- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- e2YT-77-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01744-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono
- Kategorijos
- 2.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Eglei Mačionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, Valstybės įmonė Turto bankas, P. P. S., Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji močiutės M. S. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti asmeninio ūkio žemę.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja A. R., po močiutės M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti šeimos asmeninį ūkį. Kadangi pareiškėjos tėvas M. S. gyveno su savo motina M. S., po jo ir senelės mirties asmeninio ūkio valdymą perėmė pareiškėja. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes asmeninį ūkį laikė žemės naudojimosi teise, o ne turtu. Šią žemę naudojo jame augindama daržoves, vaismedžius ir vaiskrūmius. Pareiškėjos A. R. įgaliotas asmuo A. R. 2022 m. vasario 1 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono 7-ajam notarų biurui atnaujinti M. S. ir M. S. paveldėjimo bylas, nes nustatytas tiek M. S., tiek M. S. priklausantis turtas, kurio nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti. Buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra M. S. priklausantis namas, kurio daiktinės teisės neįregistruotos viešajame registre, taip pat nustatyta, kad mirusioji valdė 2,98 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) 1993 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 11 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo” M. S. buvo suteiktas 0,60 ha asmeninio ūkio žemės plotas. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi palikimas atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Taigi jeigu asmeninio ūkio žemės naudotojas mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Iš pareiškėjos teismui pateiktos Namų ūkio knygos matyti, kad M. S. vedė bendrą ūkį su sūnumi M. S. (gimimo data (duomenys neskelbtini)), J. K. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ir anūke A. R. (gimimo data (duomenys neskelbtini)). Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos teismui pateiktos Ūkinės knygos matyti, kad M. S. anūkės gimimo data su pareiškėjos gimimo data nesutampa. A. R. 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – Skyrius) dėl asmeninio ūkio žemės išsipirkimo. Skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr.48SD-(14.48.104.)-4339 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad asmeninio ūkio žemę, skirtą M. S. gali išsipirkti tik šeimos nariai kartu vedę bendrą ūkį. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti pareiškėjai nesuteiks teisės pirkti iš valstybės M. S. suteiktą asmeninio ūkio žemę. Pareiškėja turi įrodyti faktą, kad ji buvo M. S. šeimos narė ir kartu su M. S. vedė bendrą ūkį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įrodymus, kadangi pareiškėjos Namų ūkio knygoje nurodyta informacija pateikta teismui ir Skyriui nesutampa.
4. Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. S. ( gim. (duomenys neskelbtini)), palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo P. P. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodo, kad pagal Valstybės įmonės registrų centras pateiktą Nekilnojamosios turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 priedą, S. M. A. gyvenamasis namas paskutinį kartą buvo inventorizuotas 2003 m. rugpjūčio 5 d. Pagal namo 1991 m. gegužės 3 d. atliktos pastatų teisinės registracijos išvadą, nurodyti namų valdos savininkai S. P. P., S. M. A. ir R. A. M.. Pažymėjo, kad M. S. pagal Apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos 1976 m. gegužės 6 d. sprendimą buvo neatlygintinai ir neterminuotai skirtas 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, kurį M. S. priėmė su tikslu statyti gyvenamąjį namą. Iš minėto namo buvo pastatyti tik pamatai. Šiuo metu atliekami pamatų kadastriniai matavimai su tikslu juos įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras, nes jų įregistravimui mirusios M. S. vardu turimų dokumentų visiškai pakanka. Ateityje bus tvarkomi ir pamatų paveldėjimo klausimai.
6. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog duomenų neturi, kad A. R. naudoja asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prie bylos medžiagos nepateikė įrodymų apie tai, kad vedė bendrą ūkį su M. S. ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. paaiškino, kad tiek po močiutės mirties, tiek jai gyvai esant laukuose sodino bulves, moliūgus, vedė bendrą ūkį, nes jai buvo reikalinga pagalba. Močiutė M. S. mirė (duomenys neskelbtini), po kurios mirties palikimą priėmė kartu su broliu P. S.. Pas notarę dėl paveldėjimo nesikreipė, tiesiog naudojosi turtu. Kai gyveno pas močiutę, pareiškėjos motina dar buvo gyva, tačiau ji taip pat nesikreipė dėl palikimo į notarą, nes manė, kad jei pareiškėja gyvena su močiute, jai ir atitenka. Nurodė, kad po močiutės mirties išardė ūkinį pastatą, nes griuvo, namo neardė, nes juo dar buvo galima naudotis. Po mirties name liko gyventi pareiškėja su sūnumi, mokėjo komunalinius mokesčius (žemės mokestį). Šiuo metu name nesilanko apie 5-6 metus. Paaiškino, kad namą jau pardavė, kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo, kurį dirba, už žemę mokesčių nemoka.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos atstovas Andžej Radivonik teismo posėdžio metu nurodė, kad mirus pareiškėjos tėvui, palikimą po jo mirties priėmė pareiškėja ir jos brolis. Brolis savo dalį iškeitė į butą Vilniuje, Šeškinėje. Paaiškino, kad padėdavo motinai A. R. dirbti žemę. Palikimo reikalus pradėjo tvarkyti tik dabar, nes gavo raštą iš žemėtvarkos, kad ta žemė nesutvarkius bus skirta kitiems žmonėms. Pareiškėja priėmė faktiniu valdymu asmeninio ūkio žemės sklypą 0,6 ha (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių neįregistravo. A. R. buvo ¼ dalies naudmenos savininkė, todėl neabejotinai naudojosi ir žemės sklypu.
9. Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja pažįstamos nuo studijų laikų (1974 m.). Kreipėsi į ją pagalbos žemei apdirbti, jos traktorininkai padėjo dirbti, tai buvo seniai. Po močiutės mirties palikimą priėmė pareiškėja su broliu, kuris name negyveno. Žemę dirbo A. R..
10. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemė buvo dirbama, neapleista. Pareiškėją pažįsta nuo 1993 m., jos močiutės nepažinojo. Nurodė, kad buvo taksistas ir porą kartų vežė pareiškėją į žemės sklypą. Padėjo nugriauti sandėliuką. Darže sodindavo bulves, šiuo metu ar kažkas pasodinta, nežino.
11. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė Eglė Mačionienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Skyriaus turimi dokumentai skiriasi nuo pareiškėjos teismui pateiktų dokumentų. Namų ūkio knygoje A. R. nėra įrašyta kaip šeimos narė, nors teismui pateikė kitokią pažymą. Nuosavybės faktas, kad pareiškėja paveldėjo ¼ gyvenamojo namo dar neįrodo, kad ji gyveno tame name ir vedė bendrą ūkį su M. S.. Paskutinis įrašas gyventojų registre yra 2006 m., kur nurodyta, kad A. R. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Asmeninio ūkio žemės sklypai suteikiami šeimos nariams, todėl ir būtina nustatyti, ar A. R. iki močiutės mirties buvo šeimos narė ir vedė bendrą ūkį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja A. R. yra L. S. ir M. S. dukra (tomas 1, el. b. l. 5). Gyventojų registro 2021 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. GR.1A-6728 nurodyta, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjo vaikai: A. R. ir P. P. S. (tomas 1, el. b. l. 25). Asmeninės sąskaitos Nr. 20 pagal žemės kadastro knygą Nr. 167, duomenimis M. S. šeimos nariu įtrauktas sūnus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir anūkė A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 29). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 27 d. Nr. (P1-3633) P2-6518 pažymoje apie mirtį nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. (tomas1, el. b. l. 4). Valstybės įmonės Registrų centro pažymose nurodyta, kad nei Testamentų registre, nei Gyventojų registre duomenų apie M. S. bei M. S. nėra (tomas1, el. b. l. 22-23). Pagal Vilniaus rajono l-jo notarų biuro 2021 m. birželio 23 d. pažymą, notarinio registro Nr. 6899, po M. S. mirties Vilniaus rajono l-ame notarų biure paveldėjimo byla iki 2001 m. liepos 1 d. nėra pradėta (tomas 1, el. b. l. 24). Pagal 1993 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimą buvo patvirtinti apylinkės gyventojams 2-3 ha sodybiniai sklypai už 1992 metus, o 1993 metais buvo skirti apylinkės gyventojams, nuolat gyvenantiems kaimo vietovėje, sodybiniai sklypai iki 3 ha neatsižvelgiant į tai, kiek laiko gyvulių. M. S. skirta 0,6 ha žemės sklypas (tomas 1, el. b. l. 32-35). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 09 buvo patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai, kurio (duomenys neskelbtini) apyl. sąrašo numeriu 178 įrašyta M. S. kaip valdanti 0,6 ha asmeninio ūkio žemės (tomas 1, el. b. l. 48-52). Pareiškėja A. R. 2011 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus dėl galimybės išsipirkti iš valstybės tėvo M. S. valdytą 0,6 ha žemės sklypą (tomas 1, el. b. l. 56). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4339 pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad M. S. mirė anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), jam nebuvo ir negalėjo būti skirtas minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. (tomas 1, el. b. l. 53). Lietuvos TSK Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad S. A. M., S. M. A., S. P. P. M. ir R. A. M. vardais įregistruota po 1/4 namo dalies ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (tomas 1, el. b. l. 90-92). Lietuvos TSR Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gegužės 6 d. sprendimu M. S. skirtas 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), individualaus namo ir ūkių pastatų statybai (tomas 1, el. b. l. 151-152). Buvo pasirašyta 1976 m. liepos 17 d. sutartis tarp M. S. ir XXII TSKP suvažiavimo vardo kolūkio dėl sodo sklypo suteikimo individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) mstl. (tomas 1, el. b. l. 154-157). A. R. 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos skyrių, prašydama suprojektuoti ir atlikti nuosavybės teisių atkūrimą natūra senelės M. S. nuosavybės teise turėtą 2,98 ha žemę (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 53). Pareiškėja M. S. vardu 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo pastatui (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 40-41). Antstolis I. G. 2021 m. birželio 9 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-21-2755 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (tomas 2, el. b. l. 58-67). Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro notarė J. Š. 2022 m. vasario 14 d. išdavė pažymą Nr. 5-84 dėl paveldimo turto įpėdinių, kurioje nurodoma, kad po M. S. mirties palikimą priėmė M. S. ir A. R. (tomas 2, el. b. l. 150).
13. Dėl palikimo priėmimo po M. S. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).
14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 329 straipsnį šeimos nariu buvo laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), abiejų sutuoktinių tėvai, vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie turėjo bendrą ūkį, giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkę namų ūkį.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po močiutės M. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškime buvo nurodyti du paveldimo turto objektai – namas (duomenys neskelbtini), ir asmeninio ūkio 0,6 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad minėtame name seniai nesilankė, jokių mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo bei paaiškėjo, kad namas jau yra parduotas, todėl nori nustatyti juridinė reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą naudodamasi 0,6 ha žemės sklypu. Šią aplinkybę įrodinėja liudytojų parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu ir kt. Aplinkybė, kad minėtas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo skirtas M. S. patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau pareiškėja turi įrodyti aplinkybę, kad vedė bendrą ūkį su močiute M. S. iki jos mirties pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (1964 m. CK). Tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausė ¼ dalis namo (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad ji vedė bendrą ūkį su močiute M. S.. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. gyveno minėtame name, mokėjo mokesčius, kitaip prisidėjo prie namo išlaikymo ar kitokiu būdu vedė bendrą ūkį su M. S., taigi, kad būtų pripažįstama šeimos nare pagal 1964 m. CK. Antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu tik patvirtina, kad 0,6 ha žemės sklypas yra dirbamas šiuo metu, tačiau įrodymų, kas naudojosi ir dirbo žemės sklypą iki M. S. mirties byloje nėra. Be to pažymėtina, kad namų ūkio knygos įrašai, kuriuos pateikė teismui pareiškėja ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prieštarauja vienas kitam. Pareiškėjos pateiktoje knygoje kaip šeimos narys įrašyta M. S. anūkė A. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Skyrius nurodė, kad apie anūkę jų turimoje ūkio knygoje įrašo nėra. Pažymėtina ir tai, kad pagal tuo metu galiojusį CK asmeninio ūkio žemė nebuvo paveldėjimo objektu.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrą ūkį, rūpinosi namais ir žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius yra nurodęs, kad pareiškėjos tėvas negalėjo įgyti 0,6 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes nebuvo įsigaliojęs Žemės reformos įstatymas. Pažymėtina, kas palikėja M. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos tiek po M. S., tiek po M. S. mirties užvestos nebuvo, tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik dabar, praėjus 28 metams po M. S. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 271 straipsniu, 279 teismas
nusprendė:
Pareiškėjos A. R. pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.