitus asmenis, galbūt yra sudaręs užskaitymus su šiomis įmonėmis (vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai) ir kt.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis 2024 m. birželio 5 d. patvarkymais Nr. S1J-13144 ir S1 J-13147, įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento: 1) Patikrinti ir informuoti antstolį raštu ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolininkui S. A., pagal akcininkų sprendimus ir/ar kitus susitarimus, ar sprendimus mokėtinų piniginių lėšų, įskaitant bet neapsiribojant darbo užmokesčiu, tantjemomis; 2) Esant mokėtinoms piniginėms lėšoms, prašoma nurodyti jų mokėjimo pagrindą, sumą ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Taip pat 2024 m. birželio 17 d. patvarkymais Nr. S1J-13665 ir S1J-13666 antstolis įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją apie tai ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkui, kaip kreditoriui, yra skolingos, ar skolininkas yra perdavęs šioms įmonėms jų veikloje naudoti skolininko turtą.

21. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog antstolis 2024 m. liepos 2 d. su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui skirti baudą už antstolio nurodymų nevykdymą, t. y. už 2024 m. birželio 5 d. patvarkymų Nr. S1J-13144 ir S1 J-13147 bei 2024 m. birželio 17 d. patvarkymų „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S1J-13665 ir Nr. S1J-13666 nevykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. paskirta 4 Eur bauda už kiekvieną patvarkymų nevykdymo dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. T. už patvarkymų nevykdymą paskirta 150 Eur bauda. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis deda visas pastangas, jog pareiškėjos 2024 m. gegužės 31 d. prašyme prašomi išreikalauti duomenys būtų pateikti. Be to, sutiktina su antstolio argumentais, kad antstolis nėra auditorius, kuris turėtų vertinti ir analizuoti įmonės vidinius dokumentus, kuriais galimai buvo padaryta įtaka akcijų rinkos vertei, todėl visi susiję klausimai dėl finansinių atskaitomybių ir įmonėms priklausančio turto (įskaitant finansinio) turėtų būti pateikti ekspertui, kuris galėtų įvertinti įmonės vidinius dokumentus ir nustatyti akcijų rinkos vertę einamuoju laikotarpiu.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.