- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-817-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36027-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- J. K., N. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. K. ir N. B. dėl iškeldinimo iš nuomojamų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas): 1) nutraukti 2009 m. spalio 22 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/1007, sudarytą su J. K.; 2) iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurį patikėjimo teise valdo ieškovas. Su atsakove 2009 m. spalio 22 d. sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/1007 (toliau – sutartis), kuria J. K. išnuomotas butas dviejų asmenų šeimai – atsakovams. Šiame bute atsakovė deklaravo gyvenamąją vietą nuo 2017 m. gegužės 22 d. Butas patikrintas 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. Patikrinimo metu niekas neatidarė durų. Apklausti kaimynai nurodė, kad bute gyvena trijų asmenų jauna šeima. Buvo paliktas raštelis su kvietimu paskambinti arba atvykti pas ieškovą. Pagal raštelį paskambino J. K., kuri nurodė, jog šiuo metu yra Rusijoje Irkutsko mieste, nuolat bute negyvena, o kiti asmenys ateina tik palaistyti gėles. Be to, Irkutsko lietuvių bendruomenės nariai atsiuntė laišką, jog atsakovė nesinaudoja butu, o jį nuomoja. Kadangi nuomininkai butą naudoja ne pagal paskirtį, todėl buto sutartis nutrauktina ir atsakovai iškeldintini iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, jog ieškovas nėra tinkamas ieškovas, nes butas buvo išnuomotas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir įpareigojo ieškovą sudaryti sutartį su atsakove. Vykdant šį administracinį aktą sudaryta sutartis. Kadangi butą išnuomojo savivaldybės institucija savo sprendimu, todėl analogiška tvarka turėtų ir būti nutraukta sutartis, t. y. administraciniu aktu, o ieškovas neturi kompetencijos priimti administracinį aktą ir reikalavimo teisės į atsakovus dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
4. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog atsakovai butą naudojo ne pagal paskirtį. Atsakovai ginčo bute gyvena nuo jo suteikimo – 2009 m. spalio 26 d. Atsakovai dirba Rusijos Federacijoje Irkutsko mieste, nes Lietuvoje negavo darbo, nors atsakovas registruotas darbo biržoje. Atsakovė negali rasti darbo, nes pagal savo specialybę, tokios siauros profesijos darbuotojų Lietuvos Respublikoje nėra. Pagal darbo pobūdį atsakovai dirba ne nuolat, bet su ilgomis pertraukomis, todėl kai nedirba, gyvena Lietuvoje, kai dirba – Rusijoje. Atsakovo darbo grafikas 4 savaitės darbas, 4 savaitės poilsis. Atsakovės – keli mėnesiai darbas, keli – poilsis. Atsakovė dėl tremties gyvena Rusijoje, tačiau išėjusi į pensiją, nuolat gyvens Lietuvos Respublikoje, į kurią ruošiasi grįžti pagal Lietuvos Respublikos tremtinių grąžinimo programą. Atsakovai gyvena bute, jame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat čia gyvena su pertraukomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, atsakovai negyvena bute, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Aplinkybė, jog du kartus nebuvo rasti atsakovai, neįrodo, jog jie negyvena, nes buvo bandoma rasti atsakovus tik du kartus vieno mėnesio laikotarpiu. Atsakovai gyvena 8 metus ir per tą laikotarpį tik du kartus atsakovai nebuvo rasti bute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei J. K. iš ieškovo 480 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
3. Teismas nurodė, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl iškeldinimo tuo pagrindu, jog atsakovai bute negyvena ir jame gyvena kiti asmenys, todėl teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų sutarties nutraukimo pagrindų, numatytų sutartyje. Atsakovai teigia, jog sutartis gali būti nutraukta tik tokia pat tvarka, kaip ir sudaryta bei ieškovas neturi reikalavimo teisės. Su šiais teiginiais nesutikta. Vyriausybės nutarimas „Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002-2007 metų programos ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos patvirtinimo“ nereglamentuoja nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos, tik jų sudarymą, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, jog reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymas dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas butą, priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei, valdo patikėjimo teise, todėl turi kompetenciją spręsti klausimus susijusius su butu, tame tarpe ir susijusius su nuomos santykių pasibaigimu.
4. Butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą 2017 m. gegužės 22 d., atsakovas N. B. – 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 30-1824 (toliau – įsakymas), nuspręsta J. K. dviejų asmenų šeimai (kartu su sūnumi N. B.) išnuomoti socialinį būstą (butą), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas įpareigotas sudaryti sutartį su atsakove. Sprendimas dėl buto nuomos priimtas remiantis Vyriausybės patvirtinta programa „Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių sugrįžimo į Lietuvą programa bei Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams tvarka“.
5. Ieškovas su atsakove 2009 m. spalio 22 d. sudarė sutartį Nr. 1.39-N09/1007. Sutarties 3 punkte šalys sutarė, jog butas nuomojamas atsakovei išimtiniu tikslu – juose gyventi ir teisę gyventi bute turi tik atsakovai (sutarties 3 ir 8 punktai). Sutarties 23 punkte šalys sutarė, jog subnuomoti arba kitaip leisti naudotis butu atsakovai gali tik su rašytiniu ieškovo sutikimu. Sutarties 40.6 punktu šalys sutarė, jog sutartis gali būti nutraukta, jei atsakovai leidžia naudotis butu kitiems asmenims. Ieškovas neturi pretenzijų atsakovams dėl mokėjimų, atliktinų pagal sutartį, netinkamo vykdymo, todėl, daryta išvada, jog atsakovai savo mokestines prievoles vykdo tinkamai.
6. Ieškovas 2017 m. balandžio 12 d. atliko buto patikrinimą ir surašė aktą. Iš šio akto matyti, jog bute deklaruotų asmenų nėra. Patikrinimo tikslas – patikrinti ar bute gyvena asmenys su kuriais sudaryta sutartis. Akte nurodyta, jog kaimynai nurodė, kad bute gyvena jauna šeima, o atsakovės nėra matę jau senai, kad atsakovė paskambino iš Irkutsko ir pranešė, jog yra išvykusi, tačiau gyvena ir ruošiasi gyventi išėjusi į pensiją. Ieškovas 2017 m. gegužės 10 d. atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė aktą. Patikrinimo tikslas – nustatyti, ar bute gyvena asmenys su kuriais sudaryta sutartis. Iš akto matyti, jog buto durų niekas neatidarė. Patikrinimus ieškovas atliko iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavęs Irkutsko nacionalinio kultūros centro „Švyturys“ bendruomenės narių laišką. Atsakovė yra šios bendruomenės pirmininkė. Laiške nurodyta, jog atsakovė pasinaudojo lengvata gauti butą ir šiuo metu uždarbiauja jį nuomodama.
Šalies argumentai
7. Ieškovas teigė, jog atsakovai leidžia patalpomis naudotis kitiems asmenims ir savo teiginius grindžia akte nurodyta aplinkybe, jog kaimynai nurodė gyvenant jauną šeimą bei Irkutsko lietuvių bendruomenės narių laišku, kuriame teigiama, jog atsakovė nuomoja butą. Ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovai nuomoja butą. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovai nuomoja butą. Akte nurodoma, jog kaimynai nurodė, kad bute gyvena jauna šeima, tačiau iš akto neįmanoma nustatyti pirminio šaltinio, kuris teigia, kad bute gyvena jauna šeima. Ieškovas nenurodė ir neprašė apklausti liudytojais pirminio teiginių šaltinio. Iš Irkutsko bendruomenės rašto taip pat neįmanoma nustatyti pirminio informacijos šaltinio, jame netgi nenurodomas teiginio šaltinis. Informacija pateikiama labai apibendrinta ir byloje nebuvo patikrintas ir įrodytas šių teiginių tikrumas. Per beveik 9 metų laikotarpį ieškovas nenustatė, jog atsakovai būtų perdavę butą tretiesiems asmenims. Iš objektyvių įrodymų – buto patikrinimo aktų matyti, jog bute nebuvo rasti kiti asmenys. Taigi, byloje nėra įrodymų, išskyrus nežinomus minėtų teiginių šaltinius, patvirtinančių, jog butas perduotas tretiesiems asmenims naudotis, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovai perdavė butą naudotis kitiems asmenims, atmesti, kaip neįrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Sutartyje nėra nustatyta atsakovų pareiga gyventi bute nepertraukiamai. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę gyventi keliose vietose. Atsakovė nuolatine gyvenamąja vieta laiko butą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai gyvena nuolat bute, tačiau gyvenimas yra pertraukiamas, nes dalį laiko gyvena Irkutske. Atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, siekianti grįžti ir atkurti ryšius su Lietuva. Baigusi savo darbinę veiklą, kuri baigiasi už kelių metų, nuolat ir nepertraukiamai siekia grįžti į Lietuvą. Atsakovas taip pat siekia rasti pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, todėl dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad faktinis asmens grįžimas į Lietuvą, įgyvendinant tvarkos aprašo nuostatas ir suteikiant patalpas nuomos pagrindais, nevertinamas, kad atsakovų neradimas nuomojame bute per beveik 9 metų laikotarpį buvo tik du kartus, jog bute negyvena kiti asmenys, jog butas naudojamas nuolat, bet pertraukiamai, nėra pagrindo teigti, jog butas naudojamas ne pagal paskirtį – jame gyventi, todėl ieškinys atmestas. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 480 Eur. Atmetus ieškinį, atsakovei priteista 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
1. Ieškovas savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Skunde nurodo, kad ieškinį dėl iškeldinimo grindė aplinkybe, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos su išimtiniu tikslu, t. y. jose gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ginčo patalpose nuolat negyvena, kadangi gyvena, kaip teismo posėdyje nurodė pati atsakovė J. K., socialiniame būste Irkutske, darytina išvada, kad patalpos naudojamas ne pagal paskirtį, todėl sutartis su atsakove nutrauktina ir atsakovai turėtų būti iškeldinami.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas pažymėjo, kad atsakovė siekia grįžti ir atkurti ryšius su Lietuva. Baigusi savo darbinę veiklą, kuri baigiasi už kelių metų, nuolat ir nepertraukiamai siekia grįžti į Lietuvą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas siekia rasti pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, todėl dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovų atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovai gyvena Lietuvoje, tačiau taip pat pažymėjo ir tai, kad ne mažiau laiko praleidžia ir Irkutske. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.591 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Įrodymų apie tai, kad atsakovai yra išsaugoję teisę į ginčo būsto nuomą, byloje nėra. Atsakovai pateikė įrodymus, t. y. atsakovo N. B. 2017 m. spalio 26 d. pažymą apie dalyvavimą aktyviose darbo rinkos programose, 2017 m. spalio 24 d. pažymą apie atsakovo registruotą gyvenamąją vietą ginčo būste bei 2017 m. spalio 26 d. su atsakove J. K. sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4714250 su buitiniu šilumos vartotoju. Minėti dokumentai sudaryti, pasirašyti po ieškinio padavimo teismui dienos, be to, dokumentų datas skiria vos pora dienų, t. y. atsakovai neabejotinai siekia sukurti, imituoti faktinį gyvenimą ginčo būste Lietuvoje. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai Lietuvoje lankosi ne rečiau nei Irkutske, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus apie tai, kad atsakovai patalpose negyvena. Priešingai, byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovai nei karto nebuvo rasti būste, Irkutsko bendruomenės „Švyturys“ narių laiškas, kuriame nurodyta, kad J. K. ne tik tinkamai nevykdo bendruomenės pirmininkės pareigų, bet ir pasinaudojusi lengvatomis ir gavusi būstą uždarbiauja jį nuomodama, be to, pati atsakovė J. K. nurodė, kad dirba Irkutske ir galbūt į Lietuvą grįš, kai sulauks pensinio amžiaus. Taigi atsakovės J. K. teiginiai, t. y., kad ji gyvena ir vienodai laiko praleidžia tiek Lietuvoje tiek Irkutske (nors dirba ir socialinį gyvenamąjį būstą nuomoja Irkutske), tačiau Lietuvoje planuoja gyventi sulaukus pensinio amžiaus, prieštarauja vienas kitam. Taigi atsakovė teigia, kad gyvena Lietuvoje ginčo būste, bet kartu nurodo, kad planuoja grįžti gyventi į Lietuvą tik sulaukus pensinio amžiaus.
3. Advokato pateiktame 2018 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 936906 ir 2017 m. spalio 31 d. išraše iš banko apie mokėjimą, asmuo, sumokėjęs advokatui už teisines paslaugas šioje byloje, yra nė vienas iš atsakovų, o A. A.. Taigi darytina išvada, kad atsakovai galimai Lietuvoje neturi net sąskaitos banke. Taip pat ir gyvenamosios vietos deklaravimas savaime neįrodo asmens nuolatinės gyvenamosios vietos. Taigi šiai dienai ginčo būstas yra naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. ne atsakovų nuolatiniam gyvenimui jame.
4. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į savivaldybės tikslo – viešojo intereso įgyvendinimą, savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas maksimaliai racionaliai ir efektyviai, laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir tvarkos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti principai: visuomeninės naudos; efektyvumo; racionalumo; viešosios teisės, nustatantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad nuomoti atsakovams būstą, kuriuo jie faktiškai nesinaudoja, nėra efektyvu ir racionalu.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 3323-820/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, nes jie yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aktualią teismų praktiką bei tinkamai pritaikė įstatymą.
Šalies argumentai
7. Nesutikdamas su teismo sprendime padarytomis išvadomis ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai negyvena jiems išnuomotame bute, nes pati atsakovė J. K. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena socialiniame būste Irkutske. Pažymi, kad tai teigdamas ieškovas iškraipo ir sau palankiai interpretuoja atsakovės J. K. teisme pasakytus žodžius. Atsakovė nuo pat šios bylos pradžios nuolat teigė ir įrodinėjo, kad ji su sūnumi N. B. nuolat gyvena jiems išnuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu tik nurodė, kad dėl siauros darbinės (profesinės) specializacijos jai nepavyksta rasti darbo Lietuvoje, todėl yra priversta dirbti Irkutsko mieste (Rusijos Federacija), kur ji vyksta reguliariai, t. y. kelis kartus per metus. Teismo posėdžio metu atsakovė atsakydama į ieškovo atstovės klausimą, kur ji (atsakovė) gyvena būdama Irkutsko mieste, nurodė, kad ji ten (Irkutske) gyvena jai suteiktame socialiniame būste. Ši aplinkybė nekeičia atsakovės pozicijos, kad nuolatinė ir pastovi jos gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. jai išnuomotame bute.
8. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai gyvena Irkutske. Pažymėtina, kad tai tėra ieškovo pozicija, su kuria nesutiko atsakovai, kurios nepatvirtino bylos duomenys (įrodymai), ir kurią teismas laikė neįrodyta. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat netiksliai (sau palankiai) traktuoja atsakovų atstovo teisme pasakytus žodžius, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad neva atsakovų atstovas teisme teigė, kad atsakovai gyvena Lietuvoje, tačiau ne mažiau laiko praleidžia ir Irkutske. Pažymi, kad tiek abu atsakovai, tiek jų atstovas, procesiniuose dokumentuose ir pasisakydami teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovai didžiąją laiko dalį praleidžia Lietuvoje, gyvendami jiems išnuomotame bute, o Irkutske lankosi tik periodiškai, t. y. pagal darbo poreikį.
9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai Lietuvoje praleidžia daugiau laiko, nei Irkutske, bei nurodo, jog atsakovų pateikti įrodymai (pažymos apie atsakovų registruotą gyvenamą vietą ginčo bute, pažyma apie atsakovo N. B. dalyvavimą aktyviose darbo rinkos programose, atsakovės sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis) pasirašyti po ieškinio pateikimo teismui. Pažymi, kad atsakovai jiems išnuomotame bute gyvena nuo 2009 m. spalio 22 d. ir per šį laikotarpį ieškovui niekada nekilo abejonių dėl atsakovų gyvenamosios vietos. Atsakovai nerinko ir nekaupė įrodymų, galinčių patvirtinti jų gyvenimo jiems išnuomotame bute faktą, nes tam nebuvo tokio poreikio. Todėl visus įrodymus dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovai pradėjo rinkti tik tuomet, kai iškilo būtinybė patvirtinti, kad jie gyvena jiems išnuomotame bute.
10. Ieškovas iškraipydamas ir sau palankiai interpretuodamas atsakovės teismo posėdžio metu pasakytus žodžius apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės J. K. teiginiai prieštarauja tarpusavyje. Ieškovas nurodo, kad tarpusavyje prieštarauja atsakovės J. K. teiginiai, kad ji gyvena ir vienodai laiko praleidžia tiek Lietuvoje, tiek Irkutske, bei, kad sulaukusi pensinio amžiaus planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Pažymi, kad atsakovė J. K. teisme nurodė, kad Irkutske praleidžia ne daugiau laiko nei Lietuvoje, o kai sulauks pensinio amžiaus ir nustos dirbti (iki pensijos liko nepilni 3 metai), jai nebebus poreikio vykti dirbti į Irkutsko miestą ir ji nuolat gyvens Lietuvoje. Taigi prieštaravimo tarp atsakovės teiginių nėra.
11. Apeliaciniame skunde ieškovas daro nepagrįstą prielaidą, kad aplinkybė, jog atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ne patys atsakovai, o kitas asmuo (A. A.), neva patvirtina, kad atsakovai galimai net neturi Lietuvoje banko sąskaitos. Pažymi, kad ši aplinkybė (apmokėjimas už advokato paslaugas) teisme net nebuvo tiriama, nes ieškovas ja nesirėmė įrodinėdamas savo ieškinio pagrįstumą. Atsakovė J. K. pati asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi akivaizdu, kad ji galėjo ir pati susimokėti už advokato paslaugas, tačiau tai nebuvo padaryta dėl asmeninių priežasčių, kurios niekaip nesusiję su šioje byloje tiriamomis aplinkybėmis. Atsakovai jau beveik 9 metus gyvena jiems išnuomotame bute ir per šį laikotarpį visą laiką mokėjo už šio buto komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl buto mokesčių mokėjimo atsakovams priekaištų neturi, nes atsakovai visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius moka laiku ir skolų neturi. Ieškovas turėjo realią galimybę įsitikinti, kad atsakovai visuomet laiku moka visus mokesčius, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai neturėjo galimybės patys susimokėti už advokato paslaugas, nes neva Lietuvoje neturi banko sąskaitos.
12. Pažymi, kad ieškovas prašydamas teismą nutraukti su atsakove sudarytą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškinyje pagrindiniu argumentu nutraukti sutartį įvardijo aplinkybę, kad atsakovai jiems išnuomotą butą naudoja ne pagal paskirtį. Kaip nurodoma ieškinyje, buto naudojimas ne pagal paskirtį pasireiškė tuo, kad atsakovai galimai negyvena jiems išnuomotame bute. Įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir konstatavus, kad atsakovai jiems išnuomotame bute gyvena nepastoviai (dažnai būna išvykę), ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems išnuomotą butą atsakovai naudoja ne pagal paskirtį. Aplinkybė, kad asmuo reguliariai darbo reikalais išvyksta iš savo gyvenamojo būsto negali būti laikoma kaip būsto naudojimas ne pagal paskirtį.
13. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3323-820/2018; priteisti iš ieškovo atsakovės J. K. naudai jos patirtas 420 Eur išlaidas advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš ieškovo patikėjimo teise valdomo buto.
3. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad atsakovai ginčo patalpose nuolat negyvena, kadangi gyvena socialiniame būste Irkutske, todėl galima teigti, kad patalpos naudojamas ne pagal paskirtį, sutartis su atsakove nutrauktina ir atsakovai turėtų būti iškeldinami. Teigia, kad atsakovai pateikė duomenis patvirtinančius ryšį su Lietuva gautus tik po ieškinio pateikimo, už juos advokatui apmoka kitas asmuo. Ieškovo teigimu, toks buto naudojimas yra neracionalus, prieštarauja viešajam interesui, valstybės ir savivaldybių turto naudojimo principams.
4. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
5. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
6. CK XXXI skyriaus normos reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, priklausomai nuo to, ar fiziniams asmenims, valstybei ar savivaldybėms, juridiniams asmenims priklauso nuomojamos gyvenamosios patalpos (CK 6.575 straipsnis). CK normos, skirtingai negu fizinių ir juridinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų atžvilgiu, nenumato besąlygiško neterminuotos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu. Savivaldybės gyvenamosios patalpos neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat asmenys gali būti iškeldinti tik CK 6.611 straipsnio ar kituose to paties CK skirsnio straipsniuose nurodytais pagrindais.
7. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
8. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad butas atsakovams išnuomojamas jame gyventi. Ieškovas teigia, jog atsakovai butą naudoja ne pagal paskirtį – jame negyvena. Šią aplinkybę ieškovas grindė 2017 m. balandžio 12 d. atlikto buto patikrinimo aktu, iš šio akto matyti, jog bute deklaruotų asmenų nėra. Akte nurodyta, jog kaimynai nurodė, kad bute gyvena jauna šeima, o atsakovės nėra matę jau senai, kad atsakovė paskambino iš Irkutsko ir pranešė, jog yra išvykusi, tačiau gyvena ir ruošiasi gyventi išėjusi į pensiją. Minėtą aplinkybę ieškovas taip pat grindžia 2017 m. gegužės 10 d. atlikto pakartotinio patikrinimo aktu. Iš akto matyti, jog buto durų niekas neatidarė. Aplinkybė grindžiama ir Irkutsko nacionalinio kultūros centro „Švyturys“ bendruomenės narių laišku, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra šios bendruomenės pirmininkė ir pasinaudojo lengvata gauti butą ir šiuo metu uždarbiauja jį nuomodama.
9. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovai nuomoja butą. Iš akto neįmanoma nustatyti pirminio šaltinio, kuris teigia, kad bute gyvena jauna šeima. Ieškovas nenurodė ir neprašė apklausti liudytojais pirminio teiginių šaltinio. Iš Irkutsko bendruomenės rašto taip pat neįmanoma nustatyti pirminio informacijos šaltinio. Informacija pateikiama labai apibendrinta ir byloje nebuvo patikrintas ir įrodytas šių teiginių tikrumas. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, išskyrus nežinomus minėtų teiginių šaltinius, patvirtinančių, jog butas perduotas tretiesiems asmenims naudotis.
10. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog atsakovai butą naudoja ne pagal paskirtį. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes, tačiau ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog bute gyvena kiti asmenys, ar egzistuoja kiti pagrindai teigti, jog butas naudojamas ne pagal paskirtį. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovo pateiktų įrodymų turinys nėra patikrintas, ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių, jog tinkamai pagrįstų ieškinyje nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog butas naudojamas ne pagal paskirtį.
12. Taip pat pažymėtina, jog sutartyje nėra nustatyta atsakovų pareiga gyventi bute nepertraukiamai, ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie atsakovų buvimo bute laikotarpius, kurie galėtų padėti nustatyti kiek atsakovai butu faktiškai naudojasi.
13. Apeliantas taip pat nurodo, jog atsakovai pateikė duomenis patvirtinančius ryšį su Lietuva gautus tik po ieškinio pateikimo, už juos advokatui apmoka kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog butas naudojamas ne pagal paskirtį, o aplinkybės kada ir kur atsakovai deklaravo gyvenamąją vietą, užsiregistravo darbo biržoje ar kas apmoka už atsakovams teikiamas teisines paslaugas, šioje byloje nėra įrodinėjimo dalykas.
14. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybės vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas ar teigti, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas byloje esačių duomenų vertinimas yra netinkamas. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
17. Atsakovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas – 420 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti atsakovei. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3323-820/2018 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto (ieškovo) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, bylinėjimosi išlaidas – 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų).