Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-682-990/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-12
Bylos Nr.: 2-682-990/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Ražanskas
Civilinis ieškovas: V. Š., G. Š.
Civilinis atsakovas: G. L.
Advokatai: Dominykas Vanhara, Albertas Kučinskas, Albertas Kučinskas Vilnius

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.1.14.9Civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2-682-990/2025

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-21305-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.14.9; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2025 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,

civiliniam ieškovui V. Š., jo ir civilinės ieškovės G. Š. atstovui advokatui Dominykui Vanharai,

civilinio atsakovo G. L. atstovui advokatui Albertui Kučinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinių ieškovų V. Š. ir G. Š. civilinį ieškinį dėl civilinio atsakovo G. L. nusikalstamais veiksmais jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas iš dalies, o V. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl 9 967,55 eurų žalos priteisimo iš G. L. perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu V. Š. ir G. Š. iš G. L. priteistas 12 655,91 eurų dydžio nuostolių atlyginimas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas dalyje, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, panaikintas ir šioje dalyje byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4. Civilinis ieškovas V. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. liepos 4 d. pateikė patikslintą 12 655,91 eurų dydžio civilinį ieškinį civiliniam atsakovui G. L., kuriuo prašo atlyginti G. L. nusikalstamais veiksmais padarytą 12 655,91 eurų dydžio turtinę žalą: 1) nuostolius dėl ieškovų 591,82 eurų sumokėtų palūkanų AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (laikotarpiu, kol ieškovai visiškai negalėjo tęsti darbų statomame name) ir dėl ieškovų 1 237 eurų sumokėtų palūkanų AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nuo 23 000 eurų sumos. Civilinis ieškovas nurodo, kad namo statyboms iš AB „Swedbank“ jiems buvo suteiktas 300 000 eurų dydžio kreditas, už kurį jie mokėjo 1,6 proc. dydžio metines palūkanas. Sutarties su atsakovu įvykdymo dienai iš minėtos 300 000 eurų kredito sumos ieškovams namo statyboms buvo išduota 106 400 eurų kredito suma. Ieškovai mokėjo palūkanas, tačiau namo statybos, kurios buvo suplanuotos tokiu būdu, kad 2018 m. gruodžio 10 d. name bus sumontuoti visi langai, nuo to momento buvo sustojusios, nes likusių statybos darbų, kol name nesumontuoti langai, vykdyti nebuvo galima; atitinkamai atsakovui neįvykdžius Sutarties iki 2018 m. gruodžio 10 d. bei iki naujų langų pagaminimo bei sumontavimo 2019 m. balandžio 17 d. ilgėjo laikotarpis, per kurį ieškovai negalėjo pradėti naudotis namu, t. y. name apsigyventi, nes naujų langų pagaminimas ir sumontavimas užtruko, o iki tol statomame name nebuvo galimybės tęsti šiltinimo, įrengimo darbų ir kt., taigi ieškovai AB „Swedbank“ buvo priversti mokėti kredito palūkanas nuo suteiktos bei paimtos kredito sumos, tačiau daiktu, kuriam kreditas buvo suteiktas, naudotis negalėjo, t. y. name apsigyventi negalėjo. Jeigu atsakovas laiku, t. y. pagal susitarimą būtų pagaminęs ir sumontavęs langus, ieškovas būtų turėjęs galimybę tęsti darbus. Pastatas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo atviras, nebuvo sandarus, dėl nesumontuotų langų per minėtą laikotarpį pastas drėko. Žiemos, ankstaus pavasario metų laikai įrodo, jog pastate dėl drėgmės ir temperatūros pokyčių negalėjo būti atliekami darbai, todėl darbai nukeliami, perplanuojami iki tol, kol statinys taps sandarus bei bus galimybė jį išdžiovinti aparatais (įrenginių nuomos sąskaitų jis neišsaugojo). 2019 m. balandžio 17 d. sumontavus langus ieškovai negalėjo iš karto tęsti darbų, kadangi pastatas buvo stipriai įšalęs, pridrėkęs, todėl jie turėjo ištraukti drėgmę, šildyti pastatą ir užtikrinti tinkamas sąlygas darbams atlikti. Jis mano, kad tuo metu, kai statinys yra atviras, nesandarus, taip pat dėl nepalankių oro sąlygų negalima atlikti tolimesnių statybos darbų. Nors darbai negalėjo būti atliekami, tačiau tuo metu jie turėjo mokėti palūkanas AB „Swedbank“; 2) dėl 3 075 eurų ieškovų patirtų nuostolių namo statybos darbų vadovo atlyginimo mokėjimui. Ieškovai namo statybos darbams valdyti ir prižiūrėti buvo pasisamdę statybos darbų vadovą A. Ž., kuriam kas mėnesį mokėjo 750 eurų dydžio atlyginimą (jie buvo sudarę sutartį). Jie niekada neturėjo galimybės statybų metu, net kai statybos buvo sustojusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nutraukti sutartį su A. Ž., kadangi statybų vadovas turėjo reikiamą kvalifikaciją bei vadovaujantis teisės aktais buvo privalomas kaip darbų vadovas tokios kvadratūros statiniui statyti. Be to A. Ž. turėjo kitų atsakomybių atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų – perplanuoti darbus, ieškoti naujų paslaugų teikėjų, perdėlioti terminus ir kt. Jis pažymi, kad, nors statybų procesui buvo visiškai sustojęs dėl atsakovo neveikimo, tačiau statybų vadovas turėjo atlikti papildomus darbus, t. y. strateguoti, planuoti, pasiruošti darbų tęsimui. A. Ž. pateikė paaiškinimą, kad šaltuoju, drėgnuoju periodu, kai statinys yra paliktas visiškai nesandarus, negali būti vykdomi jokie darbai, o statomame name buvo numatyta 100 m² langų, todėl didžiulės atviros angos minėtu periodu papildomai padarė didžiulės žalos dėl patekusios drėgmės ir sukėlė didelių laiko kaštų drėgmę bandant sumažinti su nuomojamais aparatais; 3) dėl 5 000 eurų ieškovų patirtų papildomų nuostolių namo fasado apdailos išaugusiems kaštams apmokėti. Atidėjus darbus ieškovai su R. S. sudarė susitarimą, kuriuo ieškovai įsipareigojo R. S. sumokėti papildomus 5 000 eurų, kadangi R. S. suplanuotų darbų neturėjo galimybės atlikti, prarado laiko kitiems galimiems užsakovams, patyrė išlaidas dėl pastolių montavimo ir išmontavimo darbų bei jo konkrečiai darbui reikalingų įrenginių (kadangi ruošėsi pagal planą, suderintą pagal langų montavimo terminus, žadėtus atsakovo). Taip pat R. S. turėjo sandėliuoti ieškovams paskirtas medžiagas darbams, persiskirstyti darbus ir kt. R. S. niekaip negalėjo atlikti sutartimi sulygtų fasado apdailos darbų, kadangi konstrukcijos turi tiesioginį sąlytį su statinio langais, langų rėmais, kurie nebuvo sumontuoti dėl atsakovo neveikimo. Ieškovas dėjo visas pastangas maksimaliai sumažinti kaštus ir priėjo optimalų sprendimą dėl papildomo susitarimo pasirašymo, kuriuo susitarė ir buvo sumokėti papildomai 5 000 eurų. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai paskaičiavo, jog naujo paslaugų teikėjo paieškos, naujų medžiagų darbams užsakymas, suderinimas, laukimas galėtų sukelti daugiau finansinių išlaidų ir sunaudotų daugiau laiko kaštų. Ieškovai patvirtina, kad susitarimas su R. S. buvo galiojantis, sąmoningai ir sąžiningai sudarytas, pinigai buvo sumokėti, tačiau praėjus daugiau kaip penkeriems metams pinigų perdavimo - gavimo faktą patvirtinančio dokumento ieškovai nebeturi. Ginčo dėl sudarytos sutarties tarp ieškovų ir R. S. nebuvo; 4) dėl 2 752,09 eurų ieškovų patirtų nuostolių nuomos mokesčiui mokėti. Atsakovo neveikimas sąlygojo statybos darbus, kurie buvo sustoję, o tai turėjo tiesioginės įtakos ieškovų ilgesniam gyvenimui nuomojamame bute. Jei atsakovas būtų laiku pagaminęs ir sumontavęs langus, darbai nebūtų užsitęsę 127 dienoms, t. y. iki tol, kol buvo sumontuoti kito tiekėjo pagaminti langai. Atsakovo neveikimas turėjo tiesioginės įtakos statiniui, kuris šaltuoju, drėgnuoju periodu buvo atviras, drėko, šalo. Atsakovo neveikimas turėjo tiesioginės įtakos ieškovų išlaidoms nuomojamam būstui apmokėti ilgesnį laiką, kurias atsakovas privalo atlyginti. Priežastinis ryšys tarp ieškovų patirtų nuostolių pasireiškia tokiu būdu, kad atsakovui laiku neįvykdžius sutartinės prievolės sustojo ieškovų namo statybos darbai, kurie buvo suplanuoti tokiu būdu, kad ieškovų statomame name 2018 m. gruodžio 10 d. turėjo būti pilnai sumontuoti langai (aliumininės konstrukcijos). Sustojus minėtiems darbams nusikėlė ieškovų namo statybos darbų pabaigos data, dėl ilgiau trunkančių namo statybų darbų ieškovai patyrė minėtus nuostolius, taigi konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patiriamų nuostolių. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, kita vertus, atsakovo kaltė šios bylos kontekste yra akivaizdi ir tyčinė, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-346-1033/2022) ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažinus G. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (bylos tomas 2, lapai 9-12).

Atsiliepimas

5. Civilinio atsakovo G. L. atstovas advokatas Albertas Kučinskas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. balandžio 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl trūkumų šalinimo. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų negalėjimą dalyje dėl bankui sumokėtų 1 237 eurų palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. (namo pardavimo dienos), apskaičiuotą nuo 23 000 eurų sumos, naudotis šia suma ir už ją turėjo mokėti palūkanas bankui; kad atsakovas turi atlyginti 591,82 eurų bankui sumokėtų palūkanų; kad negalėjo tęsti kitų statybos darbų. Bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl langų nebuvo (ir negalėjo būti) vykdomi kiti statybos darbai- priešingai, ieškovai nurodo, kad „maksimaliai stengėsi tęsti darbus, buvo imamasi visų galimų darbų ir priemonių“. Ieškovai teigia, jog nuomojosi įrenginius drėgmei ištraukti, šildyti, tačiau „neturi išsaugoję įrenginių nuomos sąskaitų“, „nefiksavo, kiek truko namo paruošimas jį išdžiovinant“. Tai yra tik ieškovų deklaratyvūs, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, be kitų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taip pat ieškovai kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad: 1) jeigu nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų, ar ieškovų prievolių bankui vykdymas būtų kitokios apimties; 2) ieškovų negalėjimas naudotis pasiskolinta pinigų suma lėmė nuostolių atsiradimą. Teismas negali daryti išvados apie priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių, jei nėra konkrečių įrodymų, kad šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovų finansinę padėtį. Pagal teismų praktiką žalos atlyginimo pagrindimas negali būti grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad namo statybos laikotarpiu jie neturėjo Vilniuje kito nuosavybės teise priklausančio būsto, todėl buvo priversti nuomotis būstą ir mokėti nuomos mokestį – 650 eurų/mėn. Iš bylos duomenų (2017 m. rugsėjo 5 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 170905R2) matyti, kad patalpas ieškovai nuomojosi nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 30 d., nuomos sutartis papildomu susitarimu pratęsta iki 2019 m. vasario 1 d. Ieškovai nebuvo priversti dėl atsakovo veiksmų nuomotis patalpas, o nuomotose patalpose gyveno nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimas atlyginti 2 752,90 eurų ieškovų patirtų nuostolių nuomos mokesčiui mokėti yra nepagrįstas, nes: 1) ieškovai nepateikė įrodymų, kada buvo priduotas statomas gyvenamasis namas (nenurodė darbų pabaigos datos) ir nuo kada ieškovai šiame name pradėjo gyventi (ar apskritai buvo įsikėlę į namą, ar jį statė pardavimui); 2) ar vėlavimas sumontuoti langus dėl atsakovo kaltės lėmė ieškovų galimybių suvaržymą įsikelti į naujai pastatytą namą iš anksto planuotu terminu; 3) neaišku, kada buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis; 4) nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalis). Kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovai nepateikė, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už būsto nuomą. Remiantis teismų praktika, be konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių, teismas negali priteisti žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo, kad patyrė nuostolių namo statybos darbų vadovo A. Ž. atlyginimui mokėti, t. y. pagal 2018 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. AZ-VŠ 4.1. punktą „Vykdytojo atlyginimą už tinkamą visų šioje Sutartyje nustatytų Vykdytojo įsipareigojimų įvykdymą, kurį įsipareigoja sumokėti Užsakovas, sudaro 750 eurų per kalendorinį mėnesį“, iš viso prašo atsakovo atlyginti 3 075 eurų (už 82 dienas). Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie mokėjo statybos darbų vadovui sutartyje nurodyto dydžio atlyginimą kiekvieną mėnesį. Sutartis neįrodo fakto, kad ieškovai atliko šiuos mokėjimus pagal sutartį, tuo tarpu nėra pateikta kitų įrodymų, patvirtinančių mokėjimų atlikimą. Byloje nėra įrodymų, kad statybos darbų vadovas tokias pajamas iš ieškovų gavo ir kad jos teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaruotos. Ieškovai nepateikė įrodymų, kada darbai buvo užbaigti ir ar darbai galėjo būti užbaigti anksčiau nei buvo sulygta dėl statybos vadovo paslaugų, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų. Šio patikslinto ieškinio reikalavimo ieškovai neįrodė. Ieškovų reikalavimas atlyginti 5 000 eurų patirtų nuostolių namo fasado apdailos išaugusiems kaštams apmokėti yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad išaugę kaštai dėl fasado apdailos buvo tiesiogiai susiję su atsakovo veiksmais arba kad šie nuostoliai buvo neišvengiami ir realūs. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokios konkrečiai buvo šios sąnaudos ir ar jos tiesiogiai susijusios su vėlavimu sumontuoti langus. Be to, ieškovai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 5 000 eurų suma buvo faktiškai sumokėta. Tai, kad ieškovai nėra išsaugoję mokėjimo kvito, leidžia abejoti tuo, ar mokėjimas apskritai buvo atliktas. Pagal teismų praktiką, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo būtų pagrįstas, ieškovai privalo pateikti įrodymus, kurie ne tik patvirtintų nuostolių atsiradimą, bet ir įrodytų, kad konkretūs mokėjimai buvo faktiškai atlikti. Nesant įrodymų kyla pagrįstų abejonių dėl šių sąnaudų realumo teisėtumo. Kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktinį šios sumos sumokėjimą, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrįstas, taigi jis mano, kad ieškovai patikslintame ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, išskyrus tuos pačius deklaratyvius teiginius, kurie negali būti laikomi tinkamais įrodymais žalos atlyginimo reikalavimams pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai jis prašo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (bylos tomas 2, lapai 60-63).

6. Teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad atsakovas neišreiškė noro taikytis. Atsakovas jam negrąžino nei vieno euro ir nerodo noro grąžinti teismo priteistos sumos. Jis neatsimena, kad jam atsakovas sumokėjo 2 000 eurų. Jis neturi jokios papildomos informacijos civilinio ieškinio patikslinimui, kadangi įvykis įvyko prieš šešerius metus - kiek tuo metu surinko įrodymų, tiek šių ir turi. Dokumentų, patvirtinančių, kada turėjo būti pastatytas namas, jis neturi, kadangi namą statė pats samdydamas darbų vadovą, jokių įsipareigojimų iš vieno konkretaus rangovo jis neturėjo (rangovų buvo daug). Galutinė namo pastatymo data nebuvo nustatyta. Vykdant namo statybos darbus suprantama, kad kol nėra sumontuoti langai, tol negalima šiltinti namo, atlikti vidaus apdailos darbų. Atsakovas jiems žadėjo langus užklijuoti plėvele, bet neužklijavo. Nors langų užklijavimas ir šiltinimas neturi nieko bendro, nebent užklijavus langus būtų galima pabandyti šildyti patalpas, tačiau tai būtų labai neefektyvu, taip pat būtų galima bandyti daryti juodgrindžių liejimo darbus, tačiau jis plėveles neklijavo, nes neturėjo pinigų, kadangi buvo sumokėjęs 23 000 eurų avansą už langus. Tol, kol nėra sumontuoti langai, neįmanoma vykdyti statybos darbų – namo apšiltinimo, vidaus apdailos. Statybos reglamente yra nurodyta, kad negalima šiltinti, kol nėra sumontuoti langai, todėl namo statybos buvo sustojusios apie 3 mėn. Namo 100 proc. baigtumas užregistruotas Registrų centre. Jie į namą įsikėlė 2019 m. lapkričio 1 d., įsikėlimo metu nebuvo sumontuotos laiptų pakopos (jis prisimena, kad atostogų metu spalio 28 d. jis derino parketo dėjimą), tačiau jie įsikėlė anksčiau, nes nebegalėjo pratęsti buto nuomos sutarties. Jeigu langai būtų sumontuoti 3 mėn. anksčiau, jis būtų 3 mėn. anksčiau įsikėlęs į namą. Prašymas priteisti palūkanas ir papildomas nuomos išlaidas buvo paremtas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. skirtumu, nuo kada UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumontuoti langus iki kada langai buvo sumontuoti jau supratus, kad UAB (duomenys neskelbtini) langų nesumontuos, langus užsakius iš kito rangovo. Paskolos procesas vyksta taip: gaunama paskola iš banko, tuomet investuojami pinigai į namo statybą, atlikus tam tikrus darbus padaromas pervertinimas, kuris pateikiamas bankui ir tada bankas išmoka tam tikrą pinigų sumą. Jis iš banko gavo pinigus ir šiuos pervedė UAB (duomenys neskelbtini) langų pagaminimui (langai padidina namo baigtumą). Jis planavo už gautus pinigus įsidėti langus ir padaryti dar vieną pervertinimą, kurį turėjo pateikti bankui ir pasiimti pinigus. Kadangi langai nebuvo sudėti, o pinigai buvo sumokėti, jis negalėjo padaryti pervertinimo, nes vertinimas nebūtų buvęs materialiai didesnis negu prieš tai buvęs vertinimas. Jis 3 mėn. mokėjo palūkanas, nors negalėjo naudotis turtu dėl atsakovo sukčiavimo. Kiek bankas davė pinigų, tiek jis pinigų ir panaudojo, laisvų pinigų neliko. Taip pat jis pratęsė sutartį, nes statybvietėje buvo sumontuoti pastoliai (pastoliai buvo atvežti ir sumontuoti). Jis galėjo pasirinkti ir pasakyti rangovui, kad turi išmontuoti pastolius ir sumokėti už atliktus darbus, arba pratęsti sutartį ir toliau vykdyti įsipareigojimus. Jeigu jis gerai prisimena, sprendimą pratęsti sutartį jis priėmė supratęs, kad niekas nepasikeis, jeigu jis sumokės pinigus rangovui ir vėl ieškos kito rangovo, kuris vėl atvažiuotų ir sumontuotų pastolius. Pastoliai stovėjo tuos mėnesius pastatyti. Jis negali tiksliai nurodyti, ar į 5 000 eurų sumą įeina tik pastoliai, ar buvo dar kažkas kitas. 5 000 eurų jis galėjo sumokėti grynaisiais pinigais. Pastoliai buvo išnuomoti namo šiltinimui. Langų gamybą jis pirko su montavimo paslauga - tai turėjo padaryti UAB (duomenys neskelbtini), pastoliai buvo montuojami tikintis, kad greitu metu atsiras langai, nes susirašinėjimo metu atsakovas nuolat žadėdavo, kad greitu metu bus pradėti montuoti langai, nors langų gamyba buvo neužsakyta. Darbų priežiūros vykdytojas buvo pasamdytas visam projektui. Pasamdžius darbų vadovą, jo reikalas buvo duoti darbų pastarajam. Jis galėjo pasirinkti ir pasakyti darbų vadovui „ačiū, A., 3 mėn. aš tau neturiu darbo, aš tau dabar nemokėsiu“ (jei būtų nutraukęs sutartį su statybos vadovu, pastarasis nelauktų 3 mėn., t. y. ieškotųsi kito projekto, todėl jis mokėjo statybos darbų vadovui po 750 eurų). Jis darbų vadovui davė darbų, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su „plytos padėjimu“, nes jeigu jis būtų atšaukęs darbų vadovą, pastarasis būtų susiradęs kitą objektą ir jis nebūtų turėjęs darbų vadovo. Be to, namo statyba kainavo virš 600 000 eurų, jam sutaupyti 2 000 eurų ir ieškoti kito darbų vadovo, nežinant, koks bus vadovas, taip pat pasakoti, kas jau padaryta, kas nepadaryta, supažindinti su projektu, su architektais ir pan. būtų ekonomiškai nelogiška. Jam būtų brangiau kainavę su statybos vadovu nutraukti sutartį ir ieškoti naujo vadovo, todėl jis priėmė ekonomiškai protingesnį sprendimą tuo momentu, siekdamas išvengti didesnių kaštų, kuriuos patyrė išskirtinai dėl atsakovo sukčiavimo (melavimo, sukčiavimo nepadarius langų). Jis darbų vadovui sumokėjo grynaisiais pinigais, neturi jokių pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Statybos darbų vadovo atliktus darbus už sumokėtus pinigus pagrindžia atlikti darbai, susirašinėjimai su rangovais, dalyvavimas visame procese, taip pat sudaryta sutartis, o sutartyje nurodytas užmokestis yra rinkos lygmens. Jam gavus langus šie buvo sumontuoti per 1-2 sav. 2022 m. rugsėjo mėn. jis pardavė namą, nes nusprendė išsikelti į senamiestį. Jis yra (duomenys neskelbtini), dirba samdomą darbą pagal darbo sutartį. Jis namą statė sau, o ne pardavimui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu A. Ž. parodė, kad jis yra atestuotas statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas, apie (duomenys neskelbtini) metų užsiima gyvenamųjų namų statyba. Į jį kreipiasi žmonės, kurie statosi individualius namus, o jis kaip statybos vadovas padeda organizuoti statybą. V. Š. kreipėsi į jį dėl namo statybos, pastarasis turėjo projektą, statybos leidimą ir jis V. Š. padėjo pastatyti namą bei suorganizavo visą statybą. Vienas iš pasirinktų rangovų neįvykdė sutartinių įsipareigojimų - nepagamino ir nesumontavo vitrinų ir langų. V. Š. langus užsakinėjo iš rangovo, kitus langus taip pat pats V. Š. užsakė. Jis prisimena, kad buvo problemos dėl langų – šių nebuvo, jis skambino rangovui, o šis neatsiliepdavo ir neperskambindavo, taip pat buvo ir pažadai. Laikas ėjo, o jie iš rangovo negavo informacijos, ar langai gaminami. V. Š. pradėjo galvoti, ką daryti toliau, ir buvo priimtas sprendimas užsisakyti langų gamybą iš kito rangovo. Pastarasis langus pagamino tarp 4-6 mėn. Langus turėjo sumontuoti iki Šventų Kalėdų, o kiti langai kito rangovo buvo sumontuoti galbūt pavasarį per 4-5 dienas. Langus montavo kito rangovo montuotojai, V. Š. buvo užsakęs langus iš kito rangovo be montavimo paslaugos (montavimą jie organizavo atskirai; montuotojų yra daug - jeigu vieni nesumontuoja, tai per savaitę galima surasti kitus montuotojus). Statybos darbai buvo vykdomi rudenį, žiemą, lietingu laikotarpiu, taip pat buvo šalta, drėgna ir vėjuota. Projekte buvo suplanuotos vitrinos ir langai nuo žemės iki lubų, kuriuos jie užsakė iš rangovo. Kol nebuvo sumontuoti langai, jie negalėjo atlikti kitų darbų, nes pirmiausiai sumontuojami langai, užsandarinama aplinkui ir tik tuomet išbetonuojamos grindys. Taip pat su lubomis - į šias atsiremia langas. Perimetru iš vidaus aplink langą turi būti viskas sandaru, kadangi daromas sandarumo testas (šiuolaikiniai namai A+ kategorijos). Pagal statybos techninius reglamentus ir visas taisykles langas turi būti įstatytas į mūro angą, sienos mūro anga ir apšiltinimo sluoksnis turi užlipti ant pačio lango rėmo, todėl apšiltinus namą sumontuoti langus yra fiziškai neįmanoma. Namo projekte buvo suprojektuotos vitrinos antrame aukšte į balkoną (visa siena), tai visas balkono hidroizoliacinis sluoksnis technologiškai tvarkingai turi sueiti, t. y. hidroizoliacija turi užsileisti ant pačio lango rėmo tam, kad nebūtų prabėgimo, todėl fiziškai neišėjo padaryti balkono hidroizoliacijos. Kadangi buvo ruduo, lijo, jie bandė gelbėti situaciją su plėvelėmis, bet fiziškai ten niekaip nebuvo įmanoma padaryti. Jie vidaus darbų taip pat negalėjo daryti, kadangi buvo ruduo, žiema, o jie neturėjo šildymo. Įsistačius langus, išsibetonavus grindis, įjungiamas grindinis šildymas, tuomet nebelieka drėgmės ir galima atlikti vidaus darbus, tačiau šiuo atveju jie to padaryti negalėjo. Kitas momentas, jeigu nėra apšiltintos sienos iš fasado pusės, tai jei lauke minusinė temperatūra, tai ir viduje minusinė temperatūra. Bendrai, kai yra padaromi mūro darbai, užsidengia stogas, visos sienos būna sumirkusios nuo lietaus kritulių, tuomet montuojami langai, apšiltinamas fasadas ir tęsiami vidaus darbai džiovinant vidines patalpas, o šiuo atveju jie negalėjo išdžiovinti patalpų, kadangi nebuvo sumontuoti langai. Tačiau jie atliko tam tikrus darbus, nes V. Š. ragino, t. y. jie bandė vedžioti elektros laidus, šalto/karšto vandens vamzdynus, lauke apsitvarkyti. V. Š. spaudė jį, kadangi šiam reikėjo kažkur gyventi, bankui mokėti, todėl prašė daryti tai, ką galima. Jie bandė plėvelėmis užsidengti langų angas, tačiau nebuvo galima daugiau kažką padaryti, nes visi apdailos elementai - grindys, lubos, sienos, fasadas - viskas turi prisivesti prie langų, vitrinų. Pradėjęs dirbti su užsakovu jis šio paklausė, per kiek laiko šis nori pastatyti namą; jis su V. Š. susitarė preliminarų terminą, tačiau kokį, jis neprisimena. Jis neatsimena, ar jam pavyko darbus padaryti pagal sutartą terminą - jam svarbiausia, ar klientas liko patenkintas. Užsitęsus statyboms statybvietės išlaikymas kainuoja – statybvietė turi būti apverta, kažkoks apšvietimas, biotualeto nuoma, t. y. negalima statybvietės palikti likimo valiai, kai yra pastatytas namas. Jo darbo užmokestis susijęs su tuo, kiek jis laiko užtrunka prie objekto - jeigu jis užtrunka ilgiau, jo fizinės sąnaudos būna didesnės. Jis neatsimena, kiek jam buvo papildomai sumokėta, nes praėjo 6-7 metai. Sutartyje jie numatė jo darbo sąnaudų fiksavimą pagal jo faktiškai išdirbtą laiką. Jis kaip ir visiems užsakovams sako „ilgesnį laikotarpį išsitempusi statyba yra neberacionali“ - neracionali dėl to, kad užsakovas patiria įvairių kaštų, ne tik statybos vadovo, bet ir visų kitų, pvz., statybų aikštelės aptvėrimo nuoma ir pan. Kad statybos kaštai neišsitęstų, jis tariasi tam tikrą laikotarpį - 1–1,5 metus, bet ne 3–4 metus. Tą laikotarpį, kai buvo sustojusi statyba – 3-5 mėn., kažkokie darbai buvo vykdomi ir kažką jie vis tiek darė - jis važiavo į objektą, gal ir mažiau nei būtų didesnė darbų apimtis, bet jis važiavo, dirbo, prižiūrėjo, t. y. nebuvo taip, kad nėra langų ir jis nedirba, neturi ryšio su objektu. Bendravimas su užsakovu irgi yra darbas, nes jis šiam teikia rekomendacijas, kažkokius patarimus. Nors kai yra mažesnė darbų apimtis, jam pagal faktą mažiau moka. Dažniausiai jie sutaria terminą, pvz., 16 mėn. ir nusistato mėnesinį atlyginimą už jo darbą - po 1 500 eurų per mėnesį. Taip pat jie pasidaro 16 mėn. darbų grafiką ir pagal šį dirba. Kadangi jis vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, jis nori kas mėnesį gauti atlyginimą. Jeigu porą mėnesių neišeina dirbti, tuomet tiesiogiai su užsakovu susitaria, ką darys - ar jis visiškai nedirba, ar kažką daro. Šiuo atveju jie kažką darė, jis kažką gavo, greičiausiai nepilną sumą (sąžiningai jis turėtų prašyti ne pilnos sumos). Gaudamas pinigus jis išrašo kvitukus, o paskutinius 5-6 metus jis išsiunčia sąskaitas. Jis dirba pagal individualią veiklą, veda apskaitą, kiekvienais metais deklaruoja pajamas.

8. Teismo posėdžio metu G. L. atstovas advokatas Albertas Kučinskas paaiškino, kad G. L. ir ieškovas bandė derėtis, G. L. sumokėjo ieškovui 2 000 eurų. Derybos nebuvo baigtos, kadangi G. L. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis įtvirtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

10. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, be kita ko, nustatyta, kad G. L., turėdamas tyčią apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto turėdamas tikslą suklaidinti V. Š. dėl savo tikrųjų ketinimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, žinodamas, kad pagal jo (G. L.) ir T. L. pateiktą pasiūlymą V. Š. sutarties jis (G. L.) nevykdys, piktnaudžiaudamas V. Š. pasitikėjimu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininku ir atsakingu už minėtos įmonės finansus, 2018 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, pasirašė langų gamybos ir montavimo sutartį Nr. ALK-18-09-27 su V. Š., pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pagaminti iki 2018 m. gruodžio 1 d. aliuminio konstrukcijas (langus, duris, vitrinas) pagal V. Š. patvirtintą komercinį pasiūlymą ir iki 2018 m. gruodžio 10 d. sumontuoti name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl V. Š., vykdydamas 2018 m. rugsėjo 27 d. sutarties sąlygas, 2018 m. rugsėjo 27 d. perdavė G. L. 5 000 eurų avansą grynaisiais, o 2018 m. spalio 19 d. į UAB (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 18 000 eurų avansą, tačiau G. L. savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nepagamino ir nesumontavo minėtų konstrukcijų, o V. Š. pervestus pinigus panaudojo kitoms reikmėms, nesusijusioms su sutarties vykdymu, t. y. gauti pinigai panaudoti pavedimais iš įmonės sąskaitos pervedant ir nurodant ūkinės finansinės operacijos paskirtį: paskolų dengimui, darbo užmokesčio įmonės darbuotojams mokėjimui, UAB „A.“ už patalpų nuomą ir kitiems tiekėjams, apmokėti UAB „B.“ sąskaitas ir komandiruotpinigius už MB „C.“, mokant už G. L.. 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos pajamų orderiu AL Nr. 005 5 000 eurų, ūkinės finansinės operacijos turiniu nurodė „Dalinis avansas už langus“, apskaitė 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos knygoje, bet 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderiu AK Nr. 015 G. L. įformino 5 000 eurų „Avansą darbo reikmėms“. Tokiu būdu, G. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 23 000 eurų, priklausančius V. Š. (bylos tomas 1, lapai 1-48). Taigi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais ir šioje byloje iš naujo neįrodinėtini.

Dėl turtinės žalos dydžio

13. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

14. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

15. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

16. Civiliniai ieškovai V. Š. ir G. Š. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, t. y. statomame name nesumontavus užsakytų langų, iki 2018 m. gruodžio 10 d., buvo sustojusios namo statybos. Namo statybos sustojo nuo 2018 m. gruodžio 10 d. (atsakovo numatytos langų sumontavimo termino pabaigos) iki 2019 m. balandžio 17 d. (kito rangovo langų sumontavimo), dėl to ieškovai patyrė papildomus nuostolius: turėjo mokėti bankui palūkanas (palūkanos mokamos buvo už laikotarpį, kurio metu negalėjo tęsti darbų, ir už išduotą 23 000 eurų kreditą, kuriuo negalėjo naudotis); statybos vadovo darbo užmokesčiui mokėti statybos darbų sustabdymo laikotarpiu; namo fasado apdailos išaugusiems kaštams apmokėti; papildomoms būsto nuomos išlaidoms apmokėti.

17. Vertindamas civilinį ieškinį teismas pakartoja, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. Š. pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. sutartį Nr. ALK-18-09-27, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. Š., sumokėjo 23 000 eurų avansą (V. Š., vykdydamas 2018 m. rugsėjo 27 d. sutarties sąlygas, 2018 m. rugsėjo 27 d. perdavė G. L. 5 000 eurų avansą grynaisiais, o 2018 m. spalio 19 d. į UAB (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 18 000 eurų avansą), tačiau G. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir atsakingu už minėtos įmonės finansus, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nepagamino ir nesumontavo langų ir apgaule įgijo V. Š. priklausantį 23 000 eurų turtą.

Dėl ieškovų patirtų nuostolių AB „Swedbank“ mokant palūkanas

18. AB „Swedbank“ pagal 2018 m. liepos 20 d. kredito sutartį Nr. 18-038637-FA V. Š. išmokėjo paskolos dalis: 2018 m. liepos 27 d. išmokėjo paskolos dalį – 40 000 eurų, 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 10 400 eurų, 2018 m. spalio 18 d. – 40 000 eurų (bylos tomas 1, lapai 104-106). 23 000 eurų iš minėtos sumos V. Š. sumokėjo nusikalstamą veiką dariusiam G. L. ir pastarojo atstovaujamai UAB (duomenys neskelbtini), tačiau už minėtus pinigus jokios prekės ir paslaugos V. Š. nebuvo parduotos ar suteiktos, V. Š. nuo minėtų pinigų sumokėjimo iki kredito AB „Swedbank“ grąžinimo 2022 m. rugsėjo 23 d. (bylos tomas 1, lapai 104-106) negalėjo naudotis minėta pinigų suma, tačiau palūkanas (palūkanų dydis pagal AB „Swedbank“ banko kredito sutartį 1,6 proc.) mokėti turėjo, taigi iš G. L. V. Š. ir G. Š. naudai priteistina 319,34 eurų AB „Swedbank“ sumokėtų palūkanų nuo 5 000 eurų, 2018 m. rugsėjo 27 d. perduotų G. L., už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (5 000 eurų x 1,6 proc. / 365 dienos x 1 457 dienos) ir 1 132,27 eurų AB „Swedbank“ sumokėtų palūkanų nuo 18 000 eurų, 2018 m. spalio 19 d. pervestų UAB (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (18 000 eurų x 1,6 proc. / 365 dienos x 1 435 dienos).

19. Civiliniai ieškovai, be kita ko, prašo iš G. L. priteisti ir palūkanas, AB „Swedbank“ sumokėtas nuo 106 400 eurų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., nurodydami, kad minėtu laikotarpiu namo statybos buvo sustojusios, tačiau jie vis tiek turėjo mokėti bankui palūkanas. Vertindamas šį prašymą teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu statybų vadovas A. Ž. parodė, jog nesumontavus langų jie darbus vykdė, tik nepilna apimtimi – vedžiojo elektros laidus, karšto/šalto vandens vamzdžius, atliko darbus lauke, taigi darbai nebuvo visiškai sustoję ir buvo vykdomi, todėl palūkanos, AB „Swedbank“ sumokėtos nuo 106 400 eurų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., V. Š. ir G. Š. nepriteistinos.

Dėl ieškovų patirtų papildomų nuostolių namo fasado apdailos išaugusiems kaštams apmokėti

20. 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutartyje, sudarytoje tarp V. Š. ir vykdytojo R. S., susitarta dėl namo fasado apdailos darbų, išskyrus klinkerio plytelių bei Cedral lentų montavimo. Darbų atlikimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 15 d. Bendra sulygta darbų kaina 12 500 eurų. Sutarties 4.1.2.2 punkte numatyta, kad V. Š. įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 10 d. užtikrinti, kad tam numatytose angose bus sumontuoti langų rėmai ir stiklo paketai; taip pat 3.1.3 punkte numatyta R. S. teisė vienašališkai nukelti darbų atlikimo terminus bei reikalauti pagrįstų nuostolių atlyginimo, jeigu užsakovas nevykdo sutarties 4 punkte numatytų pareigų (bylos tomas 1, lapai 163-165). 2019 m. sausio 15 d. papildomu susitarimu prie 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 11/30 V. Š. su R. S. susitarė, kad V. Š. sutinka kompensuoti papildomas sąnaudas: pastolių nuomą (prailgintas terminas); langų angų dengimą plėvele; dujinių šildytuvų nuomą; darbo atlygį bei sutinka R. S. už tai sumokėti 5 000 eurų (bylos tomas 1, lapai 120-121). Visgi teismas pažymi, kad V. Š. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 5 000 eurų sumokėjimą R. S. 2019 m. sausio 15 d. papildomo susitarimo prie 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 11/30 pagrindu – vien tik sutarties sudarymas nepagrindžia minėtos piniginės sumos mokėjimo; pinigų mokėjimą pagrindžia mokėjimų pavedimai, o mokant grynuosius pinigus – pinigų priėmimo kvitai, kuriuos R. S., vykdydamas individualią veiklą, gaudamas grynuosius pinigus privalėjo išduoti V. Š.. Dėmesį į tai, kad byloje nepateikti duomenys apie 5 000 eurų faktinį sumokėjimą, 2024 m. kovo 19 d. nutartyje atkreipė ir Vilniaus apygardos teismas (nutarties 58 punktas). Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo iš G. L. V. Š. ir G. Š. priteisti 5 000 eurų, kuriuos civiliniai ieškovai nurodo sumokėję R. S. 2019 m. sausio 15 d. papildomo susitarimo prie 2018 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 11/30 pagrindu.

Dėl ieškovų patirtų nuostolių namo statybos darbų vadovo atlyginimo mokėjimui

21. 2018 m. gegužės 22 d. sutartimi Nr. AZ-VŠ, sudaryta tarp užsakovo V. Š. ir vykdytojo A. Ž., susitarta, kad A. Ž. atliks namo statybos vadovo darbus, V. Š. per kalendorinį mėnesį sumokės A. Ž. 750 eurų. A. Ž. įsipareigojo užbaigti statybą ne vėliau nei 2019 m. liepos 31 d. Be kita ko, nustatyta, kad šalys įsipareigojimus vykdo nuo sutarties pasirašymo iki Projekto statinio statybos užbaigimo. Projekto statinio statyba laikoma užbaigta po to, kai valstybinė komisija pasirašo Projekto statinio statybos užbaigimo aktą, yra užbaigiami visi darbai pagal rangos sutartis su Projekto rangovais, ištaisomi visi pastebėti darbų defektai ir užsakovui pateikiami su rangos darbais susiję dokumentai (bylos tomas 1, lapai 113-119). Nors V. Š. nurodo, kad G. L. neteisėti veiksmai lėmė tai, kad statybos darbai nebuvo vykdomi, tačiau jis A. Ž. vis tiek mokėjo atlygį, tačiau teismo posėdžio metu A. Ž. nurodė, kad „kai yra mažesnė darbų apimtis, mažiau moka pagal faktą“. V. Š. teismui nepateikė jokių pinigų mokėjimą A. Ž. minėtu laikotarpiu patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad V. Š. minėtu laikotarpiu mokėjo A. Ž. atlygį, o jeigu mokėjo, tai kokią sumą (įvertinus A. Ž. teismo posėdžio metu duotus parodymus galima pagrįstai teigti, kad ši suma turėjo būti mažesnė nei nurodyta V. Š.). Teismas pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu A. Ž. nurodė, kad vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas grynuosius pinigus pinigų mokėtojui jis visada išduoda pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, ir pažadėjo šiuos kvitus pristatyti kito teismo posėdžio metu, tačiau šių dokumentų A. Ž. nepristatė, nors šiuos kvitus kaip individualią veiklą vykdantis asmuo privalo saugoti 10 metų, kas taip pat leidžia teismui abejoti tuo, kad V. Š. minėtu laikotarpiu mokėjo A. Ž. atlygį. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo iš G. L. V. Š. ir G. Š. priteisti 3 075 eurų, kuriuos civiliniai ieškovai nurodo sumokėję A. Ž. kaip atlygį už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.

Dėl ieškovų patirtų nuostolių buto nuomos mokesčiui mokėti

22. V. Š. ir UAB „D.“ 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB “D.“ išnuomojo V. Š. patalpas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 30 d., V. Š. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį - 650 eurų per mėnesį. Sutarties priedu Nr. 2 V. Š. ir UAB “D.“ susitarė pratęsti nuomos sutartį iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (bylos tomas 1, lapai 107-112). Nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 31 d. (bylos tomas , lapas 169). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškovai turėjo 127 dienas ilgiau nuomotis būstą. Teismas sutinka, kad dėl G. L. nusikalstamų veiksmų darbų tempas buvo sulėtėjęs, kas įtakojo civilinių ieškovų ilgesnį gyvenimą nuomojame būste, tačiau pakartoja, kad, kaip teismo posėdžio metu parodė A. Ž., nesumontavus langų jie darbus vykdė, tik nepilna apimtimi – vedžiojo elektros laidus, karšto/šalto vandens vamzdžius, atliko darbus lauke, taigi darbai nebuvo visiškai sustoję ir buvo vykdomi, dėl ko nėra pagrindo G. L. neveikimo laikotarpį (127 dienas) tapatinti su civilinių ieškovų ilgesnio gyvenimo nuomojame būste terminu ir teigti, kad civiliniai ieškovai dėl G. L. neteisėtų veiksmų nuomotis būstą turėjo 127 dienomis ilgiau. Šiame kontekste teismas įvertina tai, kad, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. AZ-VŠ, sudarytos tarp užsakovo V. Š. ir vykdytojo A. Ž., 2.2 punkte, V. Š. planavo namo statybas pabaigti iki 2019 m. liepos 31 d. (bylos tomas 1, lapai 113-119). Duomenų, kad G. L. nepadarius nusikalstamų veiksmų namas galėjo būti pastatytas anksčiau ar vėliau nei 2019 m. liepos 31 d., teismas neturi, taigi būsto nuomos laikotarpį nuo planuotos namo statybos pabaigos (2019 m. liepos 31 d.) iki nuomos sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 31 d.) teismas vertina kaip sąlygotą G. L. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dėl ko iš G. L. V. Š. ir G. Š. naudai priteistina už minėtą laikotarpį civilinių ieškovų sumokėta suma – 1 950 eurų (3 mėn. x 650 eurų).

23. Apibendrinant išdėstytus argumentus V. Š. ir G. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš G. L. V. Š. ir G. Š. naudai priteistina 3 401,61 eurų. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Civilinio atsakovo G. L. atstovas advokatas Albertas Kučinskas prašo iš civilinių ieškovų priteisti G. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 751 eurų išlaidų už advokato Alberto Kučinsko suteiktas teisines paslaugas (bylos tomas 2, lapai 82-84).

25. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra nustatytos CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

26. Nagrinėjamu atveju teismas vertina šios bylos ypatumus - ieškovai civilinį ieškinį buvo pareiškę baudžiamojoje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo tenkinta V. Š. civilinio ieškinio dalis dėl 9 967,55 eurų priteisimo, ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas dalyje, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Baudžiamojoje byloje, kurioje G. L. pripažintas padaręs nusikaltimą, išsprendus civilinį ieškinį, G. L. už suteiktas teisines paslaugos turėtos išlaidos iš ieškovų V. Š. ir G. Š. nebūtų priteisiamos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas nepabloginti proceso dalyvių padėties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos ir bylinėjimosi išlaidos iš V. Š. ir G. Š. G. L. nepriteistinos.

27. Civilinio ieškovo V. Š. atstovas advokatas Dominykas Vanhara pateikė prašymą iš G. L. V. Š. naudai priteisti 4 000 eurų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Išlaidoms pagrįsti Dominykas Vanhara pateikė 2025 m. balandžio 28 d. sąskaitą faktūrą už suteiktas teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad V. Š. 2025 m. balandžio 28 d. sumokėjo 1 000 eurų pagal išrašytą sąskaitą faktūrą (bylos tomas 2, lapai 91-92).

28. Vertindamas prašymą iš G. L. V. Š. naudai priteisti 4 000 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina sąskaita, mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad V. Š. apmokėjo dalį procesinių išlaidų, tačiau pagal išrašytą sąskaitą faktūrą matyti, kad V. Š. turi sumokėti 4 000 eurų proceso išlaidų, taigi iš G. L. V. Š. naudai priteistina 4 000 eurų procesinių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-268 straipsniais, 270, 279 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš G. L. V. Š. ir G. Š. naudai priteisti 3 401,61 eurų žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atmesti G. L. atstovo advokato Alberto Kučinsko prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš G. L. V. Š. naudai 4 000 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas