Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam S. K., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1123-2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu (toliau – nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 25 eurų bauda. S. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 08.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje- bare „(duomenys neskelbtini)“ pardavė išsinešimui alaus butelį „Švogerių“, 1 litro talpos, 5 proc. alkoholio tūrio. Šiais veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad nurodytą dieną su kolegomis J. T. ir D. B. atvyko prie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ baro- parduotuvės. Kurį laiką sėdėjo automobilyje stebėdami aplinką, paskui pamatė vieną žmogų, kuris užėjo ir išėjo iš parduotuvės. Susistabdė ir patikrino jį, rodos buvo kuprinė pas jį, bet nieko tas žmogus neturėjo. Tuomet pamatė kitą žmogų, einantį pro „bromą“, jis įėjo į parduotuvę. Ten jis prabuvo apie 1-2 minutes. Kolegė J. T. nufilmavo, kaip tas žmogus išeina iš parduotuvės, jį susistabdė pasitikrinti, rado alų pas jį. Žmogus sakė, kad alų turėjo su savimi, tada kartu su juo nuėjo į parduotuvę. Asmuo vis keitė parodymus, pirmiau sakė, kad alų nešiojosi su savimi, paskui sakė, kad iš namų atsinešė. Tačiau akivaizdu, kad alų įsigijo būtent parduotuvėje, koks tikslas tiesiog užeiti į barą, pastovėti minutę ir iš jo išeiti. Pardavėjui pasakė, kad tikrins, sulygino pirkėjo turėtą alų su parduotuvėje buvusiu – tokie pat duomenys buvo: galiojimo data, „barkodas“, laipsniai, pavadinimas. Kiek pamena, butelis buvo prasuktas ir nugertas. Asmuo nešėsi alų maišelyje, į parduotuvę užėjo nešinas tuščiu plastikiniu maišeliu.

Liudytoja J. T. teismo posėdyje parodė, kad rugpjūčio pabaigoje buvo gavę prašymą iš Vilniaus miesto savivaldybės pasižiūrėti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi Alkoholio įstatymo draudimų. Užduotį vykdė neuniformuoti, sėdėjo automobilyje su kolegomis ir stebėjo kavinę. Kažkur 8.30 val. užėjo vyras su kuprine ir neužilgo išėjo. M. V. ir D. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo už arkos, pasuko į dešinę paskui tą vyrą ir dingo, ilgai jų nebuvo. Ji išlipo iš automobilio. Tada pamatė kitą vyrą, kuris rankoje laikė maišelį, užėjo į kavinę, gal kokias 7 ar 8 minutes užtruko ir išėjo, ji jį filmavo, vyras rankoje nešėsi baltos spalvos plastikinį maišelį. Vyras nuėjo į tą pusę, kur buvo M. V. ir D. B.. Pareigūnai jį sulaikė, patikrino, po ko kartu su vyru nuėjo į kavinę ir ten pradėjo aiškintis aplinkybes, vyras buvo nusiteikęs nedraugiškai, nenorėjo bendrauti. Jis sakė, kad iš namų alų atsinešė. Pareigūnai paėmė alų, sutikrino su kavinėje buvusiu analogišku alumi- pavadinimas, išpilstymas, alaus turinio koncentracija, alaus gamyklinis ženklinimas sutapo. Kai asmeniui parodė, kad viskas sutampa, tada jis pasakė, kad vakar buvo šioje kavinėje ir joje pirko alų, nešiojasi iki šios dienos. S. K. neigė pardavęs alų minėtam asmeniui. Ne pirmą ir ne antrą kartą tikrino minėtą parduotuvę, nes nusiskundimų dėl jos vykdomos veiklos turėjo nemažai. Kasos netikrino, tik juostą žiūrėjo, pinigų neskaičiavo, tai ne jų kompetencija. Butelis buvo atidarytas, buvo nugerta 30-50 ml., labai simboliškai. Niekam nekilo klausimų, kas butelyje, pirkėjas sakė, kad alus.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad pareigūnai gavo informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje yra prekiaujama alkoholiu nuo 20.00 valandos vakaro, ir rytais iki 10.00 val. Tokią pačią informaciją buvo gavę alkoholio ir tabako departamento pareigūnai, tad nusprendė padirbėti kartu ir patikrinti, ar bus nustatyti pažeidimai. Pareigūnai atvažiavo į komisariatą su savo tarnybiniu automobiliu, pasiėmė vaizdo stebėjimo kamerą, visi buvo neuniformuoti, kad jų nepastebėtų. Atvažiavę sustojo Kavoliuko gatvėje, tiesiai priešais kavinę. Pamatė, kaip į kavinę užeina vyrukas, tamsiai apsirengęs. Pabuvęs kelias minutėles išėjo. Pareigūnai jį pasivijo ir pasitikrino. Kita pareigūnė liko mašinoje. Pas vyrą nieko nerado. Tada J. T. paskambino kolegai M. V. ir pasakė, kad mato einant dar vieną vyrą iš kavinės. Priėjo prie jo ir prisistatė, pasitikrino jį. Šis turėjo baltos spalvos krepšelį su alaus buteliu, gal „Švogerių“, butelis buvo truputį prasuktas, dalis nugerta. Paprašė jo kartu užeiti į kavinę. Užėjo į vidų, ten buvo vienas darbuotojas, S. K., jo paklausė ar pardavė alų minėtam vyrui, šis atsakė, kad ne. Tas vyras irgi neigė, kad alų pirko bare.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną norėjo susitikti su draugu ryte, turėjo su savimi maišelį, jame alaus litrinį butelį nuo vakar dienos, nugertą, ir skėtį. Susitarė susitikti bare su draugu. Užėjo į barą, pasižiūrėjo, nieko nebuvo ir išėjo, ėjo namo pas draugą. 150 m nuo baro jį sustabdė, priėjo moteris, neprisistatė, paklausė, ką turi maišelyje, jis pasakė, kad tai ne jos reikalas. Tada pribėgo jaunas vaikinas, sugriebė už maišelio, paskui moteris parodė pažymėjimą. Su jais nuėjo į barą, kur jam pradėjo pildyti dokumentus. Maišelį tikrino bare, išėmė butelį. Atidavė alų, jis įsidėjo į maišą ir išėjo, ką jie toliau darė ,nežino. Teigė, kad minėtą alų užvakar įsigijo prie stoties ir viso neišgėrė, ėjo pas draugą daryti „pachmielo“ ir pašnekėti po krepšinio. Alus buvo „Švogerių“, litrinis, 5 laipsnių, nuo butelio buvo nugerta maždaug stiklinė alaus. S. K. dirba bare, jis į barą dažnai užeina išgerti alaus, todėl jis pažįsta S. K.. Savininką baro iš matymo žino. Su juo apie įvykį nebendravo, šis jam tik skambino ir sakė nepamiršti apie teismo posėdį. Skundą teismui rašė pats.

Patikrinimo protokolo duomenimis, 2018-08-29 apie 8.55 val. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bare barmenas- pardavėjas S. K. pirkėjui pardavė vieną atidarytą butelį alaus „Švogerių“. Pirkėjas jam parduotą alaus butelį iš baro patalpų išsinešė. Pirkėjo turėto alaus butelio gamyklinis uždarymas buvo pažeistas (kamštis prasuktas), butelyje buvo apie 0,950 l. Atlikus patikrinimą bare, baro klientų aptarnavimo salėje, ant lentynos rastas parduodamas, laikomas alus „Švogerių“ ( 5 proc. tūrio alkoholio, 1 litro talpos, tinkamumo vartoti terminas 2018-11-07, 00.30 val.), kainų etiketėje nurodyta alaus pardavimo kaina- 1,35 euro. Patikrinus bare įrengto kasos aparato kontrolinę kasos juostą duomenų apie alaus pardavimą nerasta (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Atsakomybė pagal ANK 168 straipsnio 1 straipsnio kyla mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbantiems darbuotojams už padarytus prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus. ( - ) straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma ir kuri nukreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kurio atitinkamos teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir buvo konstatuotas skundžiamame nutarime.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama: pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Šis įpareigojimas išpildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sąlygas: 1) parduoda alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imasi protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, kad jie būtų suvartoti vietoje.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių neabejotinai galima spręsti, kad S. K. pardavė alkoholinius gėrimus, pažeisdamas minėtame įstatyme numatytas sąlygas tiek dėl alkoholinių gėrimų pardavimo atidarytoje pakuotėje, tiek dėl jų išsinešimo iš kavinės patalpų. Po įvykusio pirkimo – pardavimo sandorio, įstatymo uždraustu laiku, alaus pakuotė (tara) buvo atidaryta, tačiau alus nebuvo išpilstytas ir buvo išsineštas iš baro.

Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai nurodė, kad tikrindami baro, dėl kurio veiklos yra gavę ne vieną nusiskundimą, nustatė, kad į barą užėjo asmuo, nešinas tuščiu maišeliu, po kelių minučių išėjo nešinas alumi maišelyje, bet, ko gero žinodamas apie gresiančią administracinę atsakomybę ne tik alų jam pardavusiam barmenui, bet ir jam pačiam, neigė alų įsigijęs minėtame bare, nurodytu laiku. Tačiau, anot pareigūnų, V. G. patikrinimo metu painiojosi, tai teigdamas, kad alų atsinešė iš namų, tai aiškindamas, kad jį įsigijo šiame bare vakar. Apklaustas teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad alų nusipirko dieną prieš, parduotuvėje prie stoties, konkrečios parduotuvės nenurodė. Taigi V. G. parodymai apie alaus įsigijimo aplinkybes nenuoseklūs, todėl neįtikinami. Be to, pareigūnai parodė, kad jis į barą užėjo nešinas tuščiu maišeliu, o išėjo su jame esančiu buteliu, t. y. alaus iki atėjimo į barą jis neturėjo. V. G. parodymai taip pat nepatikimi dėl to, kad jis žino baro savininką, ir, nors teigė, kad savininkas nieko jo neprašė, tačiau skambino jam ir priminė apie teismo posėdį.

S. K. parodymai taip pat nenuoseklūs. Rašytiniame paaiškinime, paimtame patikrinimo metu, jis nurodė, kad V. G. buvo užėjęs į barą su buteliu alaus, iš jo nugėrė ir vėl išėjo. Teisme jis jau teigė, kad į barą niekas nebuvo užėjęs, t. y. nebuvo užėjęs ir V. G., o iki to momento, kai V. G. atsivedė pareigūnai, jis jo apskritai nėra matęs. Nors V. G. teigė pažįstantis S. K., nes tame bare lankosi dažnai.

Patikrinimo protokole užfiksuota, kad sutampa V. G. turėjo ir bare buvusio alaus duomenys: pavadinimas, talpa, alkoholio tūris, galiojimo data ir laikas. Pagal PVM sąskaitą faktūrą, alus buvo įsigytas dieną prieš įvykį. Pareigūnai teisme parodė, kad sutapo ir kiti duomenys – išpilstymas, barkodas. Nors atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teisingai nurodo, kad yra tikimybė, kad toks pat alus gali būti parduodamas ir kitoje vietoje, tačiau teismas, spręsdamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, vertina byloje esančių įrodymų visumą. Duomenų ant alaus butelių sutapimas patvirtina, kad alus galėjo būti įsigytas nutarime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis.

S. K. atstovo teigimu, pareigūnų veiksmai tinkamai neįforminti, tačiau byloje yra patikrinimo protokolas (b. l. 17). Nors pareigūnai netikrino pačio butelio turinio t. y. ar jame yra alus, niekas neneigia (tame tarpe pats V. G.), kad jame buvo būtent alus. Tai, kad pareigūnai neužfiksavo tiksliai, kiek alaus buvo nugerta, kiek išpilstyta, taip pat nepaneigia S. K. kaltės, nes svarbu tai, jog alus nebuvo suvartotas vietoje, o kuri jo dalis buvo suvartota, nėra esminė aplinkybė. Tai, kad kasoje nėra užfiksuotas neleistinu laiku įvykęs alkoholio pardavimas, taip pat nepaneigia, kad alkoholis vis tik buvo parduotas. Niekas neužkerta kelio alkoholį neleistinu laiku parduodančiam asmeniui pinigus į kasą įdėti ir atitinkamus duomenis kasoje pažymėti vėliau.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad S. K. veiksmai pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltė, padarius šį nusižengimą, įrodyta, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (nenustatyta nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, parinktas baudos vidurkis), todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1123-2018 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nutaria:

S. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1123-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.