Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

3. 2017 m. kovo 7 d. s.b. „Žaluma“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra s.b. „Žaluma“ valdybos narys nuo 2009 metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta s.b. įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. S.b. „Žaluma“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, Jonas Narkevičius buvo valdybos narys ir jos pirmininkas. P. E. teigimu, apytiksliai 2011 metais įvykusio visuotinio s.b. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta s.b. „Žaluma“ nuosavybėn įgyti dalį s.b. „Žaluma“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus s.b. „Žaluma“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos.

4. S.b. „Žaluma“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, todėl yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš s.b. narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. 2013 metais s.b. „Žaluma“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per s.b. teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai s.b. „Žaluma“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti s.b. „Žaluma“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. 'I'aip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti - ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas - P. E. negalėjo. Jokios sutartys su s.b. nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo.

5. 2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų s.b. „Žaluma“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti. Visiems minėtus žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s.b. „Žaluma“ įgyja bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis.

6. 2016 m. liepos 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Ginčo sklypo dalys buvo parduotos E. S. bendrosios nuosavybės teisėmis kartu su A. S. už 520,8 Eur. 2016 m. gegužės 9 d. E. S., duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad 2008 m. rugpjūtį su sutuoktine pirko žemės sklypą N r. 7, (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)). Tais pačiais metais tapo s.b. „Žaluma“ nariais. Anot E. S., dar 2008 metais, įsigijęs aukščiau minėtą sklypą, jis kreipėsi į tuometinį s.b. pirmininką, prašydamas leisti įsigyti šalia jo žemės sklypo esančią žemę. Tuo metu teigiamo atsakymo negavo, kadangi tuometinis s.b. pirmininkas paaiškino, kad nėra parengtas s.b. detalusis planas, nubraižytos sklypų raudonosios linijos, todėl tuomet galimybės įsigyti Žemės sklypo nebuvo. Vėliau 2010 metais E. S. vėl teigė kreipęsis į s.b. valdybą su prašymu išsipirkti Žemės sklypą. Tuometinis s.b. pirmininkas jį informavo, kad kai tik bus sutvarkyti visi reikiami dokumentai, galės išsipirkti Žemės sklypą. Žemės sklypas, anot E. S., jam buvo reikalingas dėl erdvės, kadangi jo anksčiau turėtame žemės sklype stovėjęs namas buvo beveik ant pačios žemės sklypo ribos, be to, per Žemės sklypą eina upelis. Prieš pirkdamas Žemės sklypą, domėjęsis Žemės sklypo statusu, teiraudavęsis dėl jo pirmininko. Kokie dokumentai jam buvo pateikti susipažinti, teigė neprisimenantis, bet prisiminė, kad jam buvo aiškiai išaiškinta, kad Ginčo sklypas yra valstybės žemė ir kad priklauso s.b. „Žaluma“ teritorijai, ir kad tai yra bendrojo naudojimo žemės sklypas. Taip pat jam buvo išaiškinta dėl apribojimų, kurie nustatyti Žemės sklypui, t. y., kad tai bendro naudojimo žemė, ji neskirta perpardavimui, statyboms ir kt. Už Ginčo sklypą E. S. teigė mokėjęs vieną kartą s,b. būstinėje (duomenys neskelbtini), buhalterei 520,80 eurų. Anksčiau tokia pačia tvarka buvo mokėjęs 76 eurus už Žemės sklypo išpirkimą iš valstybės bendrijos vardu, o taip pat 393 eurus už nuomos sutarties Nr. 2 sudarymo kaštus. Perkamo Žemės sklypo kaina buvo nustatyta s.b. visuotiniam susirinkime, dėl jos teigė nesiderėjęs. Dėl perkamo Žemės sklypo kainos ir jos neatitikimo vidutinei rinkos kainai teigė nesidomėjęs. Kiek žinojo, Vyriausybės nutarimu buvo leista išsipirkti tokius sklypus valstybine, o ne rinkos kaina. Apie galimybę pirkti Žemės sklypą iš valstybės teigė nesvarstęs. Anot E. S., šiuo metu norisi sutvarkyti Žemės sklype esančius brūzgynus, krūmynus ir palikti tą erdvę bendram naudojimui, tačiau kol kas konkrečių veiksmų (jokios ūkinės veiklos) Žemės sklype nėra pradėjęs. Apie pirmininko ar valdybos raginimus paremti Bendriją pinigais E. S. teigė nesąs girdėjęs. Pirmininkas ir valdyba tik ragina narius mokėti nario mokesčius. Taip pat s.b. pirmininkas ir valdyba buvo pristatę tokį planą, kad parama bendrijai iš jos narių yra kuomet bendrijos narys sumoka bendrijai už sklypo išsipirkimą iš valstybės, o vėliau sklypas jam yra bendrijos parduodamas už visuotinio narių susirinkimo nustatytą kainą.

7. Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 ir 3 punktus akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. didesnis valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. e A -820-822/2016). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (racionalumo principas), o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais (viešosios teisės principas) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje 3K-3-53/2012).

8. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s.b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - s.b. narių, t. y., s.b. „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams - s.b. nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Kaip minėta ieškinyje, atsakovas s.b. „Žaluma“, kreipdamasis į NŽT VRS, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, kadangi nesiekė naudoti ir nenaudojo Ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims.

9. Dėl to 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudaryta dėl apgaulės, o taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi bendrijai buvo parduotas didesnis nei maksimalus leistinas - 0,12 ha ploto žemės sklypas.

10. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju vertintina ar atsakovai s.b. nariai, sudarydami Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai.

11. Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Vadinasi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Kaip matyti iš ieškinio 8, 10 punktuose paminėtų asmenų paaiškinimų, visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad Ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams - fiziniams asmenims buvo pateikia susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie Ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju nelaikytinas.

13. Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu S B „Žaluma“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys - sodininkai. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą aspektu yra svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams fiziniams asmenims priklausančiais sodo žemės sklypais.

14. SB “Žaluma” narių susirinkimas, sodininkų bendrijos organas turintis išimtinę teisę spręsti dėl bendro naudojimo turto disponavimo, t.t. pardavimo. 2015 metų visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijos nariams (ginčo žemės sklypo dalininkams), parduodant ginčo žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2016-07-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis buvo parduota atsakovams E. S. ir A. S., įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo iniciuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad SB „Žaluma“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Be to, atsakovai fiziniai asmenys savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

15. Ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovams sodininkų bendrijos nariams ir sklypo bendraturčiams pagal įstatymą, nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, negali būti vertinamas kaip SB „Žaluma“ siekis sudaryti sąlygas atsakovams fiziniams asmenims lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą.

16. Lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą) teisėtai pasinaudojo SB „Žaluma“ įsigydama ginčo žemės sklypą. Šią teisę sodininkų bendrijoms imperatyviai nustato Žemės įstatymas. Sodininkų gi bendrijos nariai, atsakovai byloje, pasinaudojo pirmumo teise pirkti bendro naudojimo sklypą sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dalį bendro naudojimo žemės sklypų parduoti. Spręsti dėl sodininkų bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinėje kompetencijoje pagal Sodininkų bendrijos įstatymą.

17. Įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, išskyrus Žemės reformos įstatymo 9 str. 1 d. bendrą apribojimą dėl 150 ha. Be to, Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos (CK 1.97 str.), todėl NŽT žinojo ir turėjo žinoti, kad bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią yra visiškai nepagrįsta. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę.

18. Atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalių pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Atsakovai E. S. ir A. S. įsigijo žemės sklypą, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad savo lėšomis ir jėgomis tvarkydami ginčo žemės sklypą prisiėmė sau didesnę naštą, nes šį sklypą rekreacijos tikslais galės naudoti ne tik jie, bet ir kiti sodininkų bendrijos nariai.

20. Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 metais perleido tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo - siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaule įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo.

21. Akivaizdu, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemes sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma" narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti.

22. Atsižvelgiant į tai. kas išdėstyta, sodininkų bendrija „Žaluma" pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą.

23. Atitinkamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi būdami sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariais bei pirkdami konkretaus naudojimo būdo - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) - žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo staliniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti. Akivaizdu, jog įsigydami žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodami šias kliūtis, piliečiai vis tiek įsigijo Šio žemės sklypo dalis.

24. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė L. Š. ir notarė D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimą į ieškinį nepateikė.

27. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovas pirmininkas J.Narkevičius palaikė atsiliepimą į ieškinį. Akcentavo, kad nesutinka dėl apgaulės, t.y. su teiginiu, kad sodininkų bendrija siekė įsigyti sklypą pasipelnymo tikslais. Dėl žemės sklypo įsigijimo sprendė sodininkų bendrijos susirinkimas. Po sandorių sudarymo žemės liko bendro naudojimo. Notaras gal sutartyse ne taip įrašė punktus. Sodininkų bendrija Nacionalinės žemės tarnybos neapgaudinėjo, nes Nacionalinė žemės tarnyba viską žinojo. Sodininkų bendrija iki 2017 metų dėl sklypų pardavimo niekur nesikreipė, o kai Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad sodininkų bendrija gali parduoti nariams žemę, tada ir sodininkų bendrija pardavinėjo sklypus. Apie tai Nacionalinė žemės tarnyba teigė ir per konferencijas ir susirinkimuose. Aukščiausias teismas nurodė, kad sodininkų bendrija negali disponuoti perkama žeme, todėl sutinka, kad būtų panaikinta sutartis dėl pardavimo S. ir jo sutuoktinei, bet sodininkų bendrijai žemės sklypas turi būti paliktas, nes tas sklypas naudojamas bendrai. Įrodymų nėra, kad sodininkų bendrija ketino naudoti įsigytą sklypą bendram naudojimui ir rekreacijai.

32. Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

33. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

34. Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

36. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys nuosavybės teise gali įgyti tik teisėtu pagrindu naudojamus individualius sodo sklypus arba įsiterpusius žemės sklypus, kurie gali būti projektuojami tose teritorijose, kuriose nėra įmanoma suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo žemės sklypo, ir sujungiami su šalia esančiais žemės sklypais. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti perleidžiami išimtinai tik konkrečiam subjektui – sodininkų bendrijai, ir yra skirti konkrečiam tikslui – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu reglamentavimu įstatymo leidėjas siekė užtikrinti atskirų sodininkų bendrijos narių individualių interesų ir visos sodininkų bendrijos bendrų poreikių pusiausvyrą; įstatymų leidėjas išskyrė bendrojo naudojimo žemę, apribodamas galimybę šią žemę įgyti atskiriems asmenims (sodininkų bendrijų nariams ir kt.) ir naudoti ją savo asmeniniais interesais, siekdamas sudaryti sąlygas patenkinti bendrus, viešus poreikius – šiuose žemės sklypuose gali būti projektuojami bendro naudojimo keliai, įrengiami inžineriniai statiniai, organizuojamos sodininkų bendrijos narių poilsiui skirtos vietos ir pan.

41. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo atskleisti atsakovų ketinimai dėl įgyjamo žemės sklypo. Atsakovų pateikti įrodymai (duomenys iš oficialios Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės, kad dar 2015 m. susitikimų su įstaigos vadovu metu gyventojai teikė informaciją apie galimai nesąžiningą bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimą bendrijų nariams, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir sutartys, pagrindžiančios, kad Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie galimą bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimą, tęsė tokios žemės pardavimą ir kt.) patys savaime nepagrindžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama Sutartį, žinojo, kad šis konkretus perkamas žemės sklypas nėra reikalingas Bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, bet yra įgyjamas siekiant jį perleisti kitiems asmenims. Be to, sodininkų bendrija „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, neatskleidė tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, nes, kaip jau buvo minėta, sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas Jonas Narkevičius, kreipdamasis su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir prašydamas patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą, žemės sklypo įsigijimo tikslo prašyme nenurodė.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-08-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas nuslepiant nuo Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinės žemės patikėtinės) aplinkybę, kad įgyjamas žemės sklypas nebus naudojamas pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, laikantis kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patikino, kad tarnyba nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jeigu būtų atskleisti parduodamo žemės sklypo naudojimo planai. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo pardavėja buvo suklaidinta dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio sąlygų (nebuvo atskleistas žemės sklypo įgijimo tikslas), turinčių reikšmės valstybinės žemės patikėtinės apsisprendimui sudaryti sutartį, todėl aptariama valstybinės žemės 2015-08-04 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta dėl apgaulės.

44. Kasacinio teismo, išnagrinėjusio analogišką ginčą, išaiškinimuose nurodoma, kad nepaisant to, jog teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams) lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Dėl šios priežasties Sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019).