Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. T. padavė skundą antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03707, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-157-345 vykdomojoje byloje Nr. 0157-17/03707 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis, vadovaudamasis išieškotojos A. B. pateiktais duomenimis, nusprendė ištaisyti klaidą ir pakeisti išlaikymo įsiskolinimo sumą į 6835,15 EUR; informuoti skolininką V. T., jog nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą galima geruoju sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat nurodant, jog skolininkas turi teisę pateikti dokumentus, įrodančius tinkamą išlaikymo prievolės vykdymą laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas laiko, kad skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas išieškotojui akivaizdžiai piktnaudžiaujant jam suteiktomis teisėmis ir siekiant nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas klaidos ištaisymo institutas, nes išieškotoja pateikdama antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą pati nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. ir tokiu būdu vykdomojo dokumento pateikimo dienai sudarė 706,92 EUR. Ištaisydamas rašymo apsirikimą antstolis pakeitė sprendimo esmę, ką draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 str. 4 d. Pareiškėjas nesutinka, jog jo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsirado nuo teismo sprendimo priėmimo momento 2012 m. birželio 22 d., nes vykdomajame rašte teismo sprendimo įsiteisėjimo data nurodyta 2013 m. birželio 28 d. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-15074-1050/2018 išieškotoja pripažino, jog pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 31 d. tinkamai teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pareiškėjas teigia, jog antstolis neturėjo teisės remtis išieškotojos pateiktais duomenimis apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį.

Antstolis 2019 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S1-10762 atsisakė patenkinti skundą bei skundą su patvarkymu ir vykdomąja byla perdavė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-563-235/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui O. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400,00 Lt (115,85 EUR), išieškojimo iš atsakovo V. T. (b.l. 4, vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707). Minėtas vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolio 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-157-18183, kuriame nurodyta 706,92 EUR išlaikymo skola ir 115,85 EUR per mėnesį fiksuotas mokėjimas (e.b.l. 62, vykdomoji byla 0157/17/03707). Išlaikymo skolos suma apskaičiuota vadovaujantis išieškotojo 2017 m. gruodžio 12 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. (b.l. 5, vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707). Vykdomojo dokumento vykdymo eigoje išieškotoja A. B. 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą antstoliui pakeiti išieškojimo skolos laikotarpį ir išlaikymo skolą skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 22 d. Nurodė, kad skolininkas išlaikymo nemokėjo nuo pat teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-563-235/2012 priėmimo dienos (b.l. 118, vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707). Antstolis 2019 m. sausio 4 d. patvarkymu dėl klaidos ištaisymo Nr. S-19-157-345 nusprendė ištaisyti klaidą ir pakeisti išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03707 į 6835,15 EUR (b.l. 120-121, vykdomoji byla Nr. 0157/17/03707).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017, išaiškino, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendime nurodytos datos. Nagrinėjamu atveju nei teismo sprendime, nei vykdomajame dokumente nenurodyta data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Todėl tokiu atveju laikytina, jog išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 yra pasisakęs dėl antstolio kompetencijos vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui.

Vadovaujantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu darytina išvada, jog antstolis, apskaičiuodamas išieškotino išlaikymo sumą, pagrįstai vadovavosi išieškotojos, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdančio asmens A. B. pateiktais duomenimis apie laikotarpį, kuriuo nebuvo skolininko mokamas teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Skundžiamu antstolio patvarkymu skolininkui buvo suteikta teisė pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto išlaikymo mokėjimą geruoju asmeniui, jį valdančiam uzufrukto teise. Tokių įrodymų skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei teismui.

Pažymėtina, jog skundžiamo antstolio patvarkymo esmė – išlaikymo skolos laikotarpio pakeitimas pagal išieškotojo pateiktus duomenis. Tai, kad skundžiamame patvarkyme nurodyta, jog nusprendžiama ištaisyti klaidą ir pakeisti išlaikymo įsiskolinimo sumą, nekeičia esmės, nes iš antstolio patvarkymo turinio matyt, jog išlaikymo įsiskolinimo suma buvo pakeista vadovaujantis išieškotojo prašymu ir pateiktais duomenimis apie skolos laikotarpį. Kaip minėta, pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą išieškotojo, t. y. asmens, valdančio nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšas uzufrukto teise, pateikti duomenys apie tai, kiek lėšų ir už kurį laikotarpį skolininkas yra perdavęs uzufrukto teise jas valdančiam asmeniui, antstoliui yra privalomi; antstolis neturi teisės keisti dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolintą sumą, nesant atsiskaitymo dokumentų, patvirtinančių tokios sumos perdavimą uzufrukto teise ją valdančiam asmeniui.

Taigi, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 510 str. 5 d. teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio veiksmų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.