Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl jis su vaiku negyvena, o su vaiku pagal žodinį susitarimą su sutuoktine matosi kas antrą savaitgalį. Apie įvykį papasakojo, kad šeštadienį pasiėmė sūnų iš sutuoktinės namų, atvažiavęs savo automobiliu. Neigia mušęs sūnų, mano, kad sūnus galėjo susitrenkti skruostą, kai jie apie 14 val. važiavo motoroleriu lauko keliuku, nes tada važiuojant per nelygų kelią sūnus įsidaužė į veidrodėlį. Tačiau to susimušimo nesureikšmino, nes sūnus pasakė, kad jam neskauda, neverkė, o ir jokio sužalojimo nesimatė, nes patinimas atsirado vėliau. Kai važinėjosi motoroleriu, jis buvo blaivus. Pasivažinėję motoroleriu, jie nuvyko pas jo draugą R. S.. Kepė mėsą, ten buvo saikingai vartojamas alkoholis, bet jis alkoholio nevartojo. Dar buvo R. S. sutuoktinė, jų sūnus, su kuriuo bendravo jo sūnus A. R., jie žaidė, išdykavo. Ten nufotografavo abu vaikus sėdinčius ant motorolerio. Tada paskambino jo sutuoktinė R. R. ir liepė atvežti vaiką, jie sukonfliktavo telefonu. R. S. dar prieš tai vakare buvo prašęs, kad jis parvežtų sūnų į Klaipėdą, nes jo automobilis buvo sugedęs. Nuvežė vaiką namo apie 18.00-18.30 val. Juos pasitiko V. M., ji kažką kalbėjo, bet jis paliko vaiką ir nuėjo. Vaikas buvo švarus. Pažymėjo, kad sūnui „Lego“ žaidimą pirko Rimi parduotuvėje šeštadienį. Pažymėjo, kad pirmos apklausos metu nepasakė apie motorolerį, nes to įvykio nesureikšmino. Taip pat pažymėjo, kad jis žinojo, kad jį į Klaipėdą parveš draugas, taip buvo sutarta ir jis neliepė R. R. atvažiuoti pasiimti vaiką. Nežino, iš kur ant vaiko kūno atsirado mėlynės, gal nuo žaidimų su kamuoliu ir panašiai. Apie tai, kad jo automobilis buvo sugedęs ir kur jis jį remontavo, negali pateikti duomenų, nes jis pats draugo garaže remontavo automobilį, o detales pirko panaudotas. Mano, kad vaikui įtaką daro sutuoktinės motina, t. y. vaiko močiutė, kad ji nustatinėja vaiką prieš jį, t. y. tėvą. Šiuo metu jam uždrausta bendrauti su vaiku, vaiko nematė jau pusantrų metų. Nesutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusioji R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu ji su vyru nebendrauja, tarp jų nėra jokio ryšio, vyksta skyrybų procesas. Apie įvykį papasakojo, kad ji sekmadienį, apie 11.00 val., paskambino vyrui paklausti, kaip sekasi, nes tuo metu vaikas sirgo, jam buvo akių uždegimas. Ji iš karto suprato, kad vyras yra stipriai išgėręs, nes buvo nerišli kalba, sapaliojimai. Taip pat girdėjo kaip šalia vyro esantis sūnus sakė, kad nori namo. Ji pasakė, kad atvyksta pasiimti vaiką, tada vyras ją ėmė kolioti. Galiausiai vyras pats parvežė sūnų. Ji namo grįžo po 5 minučių, kai buvo parvežtas sūnus, todėl sūnų pasitiko jos mama. Vaikas sėdėjo nuliūdęs, pradėjo verkti. Ji pastebėjo patinimą ant vaiko žando, viena akis buvo siauresnė, o kitą dieną išryškėjo mėlynė. Po valandos vaikas prakalbo, pasakė, kad tėtis davė kumščiu du kartus. Ji bijojo epilepsijos sindromo. Pati išsigando. Ji nebuvo susidūrusi su tokia situacija, todėl nežinojo, ką daryti, ar važiuoti į ligoninę, ar kreiptis į policiją, todėl kreipėsi į vaikų teises. Gydytoja M. T. liepė eiti pas psichologą. Vaikui prasidėjo veido traukuliai, buvo po ūmingo encifalito ligos. Psichologei vaikas pasakė, kad tėtis jam sudavė ir į pilvą. Pažymėjo, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai vyras vaiką grąžino su sužalojimais. Po šio įvykio vaikas nebendrauja su tėvu, nes nenori. Po įvykio vaikui atsirado daug baimių, liko pasekmių, padidėjo vaiko jautrumas, atsirado veido tikas, vaikas šokinėja miegodamas. Gydytoja jam išrašė lašiukų. Po įvykio šlapinasi į lovą. Anksčiau vaikas smurto nėra patyręs. Jam buvo pirmas toks išgyvenimas. Vaikas buvo matęs girtą tėtį, žinojo, kaip jis tada atrodo, todėl gali paaiškinti. Vaikas mokykloje sunkumų neturi, su pagyrimu mokosi, intelekto sutrikimų neturi. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio apklausos vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo vardas yra A. R., jam 7 metai, jo gimtadienis (duomenys neskelbtini) d. Jie kalbės apie tai, kad jo tėtis jį mušė. Jo mama labai pyksta ant tėčio. Jis nelabai nori pasakoti apie tėtį, labai jaudinantis jausmas. Sutinka truputį papasakoti apie tėtį. Pažada sakyti tiesą. jam tėtis padarė. Jis ir jo tėtis važiavo pas tėčio draugą E., ten išbuvo 4 valandas. Jis labai norėjo važiuoti namo. Tada tėtis jį sumušė trenkė du kartus į žandą ir į pilvą. Paskui tėtis melavo, kad jį mušė (po to patikslina, kad nemušė). E. paklausė: ką tu ten darei?, tėtis pasakė, kad žnybtelėjo, tėtis pamelavo E., kad jį mušė. Tėtis ten buvo visas girtas, vos į medį neatsitrenkė. Jis buvo girtas, važiavo su motoroleriu po mišką girtas. Jis sėdėjo motorolerio priekyje, vairavo jį. Laikė vairą ir važiavo pats. Jo tėtis R., o vardas R.. Ai, čia buvo praeitą savaitę, sekmadienį, dar buvo ir seniau, kai jis nevalgė kiaušinienės, nes ji buvo virta su svogūnais. Galėjo tai būti birželio mėnesyje. Jie buvo tada lauke pas tėčio draugą E., daugiau nieko nebuvo, tik E.. Tėtis jam sakė, kad "aš tave užmušiu", tėtis tai sakė piktai. Anksčiau tai buvo pamiršęs, o dabar atsiminė. Jam tėtis trenkė du kartus į žandą be nieko, tik su kumščiu, pirštai buvo suspausti (vaikas rodo kaip trenkė). Pamena į dešinį žandą trenkė vieną kartą ir antrą kartą trenkė. Tada į pilvą du kartus trenkė. Jam labai skaudėjo žandas. Buvo mėlynė iš karto. Jis nematė, nes į veidrodį nežiūrėjo, tik mama pamatė. Kai trenkė į pilvą du kartus jis nieko nejuto, jam neskaudėjo. Jis verkė. Tėtis sakė telefonu: "kam to vaiko tau reikia?", "kodėl iš karto tu nori pasiimti vaiką?" Ne, E. nematė, tik girdėjo kaip jis verkė. Tada jo tėtis buvo išgėręs. Jis sakė tėčiui: "baik, baik". Namie jis pasakė seneliui, močiutei ir mamai. Ne, tik vieną kartą jį tėtis mušė. Yra buvę, kai tėtis jam trenkė per užpakalį. Jis turėjo valgyti neskanią kiaušinienę, jis nevalgė, tada tėtis trenkė jam su ranka per užpakalį. Jam tada dar buvo 7 metai. 2015 m. tėtis su mama išsiskyrė. Kai trenkė per užpakalį jau tėvai atskirai gyveno. Nežino, ką jis dabar jaučia tėčiui. Jis pyksta už tai ant jo. Jam tėtis nupirko labai pigų žaidimą „Lego“ už 9 eurus ir sakė, kad niekam apie tai nesakytų, jog tėtis jį mušė. Pas E. buvo dar ir D., ir vaikai. Jie visada buvo lauke, tėtis kalbėjosi ir tiek. O jis žaidė. Tėtis su kažkokia mašina pervežė jį namo. Dėdė R. parvežė jį, o tėtis sėdėjo šalia. Jie pas tėčio draugą nuvažiavo su motoroleriu, kadangi tėtis neturi teisių važiuoti keliu, tai jie per mišką vyko su motoroleriu. Ta pati diena buvo kai tėtis važiavo ir vos neatsitrenkė į medį, nes jis buvo girtas, gėrė alaus. Jis matė, kaip jis lauke pas R. namie gėrė alų prie medinio staliuko. Jis matė kaip jis gėrė, tada tėtis buvo piktas. Tai jau po to buvo. Tėtis mašinoje, kai vežė jį namo, nieko nesakė, buvo tylus. Tik kai „Lego“ nupirko, tada prašė niekam nesakyti, kad jį mušė. Jam tėtis „Lego“ nupirko ir prašė nieko niekam nesakyti, kad jį mušė. Taip, jis „Lego“ parsinešė. Jie „Lego“ pirko su R. ir su tėčiu. Sustojo prie „Rimi“ parduotuvės, Lietuvoje, bet ne kaime, parduotuvė nedidelė, ten nupirko jam „Lego“, šalia jo namų. „Lego“ buvo nedidelis (rodo dydį), jis jį laikė, parsinešė pas mamą į namus. Rodė mamai, statė jį, žaidė su juo. Pasakė mamai, kad jam tėtis nupirko ir prašė nesakyti, kad jį mušė. Mama buvo nusiminusi. Kai grįžo jo laukė mama, senelis, močiutė ir R.. Mama buvo neišvažiavusi. Jis rodė visiems tą „Lego“, juk jie patys pamatė, tai robotas žmogus, kiek detalių neparašyta. Jis namo grįžo purvinas. Pas tėtį važiavo su megztiniu, šortais ir su „kroksais“ (t.1 b.l. 80-83).

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiosios R. R. mama, kaltinamasis R. R. yra jos žentas. Šiuo metu ji su kaltinamuoju nebendrauja. Apie įvykį parodė, kad buvo 2017 m. birželio 18 d., sekmadienis, dukra turėjo parvežti anūką A.. kai dukra paskambino sutuoktiniui, jis buvo girtas, todėl dukra išvažiavo pasiimti vaiko, bet prasilenkė su vyru. Žentas atvyko, buvo girtas, svirduliavo, buvo į tvorą įsikabinęs, o anūkas buvo raudonas, nusiverkęs. Ji jam davė pastabą dėl to, kad jis girtas. Kai dukra grįžo, vaikas pasakė, kad tėtis jį sumušė. Vaikas pradėjo verkti. Parodė, kad šiuo metu vaikas nenori bendrauti su tėvu.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą. Apie įvykį papasakojo, kad jis matė kaip kaltinamasis parvežė vaiką. Kaltinamasis buvo išgėręs, matėsi, kad vos stovi prie vartų, buvo agresyvus. Kadangi buvo įjungtas telefono mikrofonas, tai jis girdėjo kaip R. R. skambino kaltinamajam ir prašė parvežti vaiką, o kaltinamasis visaip išsidirbinėjo, sakė, kad neveš. Pagrasinus policija, pusvalandžio bėgyje vaikas buvo parvežtas. Vaikas jokių daiktų neturėjo, buvo basas, iš karto apsikabino močiutę. Kai buvo parvežtas A., jis pats į lauką neišėjo, bet buvo pirmame aukšte ir viską matė per langą. Jie laukė grįžtančios R. R.. Kai ji grįžo, jie kartu žaidė. Tada jis pastebėjo, kad vaiko žandas įdomus. Įdėmiau apžiūrėję pamatė, kad vaiko žandas yra sumuštas. Prisiminė, kad kai tėvas anksčiau vaiką parveždavo, tai vaikas būdavo užsidaręs, nesileisdavo į kalbas, nenorėjo filmukų, būdavo vienas kambaryje. Po šio įvykio vaikas pasakė, kad nenori su tėčiu bendrauti. Vaikas labai protingas. Pirmos klasės pabaigtuvėse, jį iškvietė kaip pažangiausią vaiką, todėl mano, kad vaikas viską suvokia adekvačiai. Be to, vaiko prieš tėvą niekas nenuteikinėjo.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamojo kaimynas. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta. Parodė, kad kaltinamasis prašė jo pavežti, nes jo automobilis buvo sugedęs. Jis tą dieną kepė mėsą pas kitą draugą kaimyną R. J., alkoholio nevartojo, todėl paprašė kaimyno palaukti kol baigs valgyti ir tada vėliau galės jį parvežti. Po to R. R. paskambino ir šis jam pasakė, kad labai staigiai reikia namo. Jis paėmė R. R. su vaiku ir parvežė juos. Tai buvo po pietų, apie 15.00 val. kai nuvežė vaiką. Važiuojant A. sėdėjo gale, todėl jis jo nematė. Taip pat ir valgant pietus jis nekreipė dėmesio ką ten darė vaikai, jie žaidė. Parvežus A. jis nelipo iš automobilio, vaiką namo palydėjo kaltinamasis. Važiuojant į Klaipėdą, jie niekur nesustojo.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. R. yra kaimynai, bendrauja kaip kaimynai. Tą dieną pas jį buvo pietaujama, kepė mėsą, alkoholio nevartojo, nes tą dieną jis dar turėjo vairuoti. Jo vaikas su kaltinamojo vaiku žaidė kamuoliu. A. R. buvo linksmas, neverkė, nenorėjo išvažiuoti. Mano, kad jei būtų kažkas nutikę, jis su žmona būtų tai pastebėję. Pas jį kaltinamasis buvo atvykęs su motoroleriu. Kai R. R. su vaiku išvyko, jis su žmona irgi ruošėsi vykti į Klaipėdą. Suprato, kad R. R. kažkas paskambino ir kad staiga reikėjo vykti. Parodė, kad nuotraukoje (t. 2, b. l. 77) yra R. R. vaikas A. R., o šalia A. yra ne jo vaikas.

Ekspertas R. P. teisiamojo posėdžio metu pakomentavo specialisto išvadą (t. 2, b. l. 11). Parodė, kad toks sumušimas, kuris nustatytas A. R., galėjo matytis jau po valandos, nuo jėgos poveikio ir kraujosruvos intensyvumo, jeigu nesiimti priemonių, pavyzdžiui, dėti ledą. Gydytojai apžiūrėjo vaiką. Patinimas ir kraujosruva buvo. Po valandos patinimas matytųsi, būtų violetinės spalvos. Šiuo atveju patinimas matėsi ir po paros. Kadangi poveikis buvo pakankamas traumuojančia jėga, susidarė kraujosruva. Buvo pakankamas smūgis, kad kraujagyslė truktų, išsilietų kraujas, prasišviečiantis pro odą. Vaikas galėjo ir atsitrenkti į motorolerį, todėl jis papildomoje išvadoje parašė, kad neatmetama galimybė, kad dešinio skruosto sužalojimą A. R. galėjo patirti ir atsitrenkdamas į motorolerio dešinės pusės veidrodėlį ar rankeną (t. 2, b. l. 15). Pažymėjo, kad sumušimas galėjo būti ir nuo kumščio, nuo kieto, buko daikto. Būtų parašęs matmenis, jeigu pailgos formos daiktas būtų. Komentuodamas nuotrauką, kurioje užfiksuotas patinęs vaiko veidas (t. 1, b. l. 67), negalėjo nurodyti, ar toks patinimas galėjo atsirasti nu kontakto su veidrodėliu, ar nuo kontakto su kumščiu.

Specialistė A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. liepos 5 d. kreipėsi R. R. dėl sūnaus A. R.. Skundėsi dėl A. R. nesaugumo jausmo, baimės, pykčio, miego sutrikimo. Po savaitės jie pradėjo bendrauti. Priežastys, dėl ko mama kreipėsi pas ją, buvo įvardintos mamos, nes ji žinojo, kad bus vaiko apklausa. Berniukas jai neaiškino, kodėl taip jaučiasi. Pokalbiuose apie tėtį minimaliai vaikas buvo paminėjęs. Vaikas nerimavo dėl apklausos, kad nesusitiktų tėčio. Vaikas galimai bijojo tėčio, klausė, ar tikrai nesutiks tėčio. Iš viso ji su vaiku susitiko 18 kartų. Po susitikimų vaiko nerimas aprimo, vaikas jautėsi drąsiau. Matė, kad vaikas turi baimių, jaučia nerimą. Vaiko piešiniuose atsispindėjo jo emocijos. Vaiko būklę ji pavadintų sudėtinga. Pirmas kontaktas su vaiku buvo ne labai lengvas, paskui buvo lengviau. Vaiko bendravimo lygis ir intelektas atitiko jo amžių. Jokių sutrikimų ji nepastebėjo. Ji paskutinį kartą vaiką matė 2018 metų gegužės mėnesį, kai buvo inicijuotas tėvo ir vaiko susitikimas. Tačiau vaikas su tėčiu nesusitiko, nes vaikas buvo įsitempęs, drebėjo, pasakė, kad nenori susitikti su tėčiu, nes tėtis pyksta. Jis jautė baimę, nenorėjo susitikti su tėčiu. Mano, kad vaiko baimės likučiai išlikę iki šiol.

2017 m. liepos 22 d. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kuriame A. R. nurodo, kad jį mušė tėtis ir trumpai papasakoja aplinkybes, peržiūra. Fotonuotraukose užfiksuotas sužalotas (patinęs) vaiko žandas. (t. 1, b. l. 64-69).

2017 m. rugpjūčio 11 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1384/2017(03) nurodyta, kad A. R. buvo nustatytas dešinio skruosto sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas paveikus skruosto sritį ketu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 2, b. l. 11). 2017 m. lapkričio 17 d. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG2060/2017(03) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad dešinio skruosto sužalojimą A. R. galėjo patirti ir atsitrenkdamas į motorolerio dešinės pusės veidrodėlį ar rankeną. (t. 2, b. l. 15).

Kaltinamasis R. R. nuo pat pradžių kaltę neigė, teigė, kad jis vaiko nemušė, o vaikas susižalojo važiuojant motoroleriu atsitrenkęs į veidrodėlį, vaiko pats neparvežė todėl, kad jo automobilis buvo sugedęs, o ne todėl, kad buvo neblaivus. Neigė, kad tą dieną vartojo alkoholį.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pagal byloje esančių duomenų visumą, ši kaltinamojo versija laikytina gynybine, siekiant išvengti atsakomybės, todėl yra atmestina. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, buvo nenuoseklus. Apie tai, kad A. galėjo susižaloti važiuodamas motoroleriu parodė tik po to, kai susipažino su nepilnamečio A. apklausa, kurios metu pats A. pasakė, kad jie su tėčiu važiavo motoroleriu ir vos neatsitrenkė į medį, nes tėtis buvo girtas. Tai, kad jie važiavo motoroleriu su tėčiu patvirtinama ir kitų liudytojų parodymais t. y. R. S. ir R. J.. R. R. neigė tą dieną buvęs išgėręs, liudytojai R. S. ir R. J., buvę su juo tą dieną, teigė nematę, kad R. R. būtų gėręs, bet kategoriškai nepatvirtino, kad R. R. nebuvo išgėręs. Liudytojų R. S. ir R. J. parodymus teismas vertina kritiškai ir laiko siekiu padėti kaimynui bei nesivelti į tarpusavio sutuoktinių konfliktą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo ir liudytojo R. S. parodymai ne visada sutampa, jie prieštaringi – R. R. nurodo, kad prašė R. S. jį su sūnumi parvežti į Klaipėdą, kadangi R. S. ir taip žadėjo važiuoti į Klaipėdą į parduotuvę, todėl jį su A. ir parvežė. O R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis neketino tą dieną vykti į Klaipėdą apsipirkti, jis važiavo tik todėl, kad paprašė R. R. parvežti vaiką. R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nematė, jog A. būtų verkęs, jis tik matė kaip jo sūnus ir A. žaidė. Be to, jie teigė, jog nematė ir verkiančio vaiko, tačiau kaip nustatyta, R. R. R. R. paskambino tuo metu, kai jis buvo pas R. J. ir tai, kad vaikas verkia, kalbant jai telefonu girdėjo ne tik R. R. bet R. G., nes tuo metu buvo įjungtas R. R. telefono garso mikrofonas. Versija apie A. susižalojimą atsitrenkus į motorolerio veidrodėlį atlikus papildomą ekspertizę nebuvo nei paneigta, nei patvirtinta. Ekspertas R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra neatmetama galimybė, kad A. galėjo susižaloti ir įsimušęs į motorolerio veidrodėlį, tačiau šia išvada nepaneigiama, jog sužalojimas galėjo atsirasti ir nuo tėvo kumščio.

Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. R. ir liudytojų V. M. bei R. G. parodymais, kurie yra nuoseklūs, nesikeičia ir tarpusavyje sutampa. Nors būtų galima spręsti, kad tiek nukentėjusioji R. R. ir liudytoja jos mama V. M. bei tuometinis R. R. draugas R. G. gali būti suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, nes šiuo metu vyksta skyrybų procesas, bet kaip matyti jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl jų parodymai laikytini patikimais. R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 17 d. apie 11 val. R. R. jų sūnų pasiėmė pas save pažadėjęs jį grąžinti kitą dieną, t.y. sekmadienį 2017 m. birželio 18 d. iki 15 val. Tačiau paskambinusi 2017 m. birželio 18 d. sutartu laiku ir norėdama paklausti kaip sekasi sūnui, ji išgirdo nerišlų, kaip ji suprato neblaivaus R. R. balsą. Kadangi vyras ją pradėjo įžeidinėti, savo pokalbį jį leido išgirsti visiems tuo metu su ja automobilyje buvusiais žmonėms, nustatydama garsiakalbį. Tai, kad R. R. pokalbio metu buvo neblaivus galėjo patvirtinti liudytoja V. M., R. G.. Pokalbio su R. R. metu ji išgirdo kaip verkia jos vaikas, sakydamas, kad nori namo ir nežino kur yra. Kadangi vaiko planšetėje yra nustatyta sekimo sistema, ji matė, jog vaikas galimai yra pas jos buvusią uošvienę (duomenys neskelbtini). Ji nusprendė važiuoti ieškoti vaiko, tačiau vėl paskambinus vyrui, šis jai atsakė, kad vaiką jau veža namo ir grįžusi namo ji pamatė savo vyrą, kuris išvažiavo iš jos namų kiemo su draugu R. ir pastarojo automobiliu. Tik užėjusi į namą, ji pamatė savo vaiką kampe susigūžusį, apie tai, kad jis sužalotas pamatė vėliau, kai norėjo su juo pasikalbėti. Ji pamatė, kad vaiko žandas yra ištinęs ir paraudęs. Vaikas pradėjo verkti ir papasakojo, jog jį sumušė tėtis tada kai jis norėjo važiuoti namo. Šį sužalojimą jį nufotografavo, nuotraukos yra pateiktos bei nufilmavo pakalbį su vaiku, kuris taip pat yra prie šios baudžiamosios bylos. Šiuos R. R. parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas R. G., jos buvęs draugas, kuris teigė, jog jis pirmas pamatė, jog vaiko žandas yra sužalotas, apie tai pasakė mamai R., jis taip pat girdėjo, kaip vaikas paaiškino, jog tėtis jį mušė kumščiu. Liudytoja V. M. iš esmės patvirtino R. R. bei R. G. parodymus, tik ji papildomai dar parodė, kad vaiką iš R. R. priėmė ji. Jis matė, jog jį parvežęs tėtis akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo ir buvo įsikibęs į vartelius, vaikas parbėgo pas ją, net neatsisveikinęs su tėčiu ir ji pastebėjo paraudusį vaiko žandą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. P. parodė, kad toks sumušimas, kokį patyrė A. R., turi išryškėti per valandą laiko, jis buvo gana stiprus, nes po paros, kai vaiką apžiūrėjo gydytojais, patinimas dar buvo. Šie eksperto duoti parodymai paneigia R. R. pateiktą versiją, kad A. galėjo susižaloti dieną važiuojant motoroleriu pas draugus pietauti, nes pietų metu niekas nematė, kad vaiko veidas yra sumuštas. Todėl yra tikėtina A. R. parodymais, kad tėtis jį mušė, kai jis pasakė tėčiui, kad nori važiuoti namo (t. 1, 80-82). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir dalyvaujant psichologei. A. R. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, apklausiamas parodė tas pačias aplinkybes.

Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta ir paties nukentėjusiojo mažamečio A. R. parodymais. Kaip matyti, parodymus apie įvykį byloje davė nukentėjęs mažametis A. R., kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausą vykdė psichologas, todėl teismui nekyla abejonių dėl šių parodymų teisingumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į byloje esančią Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, kurioje ekspertų pateiktoje išvadoje konstatuota, jog A. R. noriai kontaktuoja, yra mandagus ir geranoriškai nusiteikęs. Į klausimus apie tėtį vaikas reaguoja neigiamai, pastebimai kyla nerimas bei įtampa, vaikas pradeda muistytis. Ekspertai nurodo, jog vaiko mąstymas nuoseklus, normalaus tempo, emocinėje būsenoje vyrauja įtampa nerimas. Kalba pilnais sakiniais, jo tartis aiški, pasakojimas sklandus. Taigi, vaikas būdamas tiriamuoju patvirtina tuos pačius parodymus, kuriuos davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis prisimena įvykio dieną ir ją įvardina „bloga diena“, sako „buvo nuskriaustas jį mušė tėtis, buvo baisu, kad gali dar mušti jautė skausmą. Jis patvirtina tą patį, aš buvau pas draugą, norėjau važiuoti namo ir tėtis mane sumušė. Kaip nustatyta, vaikas kartu su tėčiu buvo nuvažiavę pas draugą R.. Atliekant psichologinį tyrimą buvo nustatyta kad vaiko kalbos lygis atitinka amžių, teisingai supranta klausimus, taip pat supranta ir fizinio smurto esmę. Tyrimo metu vaikas vėl pakartoja, jog buvau pas R., norėjau važiuoti namo ir mane pradėjo mušti, čia davė į žandą, plikom rankomis su kumščiu, gal vieną kartą ir toliau vaikas vėl pasakoja tas pačia aplinkybe. T.y. kai mama paskambino, kad jau vežti jį namo, tėtis pasakė, kad neveš jo namo, tėtis biški piktai reagavo. Tyrimo metu Vaikas vėl pakartojo, kad jis norėjo namo ir jį pradėjo mušti, paskui tėtis nebeiškentėjo ir vežė. Tai pat vaikas nurodo, jog jis jautė skausmą.