- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- e2-31526-1044/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25332-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. Š. (toliau ir atsakovė) 289,62 Eur skolos, 811,56 Eur palūkanų, 0,73 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014 m. balandžio 4 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9911683001, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pradinis kreditorius sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių sumų sumokėjimo. 2017 m. rugsėjo 28 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-07 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovę perdavė ieškovui, ieškovo teigimu, atsakovė liko skolinga ieškovui 289,62 Eur.
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovės gyvenamosios vietos adresu šeimos nariui (broliui) įteikti 2019 m. rugsėjo 5 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė J. Š. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. 9911683001, kurių pagrindu atsakovei 2014 m. vasario 4 d. suteikta 144,81 Eur (500,00 litų) vartojimo kredito suma, 2014 m. vasario 8 d. suteikta 231,70 Eur (800,00 litų) vartojimo kredito suma, 2014 m. vasario 11 d. suteikta 289,62 Eur (1000 litų) vartojimo kredito suma, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas, ir kitas sutartyse numatytas sumas sutarčių specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (e. b. l. 7-21). Pagal tarp šalių sutarytas sutartis galutinis kredito bei bendros kredito kainos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. spalio 4 d. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovui UAB „Gelvora“ (e. b. l. 59-75).
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prašomą priteisti kredito ar/ir kredito kainos (palūkanų) sumą (289,62 Eur) būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui ar ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota jos gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu 2017 m. spalio 11 d. (e. b. l. 6). Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei J. Š. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovės civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarčių sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintos kredito sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovei negrąžinus sutartyje nustatytu terminu kredito, šalys buvo susitariusios, kad atsakovė mokės kreditoriui mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki realaus (faktinio) kredito grąžinimo (sutarties bendrųjų sąlygų 4, 7.1 punktai) (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovui prašant priteisti 811,56 Eur dydžio palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos dalies (289,62 Eur), taikant sumažintą 75,00 proc. palūkanų normą, už 689 dienas, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (e. b. l. 22), teismas laiko, kad ieškovas elgiasi sąžiningai, reikalaudamas tik dalies sutartyse numatytų palūkanų, kurios pasirašymo dieną neviršijo Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintos maksimalios bendros kredito kainos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties bei įvertinus atsakovės pasyvų elgesį, nemokant kreditoriui įmokų pagal sutartis, teismas nemato teisinio pagrindo ex officio mažinti palūkanas (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 811,56 Eur protingo dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos už laiku negrąžintas sumas pagal kredito sutartis (CK 6.874 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 0,73 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas, kurias susidarė ieškovui siunčiant pranešimus atsakovei apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą. Atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176-179 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra išieškotina 0,73 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1101,91 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovas prašo priteisti sumažintas 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 75,00 procentų sutartinės palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai, 62 ct) skolos, 811,56 Eur (aštuoni šimtai vienuolika eurų, 56 ct) palūkanų, 0,73 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1101,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penki eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.