Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus teritorinės muitinės atstovui Tadui Krivkai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2026-01-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-72-2026.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. S. pateikė teisme skundą prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2026-01-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-72-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti arba pakeisti jam paskirtą nuobaudą į įspėjimą.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus teritorinė muitinė pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo A. S. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas A. S. skunde nurodė, kad skundžiamu 2026-01-15 nutarimu jam buvo paskirta 200 Eur bauda ir prekių konfiskavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį. Su skundžiamu nutarimu nesutinka. Nurodė, kad 2025-09-16 kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, vyko tranzitu į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lenkijoje. Jo gabenamos prekės buvo skirtos asmeniniam vartojimui pasiekus kelionės tikslą, o ne realizacijai Lietuvos teritorijoje. Neturėjo tyčios pažeisti sankcijų režimo. Jo įsitikinimą, kad 1 l stipriojo gėrimo yra leistinas kiekis asmeniniam naudojimui, suformavo ankstesnė asmeninė patirtis ir pačių pareigūnų paaiškinimai. 2025-05-01 kirto sieną per tą patį Šalčininkų kelio postą ir tuo pačiu automobiliu bei deklaravo 1 l gėrimo, įsigyto „Duty Free“. Muitinės pareigūnai jį praleido paaiškinę, kad vykstantiems tranzitu į Lenkiją toks kiekis yra leidžiamas. 2025-12-29 ir 2026-01-12 kertant Lenkijos sieną per Bobrovnikų-Berastavicos punktą, Lenkijos muitinės pareigūnai, matydami deklaruojamą asmeniniam naudojimui skirtą alkoholio ir tabako kiekį, leido jį įvežti. Kadangi tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pareigūnai anksčiau leido įvežti tokį patį kiekį prekių, jo veiksmuose nėra kaltės, pasitikėjo valstybės institucijų praktika ir jų teikiama informacija. Pagal standartines muitinės taisykles, įvežant prekes asmeniniam naudojimui į Europos Sąjungą sausumos transportu, leidžiama įvežti iki 1 l stipriųjų gėrimų. Gabendamas būtent tokį kiekį, rėmėsi šia norma ir ankstesne patirtimi tame pačiame poste. Taip pat pažymėjo, kad gabenamų prekių vertė yra simbolinė (16,688 Eur), kuri neturi jokios įtakos Reglamento Nr. 765/2006 tikslams. Skirta 200 Eur bauda yra neproporcinga, ypač kai nusižengimas padarytas dėl pareigūnų anksčiau suteiktos klaidinančios informacijos tame pačiame pasienio punkte.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. papildomai paaiškino, kad vyko tranzitu per Lietuvą į Lenkiją namo, gabeno 1 l stiprių alkoholinių gėrimų. Prieš kirsdamas valstybės sieną, domėjosi dėl alkoholio gabenimo galimybių iš Baltarusijos tranzitu per Lietuvą savo reikmėms, šios informacijos klausė pareigūnų. Oficialia informacija nesidomėjo. Jei būtų žinojęs, kad į Europos Sąjungą draudžiama įvežti alkoholį, būtų nevežęs. Kertant sieną iš Baltarusijos į Lenkiją, draudimų nėra. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo patikintas, kad jam nebus skirta bauda, todėl nusprendė bylos nagrinėjime nedalyvauti. Jam buvo suteikta galimybės pateikti paaiškinimą.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, atstovas teisme paaiškino, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas A. S. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone - 1 l degtinės konfiskavimu - už tai, kad 2025-09-16 apie 11.20 val. Šalčininkų kelio poste, vykdamas automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, muitinio tikrinimo metu deklaravo gabenantis alkoholinius gėrimus - 0,5 l degtinės „Svayak“ ir 0,5 l degtinės „Champions“, klasifikuojamus Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodu 2208, kurios yra įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) XXVII priedą, taip pažeisdamas tarptautines sankcijas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 ra straipsnio 1 dalyje. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjui įstatymo numatyta minimali 200 Eur bauda buvo skirta remiantis ANK 34 straipsniu, reglamentuojančiu nuobaudos skyrimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėjas protokolo surašymo metu paaiškinimo nepateikė, kad įvežė du butelius alkoholinių gėrimų, kurių vertė buvo maža, kad prekės buvo deklaruotos ir neslėptos. Taip pat pažymėjo, kad informacija apie taikomus importo draudimus yra skelbiama viešai, todėl vykdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir veikdamas apdairiai, pareiškėjas privalėjo pasidomėti galiojančiais teisės aktais ir jų laikytis. Pareiškėjo argumentas, kad leidžiama įvežti iki 1 l stipriųjų gėrimų, šiuo atveju prieštarauja informacijai, kuri skelbiama oficialioje Lietuvos muitinės interneto svetainėje, jog iš Baltarusijos draudžiama importuoti alkoholį. Nesupratęs, kokioms prekėms taikomi ribojimai, pareiškėjas galėjo kreiptis ir į muitinės darbuotojus oficialiame tinklapyje nurodytu telefonu arba el. paštu. To nepadaręs, pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir turi prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes. Taip pat nurodė, kad pagal 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158 straipsnio 1 dalį visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos, kas reiškia, kad net ir tranzito procedūrai įforminti pateikiamos prekės laikomos įvežtomis į Europos Sąjungos muitų teritoriją nuo to momento, kai jos kerta išorinę sieną. Todėl prekių deklaravimas muitinei nepanaikina prekėms taikomo draudimo ir nedaro prekių vežimo teisėtu. 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, 142 straipsnyje nustatyta, kad žodžiu negali būti deklaruojamos prekės, kurioms taikomas draudimas ar apribojimas, draudžiamos prekės apskritai negali būti įvežamos į Europos Sąjungos muitų teritoriją, nepriklausomai nuo jų paskirties ar deklaruotos procedūros. Sąžiningas deklaravimas neturi teisinės reikšmės, nes ribojamosios priemonės yra absoliutaus pobūdžio ir jų tikslas – užkirsti kelią bet kokiam draudžiamų prekių patekimui. Reglamento (EB) 765/2006 1 ra straipsnis nenumato išimčių draudžiamų prekių tranzitui. Todėl pats faktas, kad alkoholis pateko į Europos Sąjungos sienos kontrolės punktą, patenka į muitinės kontrolės sritį ir sudaro objektyvią draudimo pažeidimo sudėtį. Taip pat nurodė, kad ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas domėjosi viešais skelbiamais ribojimais, nors yra suaugęs, veiksnus asmuo, perkantis prekes užsienyje ir ketinantis jas įvežti per valstybės sieną, todėl nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Pareiškėjas iš tiesų kirto valstybės sieną 2025-05-01, tačiau nėra duomenų, kad tuo metu jis gabeno draudžiamas ar ribojamas prekes, kad buvo atliktas prekių muitinis tikrinimas, kad jam buvo suteikti oficialūs muitinės pareigūnų paaiškinimai dėl leistinų normų. Be to, muitinis tikrinimas nėra privalomas kiekvieno asmens sienos kirtimo metu, jis atliekamas atsižvelgiant į rizikos analizę ir prioritetines tikrinimo sritis. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu anksčiau galėjo būti neatliekamas muitinis tikrinimas, ir jis galėjo įsivežti tam tikrą prekių kiekį, nesudaro teisėto pagrindo laikyti, jog jo vėlesni veiksmai yra teisėti ar kad jam taikytini apribojimai nebegalioja. Taip pat nurodė, kad prekių deklaravimas muitinės kontrolei nepašalina pažeidimo fakto ir nepaneigia kaltės. Deklaravimas neužtikrina, kad įvežama prekė atitinka teisės aktų reikalavimus, rodo tik formalią pareigos atlikimo išraišką, tačiau nepakankamą rūpestingumą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį taikoma už patį ribojamosios priemonės pažeidimo faktą. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, kad buvo atliktas veiksmas, kuriuo pažeidžiamas nustatytas draudimas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vilniaus teritorinės muitinės 2026-01-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-72-2026 A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – 0,5 l butelio degtinės „Svayak“ ir 0,5 l butelio degtinės „Champions“ konfiskavimu – už tai, kad 2025-09-16 apie 11.20 val. Šalčininkų r., Pamūrinės k. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravęs, kad gabena 0,5 l butelį degtinės „Svayak“ ir 0,5 l butelį degtinės „Champions“, kurių bendra vertė – 16,688 Eur ir kurie įrašyti į 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 XXVII priedą kaip draudžiami importuoti į Europos Sąjungą, taip pažeisdamas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Padarius aptariamą nusižengimą, fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 200 Eur iki 6 000 Eur, be to, pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Reglamento XXVII priede numatyta, kad į Reglamento 1ra straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą patenka ir spiritiniai gėrimai (KN kodas 2208). Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos kilmės žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396, 22 punkte nurodyta, kad į šių produktų sąrašą patenka ir alkoholiniai gėrimai.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti Baltarusijos Respublikos kilmės prekių fizinio patekimo į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas, užtraukęs pareiškėjui administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, yra visiškai pagrįstas byloje surinktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2025-09-16 apie 11.20 val. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravęs, kad iš Baltarusijos Respublikos gabena 0,5 l butelį degtinės „Svayak“ ir 0,5 l butelį degtinės „Champions“, pareiškėjas A. S. gabeno prekes, įrašytas į prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą, tokiu būdu pažeisdamas 2006-05-18 Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį. Šių nustatytų aplinkybių pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo.

Aptariamu atveju pateiktu skundu pareiškėjas kelia atsakomybės pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį klausimą argumentuodamas tuo, kad iš ankstesnių vykimų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo įsitikinęs, jog 1 l alkoholinių gėrimų gabenimas iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungą, vykstant tranzitu į Lenkiją, yra leidžiamas, be to, gabenamas prekes jis deklaravo, jų neslėpė. Tačiau su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Teismas pažymi, kad 2006-05-18 Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad bet kokia veikla, kuri skatina ar leidžia sankcionuotoms prekėms patekti į Europos Sąjungos muitų teritoriją, būtų nutraukta, o importo sąvoka apima ne tik prekių galutinį įsigijimą ar išleidimą į laisvą apyvartą, bet ir jų fizinį patekimą į Europos Sąjungą, nepriklausomai nuo tolimesnės paskirties ar muitinės procedūros rūšies, iš jų ir tranzito atveju. Remiantis šia nuostata, pagrindinis ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymis yra draudžiamų importuoti prekių fizinis pristatymas į Europos Sąjungos muitų teritoriją, ką aptariamu atveju pareiškėjas ir įvykdė. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis prekes muitinei deklaravo šiuo atveju teisinės reikšmės jo padarytos veikos kvalifikavimui pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį neturi ir jo atsakomybės padarius aptariamą administracinį nusižengimą nepašalina.

Teismas taip pat pažymi, kad ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, t. y., kai jis padaromas dėl nerūpestingumo - jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Aptariamu atveju pareiškėjas yra brandaus amžiaus, yra Europos Sąjungos šalies pilietis, ne kartą yra vykęs iš trečiųjų šalių į Lietuvą, ką byloje patvirtina ir užfiksuoti sienos kirtimo faktai, todėl vykdamas iš trečiosios šalies į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir gabendamas prekes, kurios, be kita ko, priskiriamos ir akcizinėms prekėms, privalėjo pasidomėti, ar jo gabenamoms prekėms Europos Sąjungoje (Lietuvoje) yra taikomi importo draudimai, tačiau aplinkybė, kad vis tik draudžiamas prekes jis įvežė į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir jas pristatė muitinės įstaigai, rodo, kad šios bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos jis neįvykdė. Sutiktina su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad visa informacija apie draudžiamas importuoti prekes iš Baltarusijos pareiškėjui buvo laisvai prieinama oficialioje Lietuvos muitinės interneto svetainėje https://lrmuitine.lrv.lt/, kurioje yra skelbiamas Draudžiamų importuoti produktų ir pašarų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 396, nurodyta, kad į šių produktų sąrašą patenka ir alkoholiniai gėrimai. Juolab tokią informaciją pareiškėjas nevaržomai galėjo gauti ne tik Lietuvos muitinės interneto svetainėje, bet ir susisiekęs su Muitinės departamentu svetainėje nurodytais kontaktiniais duomenimis (telefonu arba el. paštu). Taip pat teismas neturi abejonių ir dėl to, kad Šalčininkų kelio poste kertantiems sieną asmenims taip pat yra pateikiama informacija apie draudžiamas gabenti iš Baltarusijos prekes, kad dar prieš muitinį tikrinimą asmenys turėtų galimybę susipažinti, kokioms prekėms yra taikomos sankcijos. Be to, byloje aptariamas draudimas buvo skelbiamas ir tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į šiuo metu pasaulyje susiklosčiusią sudėtingą ir įtemtą geopolitinę situaciją, ko pareiškėjas negalėjo nežinoti. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes gauti jam reikiamą informaciją, susijusią su baltarusiškų prekių gabenimu į Europos Sąjungos muitų teritoriją dabartinėmis pasaulinės geopolitinės situacijos sąlygomis, tačiau šiuo klausimu jokios oficialios informacijos nerinko, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl konstatuotina, kad draudžiamas prekes iš Baltarusijos į Lietuvą jis importavo veikdamas nerūpestingai (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė nurodo kaltės formą - neatsargumą (ANK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nešalina.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo atsakomybę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį šalina ta aplinkybė, kad jis galėjo būti suklaidintas Lietuvos muitinės pareigūnų ankstesnių vykimų iš trečiųjų šalių metu, kuomet taip pat gabeno alkoholį, ir jokios sankcijos jam nebuvo pritaikytos (ANK 21 straipsnis). Kaip minėta anksčiau, visa informacija apie draudžiamas į Europos Sąjungą importuoti prekes yra laisvai prieinama oficialioje Lietuvos muitinės interneto svetainėje https://lrmuitine.lrv.lt/, teikiama informacija nėra klaidinanti, svetainėje aiškiai nurodoma, kad į draudžiamų importuoti Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos kilmės produktų ir pašarų sąrašą patenka ir alkoholiniai gėrimai, pateikiama nuoroda į šių prekių sąrašą, juolab šis draudimas yra nustatytas tarptautinės teisės aktu, kuris yra skelbiamas viešai skirtingomis Europos Sąjungos kalbomis, tarp jų ir anglų kalba. Draudimas įvežti alkoholį iš Baltarusijos į Lietuvą fiziniams asmenims (keleiviams) yra taikomas nuo 2024-07-01, todėl 2025-02-16 ar 2025-05-01 pareiškėjui vykstant iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, analogiškas draudimas jau buvo taikomas. Kaip minėta anksčiau, jokia oficialia informacija pareiškėjas nesidomėjo, užklausų Muitinės departamentui dėl draudžiamų prekių neteikė. Todėl nesant objektyvių duomenų, kad pareiškėjas įveždamas į Europos Sąjungos muitų teritoriją du butelius degtinės vadovavosi klaidinga oficialia muitinės konsultacija, atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas, numatytas ANK 21 straipsnyje, negali būti pareiškėjui taikomas.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad yra pagrindas atleisti jį nuo administracinės atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (ANK 12 straipsnis). Teismas pažymi, kad ANK 12 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų požymių turinčių veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis, tačiau į šį sąrašą ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nepatenka.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad jam paskirta bauda yra per griežta. ANK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjui už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 200 Eur dydžio bauda, tai yra ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, tačiau akcentuotos aplinkybės, kad pareiškėjo gabentų prekių apimtis nėra didelė, o tokio pobūdžio nusižengimą pareiškėjas padarė pirmą kartą. Todėl, teismo vertinimu, administracinė nuobauda pareiškėjui yra individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 34 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos parinkimo principus.

Teismas taip pat nemato pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, suteikiančių galimybę skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Teismas pažymi, kad Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Aptariamu atveju pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o aplinkybės, kad įvežtų draudžiamų prekių vertė nebuvo didelė, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nėra išskirtinės ir savo esme lėmė tai, kad jam buvo paskirta minimali administracinė nuobauda, kas leidžia tvirtinti, jog pareiškėjui paskirta sankcija nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei nuobaudos tikslus. Duomenų, kad paskirta 200 Eur sankcija sukels pareiškėjui ypač didelę finansinę naštą, į bylą nepateikta.

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat už šio nusižengimo padarymą jam skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skirta laikantis ANK 34 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus bei teisingumo ir proporcingumo reikalavimus. Remiantis šiomis išvadomis, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą ar jį pakeisti teismas pagrindo neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2026-01-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-72-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.