Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-07-09 · Civilinė byla Nr. eCIK-673/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-09
Bylos Nr.
eCIK-673/2025
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00149-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Suinteresuotas asmuo
A. N.
Nr. DOK-2451
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00149-2023-8
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 9 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 30 d. paduotu suinteresuoto asmens A. N. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. N. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo UAB „Liskandas“ nemokumo byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimo eiti juridinio asmens vadovo pareigas nustatymo.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl teismo sprendimo tinkamo motyvavimo, nes įvertino tik dalį byloje surinktų įrodymų, nenurodė visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, tinkamai neidentifikavo ir nevertino esminių byloje keliamų klausimų, iš esmės pasisakydamas tik dėl vienos iš privalomų juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygos. Nors apeliacinės instancijos teismas citavo teisės normas dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, teismų praktiką, bet konkrečiai nenurodė, kokios teisės normos pažeistos, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir dėl to galėjo neteisingai nuspręsti dėl buvusio įmonės vadovo sąmoningo veikimo prieš įmonės kreditorius nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl pirmosios instancijos teismo vertinto įmonės nemokumo momento, bet nevertino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, t. y., dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, jog byloje nebuvo nustatyta JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomų juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai; vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Taigi teismas grąžino nagrinėti bylą nagrinėti iš naujo dėl vienos galimai neišsamiai įvertintos sąlygos, nepasisakęs, ar yra kitos privalomos sąlygos.

2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens pateiktus duomenis, prejudicinę galią turinčiuose sprendimuose nustatytas aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-35-651/2024, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A6.-2-729/2024), kad neįrodyti suinteresuoto asmens tyčiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad šiuo atveju nenustatytas sąmoningai blogas įmonės valdymas ir priežastinis ryšys tarp įmonės valdymo ir nemokumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėDonatas ŠernasEgidija Tamošiūnienė