Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – H. S., jos atstovei advokato padėjėjai Vaidai Gedvilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (ZOOM programa), išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – H. S. atstovės advokato padėjėjos Vaidos Gedvilės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2024 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4316-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. Demeško 2024 m. vasario 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4316-2024 (toliau – ir Institucijos nutarimas) H. S. (toliau – ir Pažeidėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jai skirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

2. H. S. nubausta už tai, kad 2024 m. sausio 11 d., 18 val. 49 min., Šalčininkų r. sav., Ragožiškių k., magistralinio kelio Vilnius-Lyda 35 km, vairuodama automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), draudžiama tai daryti, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“ ir pėsčiųjų perėjoje, šiais savo veiksmais pažeisdama KET 140.1, 140.4 punktų reikalavimus.

3. Pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – H. S. atstovė advokato padėjėja V. Gedvilė prašo pakeisti Institucijos nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

- H. S. neneigia, kad Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku, vairuodama automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje. Nurodo, kad, vykdama į darbą, norėjo aplenkti vieną vilkiką, tačiau šis vilkikas neįleido jos į tarpą tarp keleto kitų vilkikų. Pažeidėja, prieš pradėdama lenkimo manevrą ir įvažiuodama į priešpriešinę kelio juostą, negalėjo nuspėti tokio vilkiko vairuotojo poelgio ir nesitikėjo, jog vilkiko vairuotojas jos neįleis į tarpą, o ji negalės laiku sugrįžti į tinkamą kelio juostą. Minėtos aplinkybės buvo sąlygotos ne tik Pažeidėjos sprendimo atlikti lenkimo manevrą, bet ir vilkiko vairuotojo elgesio, kurio Pažeidėja negalėjo nuspėti ir kontroliuoti.

- Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, kuris yra vienkartinis, daugiau KET pažeidimų H. S. nėra padariusi. Ji nėra linkusi pažeidinėti teisės aktų reikalavimų ir nedaro kitų veiksmų, prieštaraujančių teisės normoms.

- Neigiamų padarinių nekilo, nebuvo apgadintas svetimas turtas, jokie tretieji asmenys nenukentėjo. H. S. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, yra sumokėjusi Institucijos nutarimu jai paskirtą 190 Eur baudą. Tai yra lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

- Pažeidėja nuo 2019 m. yra išsiskyrusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus: sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), todėl kasdienių vaikų poreikių tenkinimu rūpinasi tik ji. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Pažeidėjos sūnui A. S. yra nustatytas neįgalumas. Sūnus nėra savarankiškas ir negali savimi pasirūpinti kasdienėje veikloje, vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba bendraujant, dažnesni vizitai gydymo įstaigose. Be to, sūnus kiekvieną savaitę lankosi pas psichologus Vilniuje. Pažeidėja gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), kurie prisideda prie vaiko priežiūros. Abu vaikai lanko mokyklą Šalčininkuose, tačiau Pažeidėjos tėvai nevairuoja, todėl tik pati Pažeidėja gali pasirūpinti vaikų nuvykimu į gydymo, mokymosi įstaigas bei kitas reikalingas įstaigas. Tam, kad būtų tinkamai užtikrinti abiejų vaikų, o ypač neįgalaus sūnaus, poreikiai bei interesai, Pažeidėjai būtinas automobilis ir teisė vairuoti transporto priemonę.

- Pažeidėja nuo 2023 m. liepos 17 d. dirba akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, užima vyresniosios operatorės pareigas. Dirba pilnu etatu, 40 val. per savaitę, slenkančiu darbo grafiku (dieninės ir naktinės pamainos). Pažeidėja darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Šis darbas Pažeidėjai ir jos šeimai yra pragyvenimo šaltinis. Pažeidėjos gyvenamoji vieta nuo darbo yra nutolusi apie 41 km. Į darbo vietą ji vyksta automobiliu. Aplink jos gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) nėra autobuso stotelės ir važiuojančio miestinio ar tarpmiestinio autobuso. Artimiausia stotis, kurioje yra galimybė naudotis viešuoju transportu, nuo gyvenamosios vietos nutolusi 7 km, o maršrutai iš jos vyksta pakankamai retai. Sunkumų norint keliauti viešuoju transportu sukelia ir sūnaus neįgalumas, o naudotis taksi paslaugomis yra sudėtinga dėl darbo laiko bei vaikų mokymosi grafikų, finansinių galimybių. Neturint teisės vairuoti transporto priemonę ir nesant galimybės naudotis viešuoju transportu, kyla itin didelių kliūčių dėl vykimo tiek į darbą, tiek į vaikų mokymosi bei gydymo įstaigas. Administracinio poveikio priemonės skyrimas apsunkina galimybę užtikrinti visokeriopą priežiūrą nepilnamečiams vaikams, ypač negalią turinčiam sūnui, ir Pažeidėjai įgyvendinti darbines funkcijas.

- Institucija į aukščiau aptartas aplinkybes tinkamai neatsižvelgė ir jų visapusiškai bei išsamiai neįvertino, nepaisė ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių, situaciją išsprendė formaliai, nesistengdama įsigilinti į Pažeidėjos situaciją, kurios sudaro aiškų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl tinkamai neindividualizavo jai pritaikytos sankcijos.

- Institucijos nutarime, pabrėžiant veikos pavojingą pobūdį, buvo paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-693-2018 dėl tyčinio šiurkštaus KET pažeidimo, kai asmuo, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Šių situacijų dėl jų pavojingumo žmonių sveikatai, gyvybei ir saugumui negalima palyginti, todėl skundžiamame nutarime cituotina nutartis nėra tinkama ar priimtina šioje situacijoje.

- Galimybė sušvelninti nuobaudą įtvirtinta ir teismų praktikoje, panašiose administracinėse bylose. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-651/2023 priėmė nutartį, kurioje konstatuota, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskyrus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 3 mėnesiams. Nors minėtoje byloje pažeidėja, skirtingai nei H. S., turėjo 10 galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau teismas pripažino, jog teisės vairuoti atėmimas net minimaliam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, pažeistų mažamečio vaiko interesus, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonę panaikinant, asmeniui paskyrus tik baudą. Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma ir žymiai pavojingesnių administracinių nusižengimų ir juos padariusių asmenų atveju.

- Pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, asmenybė, gyvenimo aplinkybės, pažeidimo atsitiktinumas (šis pažeidimas yra vienkartinis ir atsitiktinis, sąlygotas ir nuo pačios Pažeidėjos nepriklausančių aplinkybių (t. y. vilkiko vairuotojo elgesio), kitos skunde išsamiai aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikalingos aplinkybės ir tam, jog būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai atgrasyti Pažeidėją nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti ją taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Be to, siekiant atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nebūtina atimti specialios teisės vairuoti transporto priemonę. Bauda, kurią Pažeidėja yra sumokėjusi šiuo atveju yra pakankama priemonė norint tinkamai įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirtį. Administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo taikymas būtų per griežta priemonė, kuri varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia administracinių nuobaudų tikslams pasiekti, todėl prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

4. Atsiliepimu Institucija prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir H. S. atstovės skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

- Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu ir kita medžiaga.

- Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Lenkimo manevras atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai ir horizontalus kelio ženklinimas.

- Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET, todėl H. S., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, ar lenkimą daryti saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir po jo važiuojančių transporto priemonių srautą, draudžiamų ir leidžiamų lenkti kelyje vietų ilgumą, oro sąlygas ir pan.

- H. S. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes H. S. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

- Administracinės nuobaudos tikslas ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymą užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą. Administracinė nuobauda skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, todėl natūralu, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami.

5. Teismo posėdžio metu H. S. paaiškino, kad nori, jog teismas paliktų galioti teisę vairuoti. Baudą sumokėjo. Be teisių negali važiuoti į darbą. Jos vaikas yra neįgalus, jį reikia vežti į polikliniką, kuri yra Vilniuje. Autobusai važiuoja vieną kartą per dieną. Sūnui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Jis nuo savo bendraamžių yra atsilikęs 2 metais. Mokyklinis autobusas važiuoja kasdien, sustoja 300 m nuo namų, todėl arba ji (H. S.), arba jos tėvai iki autobuso palydi sūnų. Yra išsiskyrusi, vyras neprisideda prie sūnaus vežiojimo pas psichologus. Jis gyvena su savo motina ir neatvažiuoja bei neprižiūri vaiko. Šiuo metu psichologas savaitei padarė pertrauką, tačiau vėliau reikės važiuoti pas psichologus bei psichiatrus, nes reikės pratęsti neįgalumą. Iki šiol važiuodavo vieną kartą į savaitę. Dabar vėl reikės važinėti. Dirba (duomenys neskelbtini). Vieną savaitę dirba nuo 8 iki 20 val., o kitą – nuo 20 val. iki 8 val. ryto. Vairuotojo pažymėjimą turi virš 10 metų. Tuomet, kai mašina neturėjo techninės apžiūros, važiavo ne ji (H. S.), tik sumokėjo baudą, nes automobilis priklauso jai. Kai buvo nustatytas greičio viršijimas, visi važiavo sraute, ji (H. S.) važiavo iš paskos. Dabar ji (H. S.) padarė pažeidimą, nes prieš ją važiavo trys vilkikai. Vienas vilkikas vis stabdydavo prieš ją, todėl nutarė jį aplenkti. Kai lenkė vilkiką, jis pradėjo didinti greitį, tada ji (H. S.) padidino greitį ir ją sustabdė policija. Labai gailisi, kad taip padarė. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

6. Teismo posėdžio metu H. S. atstovė advokato padėjėja V. Gedvilė paaiškino, kad teismų praktikoje laikomasi tos pozicijos, kad nutarimas skirti tam tikras administracinio poveikio priemones – baudas, turi būti išsamus, nekeliantis abejonių dėl jo teisingumo. Konstitucinis teismas yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, skirti mažesnę nuobaudą arba sušvelninti nuobaudą nei yra nustatyta įstatyme. Šios bylos faktinės aplinkybės ir teismų praktika suponuoja, kad administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti atėmimas yra per griežta ir neproporcinga šiuo atveju. Pirmiausiai, tai šis KET pažeidimas buvo vienkartinis ir atsiliepime institucijos atstovas nenurodė apie kitus H. S. teisės aktų pažeidimus. Nors nurodyta, kad tai buvo tyčinis pažeidimas, iš visų veiksmų negali sakyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus. Priešingai, tai buvo atsitiktinis teisės aktų pažeidimas. H. S. gailisi dėl pažeidimo, jį supranta, baudą sumokėjo. Tai yra lengvinanti aplinkybė. Sunkinančių aplinkybių institucija nenustatė. H. S. yra išsiskyrusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus bei rūpinasi visais jų poreikiais viena. Vienam iš vaikų yra nustatytas neįgalumas. Sūnus nėra savarankiškas ir negali pasirūpinti savimi kasdieninėje veikloje. H. S. sūnui labai reikia mamos, jis yra prisirišęs prie vieno konkretaus žmogaus. Vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba bendraujant, vykimui į mokyklą, o svarbiausia – į gydymo įstaigas. Vaiką kas savaitę reikia vežti pas psichologus. H. S. gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini) rajone. Tėvai nevairuoja, todėl negali padėti nuvežti vaikų į mokyklą Šalčininkuose arba į gydymo įstaigas, kurios yra Vilniuje. H. S. dirba Vilniuje, slenkančiu darbo grafiku – tai yra jos šeimos ir vaikų pragyvenimo šaltinis. Darbo vieta nuo namų yra nutolusi 40 km. Kitaip nuvykti į darbą nei automobiliu nėra kaip. Aplink gyvenamąją vietą nėra tarpmiestinio transporto. Artimiausia stotis yra už 7 km., bet iš jos susisiekimas su aplinkiniais miestais ir miesteliais yra sudėtingas. Jeigu ir būtų galimybė keliauti viešuoju transportu, visa tai apsunkina sūnaus neįgalumas. Galimybė švelninti nuobaudą yra įtvirtinta teismų praktikoje panašiose bylose.

7. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucija prašė nagrinėti skundą jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 58-59). Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas iš dalies.

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Pažeidėjos įvykdyto administracinio nusižengimo fakto ir Institucijos nutarimu jai paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio. H. S. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku, vairuodama automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, teigiant, kad H. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas – yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl prašoma pakeisti Institucijos nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

4. Teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl H. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo.

5. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

6. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

7. Nagrinėjamu atveju teismas, išsamiai įvertinęs skunde bei Pažeidėjos ir jos atstovės teismo posėdžio metu išdėstytas bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu egzistuoja pagrindas H. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimui.

8. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nustatė, kad H. S. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, jog nėra Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, Institucija nutarimu paskyrė Pažeidėjai artimą minimaliam dydžiui baudą (190 Eur) ir nustatė minimalų – 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.

9. Teismo vertinimu, Institucija, nustatydama specialiosios teisės atėmimo terminą, nepakankamai įvertino byloje surinktų duomenų visumą, sąlygojančią ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

10. Bylos įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėja nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios prisipažino, jog, vairuodama automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, ir pėsčiųjų perėjoje. Institucijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir teismui pateiktame skunde nurodyta, kad H. S., norėdama aplenkti vilkiką, prieš pradėdama lenkimo manevrą, negalėjo nuspėti vilkiko vairuotojo elgesio, t. y. jog jis neįleis jos į tarpą tarp automobilių ir ji negalės laiku sugrįžti į tinkamą kelio juostą. Byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių duomenų, todėl pritartina argumentui, jog administracinį nusižengimą sąlygojo ne tik Pažeidėjos sprendimas, bet ir vilkiko vairuotojo elgesys. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad H. S. administracinį nusižengimą padarė dėl atsitiktinių susiklosčiusių aplinkybių, negalėdama nuspėti kito vairuotojo elgesio. Nors minėta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad H. S. nepadarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau ji yra reikšminga konstatuojant, jog jos veika nebuvo piktybiška, priešingai – ji pasižymėjo mažesniu pavojingumu.

11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje svarbu atsižvelgti ir į tai, kad H. S. yra išsiskyrusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad H. S. sūnui A. S. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 14-15). Pažeidėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad neįgalaus nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui yra būtinas automobilis, nes sūnus nėra savarankiškas ir negali savimi pasirūpinti kasdienėje veikloje, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, vizitai gydymo įstaigose, lankantis pas psichologus Vilniaus mieste, o su Pažeidėja kartu gyvenantys tėvai nevairuoja, todėl tik ji pati gali pasirūpinti vaikų nuvykimu į gydymo, mokymosi ir kitas įstaigas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad Pažeidėja dirba pilnu etatu, 40 val. per savaitę, slenkančiu darbo grafiku, šis darbas Pažeidėjai ir jos šeimai yra pragyvenimo šaltinis. Kaip matyti iš Pažeidėjos paaiškinimų ir kartu su skundu pateiktų dokumentų, H. S. gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi apie 41 km, o aplink jos gyvenamąją vietą nėra autobuso stotelės ir važiuojančio miestinio ar tarpmiestinio autobuso. Svarbu ir tai, jog Pažeidėjai sunkumų norint keliauti viešuoju transportu sukelia ir sūnaus neįgalumas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Pažeidėjai teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, todėl nei Institucijos nutarimu nustatytas, nei įstatymo sankcijoje numatytos minimalios trukmės poveikio priemonės terminas nebūtų adekvatus bei neproporcingai apsunkintų tiek H. S., tiek jos šeimos, o ypač neįgalaus nepilnamečio vaiko, padėtį.

12. Taigi, esant visoms šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į surinktų duomenų visumą, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju H. S. ir jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas neatitinka Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžio, todėl, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, ši H. S. paskirta priemonė švelninama, šioje dalyje keičiant skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

13. Nors skundu prašoma panaikinti Institucijos nutarimu H. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, tačiau teismas pažymi, jog nors šiuo atveju, kaip jau minėta, administracinį nusižengimą sąlygojo susiklosčiusios aplinkybės, bet vis tik H. S. padarė šiurkštų pažeidimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje (šiuo atveju – ne tik sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, bet ir pėsčiųjų perėjoje) sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, o aptariamu atveju tokios pasekmės nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Pažymėtina ir tai, kad skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė), be kita ko, turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes (ANK 22 straipsnis), o šiuo atveju, teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės neskyrimas nebūtų suderinamas su įstatymo leidėjo įtvirtinta administracinio poveikio priemonės paskirtimi.

14. Be to, skunde ir teismo posėdžio metu H. S. atstovė akcentavo, kad padarytas administracinis pažeidimas yra vienkartinis, daugiau KET pažeidimų Pažeidėja nėra padariusi, tačiau, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir vertinant H. S. asmenybę, iš bylos duomenų matyti, kad praeityje H. S. bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, t. y. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (už transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą), ANK 416 straipsnio 2 dalį (už nustatyto greičio viršijimą), ANK 417 straipsnio 2 dalį (už sustojimą ir stovėjimą kelio ženklo ,,Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje). Nors šie pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin grubūs ir nelaikyti sistemingais, o administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – Pažeidėjos atžvilgiu iki skundžiamo nutarimo priėmimo nė karto nebuvo taikyta, tačiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia H. S. asmenybės vertinti kaip išskirtinai teigiamos bei teigti, kad šis jos padarytas administracinis nusižengimas yra vienkartinis.

15. Taigi, apibendrinus visa tai, kas aptarta, nesant daugiau išskirtinių Pažeidėjos naudai liudijančių aplinkybių, nėra pagrindo dar labiau švelninti jos teisinę padėtį bei apskritai H. S. neskirti administracinio poveikio priemonės, kadangi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į tai, kad administracinio poveikio priemonės skyrimas 420 straipsnio 6 dalyje nurodomas kaip imperatyvus, toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

16. Papildomai pažymėtina, kad skunde nurodomi kitose bylose administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims priimti palankūs teismų sprendimai nėra šioje byloje teismą įpareigojantys precedentai, nes nurodytuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai (skiriasi pažeidėjus charakterizuojančios bei jų įvykdytus pažeidimus apibūdinančios aplinkybės) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

17. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, pateiktas skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2024 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4316-2024 dalyje dėl H. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.