- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- I-7200-811/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atskirais laikotarpiais nuo 2014-10-03 iki 2015-11-03 jis buvo gydomas LAVL nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad: LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų; palatose buvo šalta, drėgna, nebuvo centralizuoto vėdinimo; sanitarinis mazgas palatose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl palatoje nuolat tvyrodavo nemalonus kvapas; pareiškėjas, kaip tuberkulioze sergantis asmuo, buvo perkeltas į Tuberkuliozės skyriaus 12-ą palatą, kurioje jam nebuvo įrengtas radijo taškas; čiužinys ir pagalvė, kuriais pareiškėjas naudojosi 12-oje palatoje, buvo purvini ir suplyšę; palata nebuvo tvarkoma ir nebuvo išduotos reikiamos priemonės (šluostė, kibiras ir pan.) švarai patalpoje palaikyti; nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti plaukus. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nežmoniškų ir asmens orumą pažeidžiančių laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, stresu ir kitais nepatogumais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5-9).
Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai nepagrįsti. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.4 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas ir kt. teisės aktai. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes šioje įstaigoje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, be to LAVL privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Sanitarinis mazgas palatose įrengtas laikantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 p. reikalavimų, sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos skiria 1,5 m sienelė. LAVL patalpos, atsižvelgiant į kilusį poreikį ir skiriamus asignavimus, nuolat remontuojamos. Palatų oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 73.5, 73.6 p. nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją patalpą. Esant nuteistųjų prašymui, jiems visada išduodamas valymo inventorius. Patalynė keičiama ir skalbiama laikantis teisės aktų reikalavimų, o minkštasis inventorius – dezinfekuojamas. Teisės aktai nereglamentuoja minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai keičiami / atnaujinami pagal poreikį ir turimus finansinius išteklius. LAVL išduoti rūbai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pacientų, kurie dėl sunkios sveikatos būklės patys negali išsiskalbti savo asmeninių drabužių, drabužiai surenkami ir skalbiami centralizuotoje skalbykloje. Visose kamerose yra vėdinimui pritaikyti langai ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Esant nuteistųjų prašymams, jiems visada sudaroma galimybė apsikirpti, o jeigu jie patys to padaryti negali, apsikirpti padeda ūkio darbus atliekantys nuteistieji. Radijo taškai LAVL įrengti laikantis Taisyklių 176 p. reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro LAVL išduotas 2013-07-29 Leidimas - Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 patvirtina, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi šios institucijos veiklai vykdyti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais, nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies. Byla dalyje nutrauktina.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja LAVL, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2014-10-03 iki 2015-11-03 jis buvo gydomas LAVL sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (per mažas palatų plotas, netinkamas palatų įrengimas, antisanitarinė būklė ir kt.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-5423-764/2015 pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2015-06-02 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - priteisė pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 350 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir pripažino, kad 20 dienų buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje būti laikomam palatoje, kurioje jam būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti jam žalą, atsiradusią dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2014-11-14. Teismas, vadovaudamasis CK 1.125 str. 8 d. nuostatomis, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2011-11-13, pritaikė ieškinio senatį ir skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Dėl kitos skundo dalies, kuri apėmė laikotarpį nuo 2011-11-14 iki 2014-11-14, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 76 dienas nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 5,1 kv. m LAVL palatos plotas, o dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad prie kriauklės nebuvo veidrodžio, nesudarytos galimybės valgyti prie stalo, nebuvo spintų daiktams susidėti, palatose neveikė ventiliacijos sistema, teismas pasisakė, kad šie pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, todėl palikti nevertinti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo A. G. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, keliami reikalavimai ir jų pagrindimas yra tapatūs išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5423-764/2015 (teismo 2015-06-02 sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2015-06-17) pareiškėjo A. G. keltiems reikalavimams ir jų pagrindui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dalies šioje byloje pareiškėjo keliamų reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-10-03 iki 2014-11-14, pagrįstumo ir teisėtumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, byla dėl skundo reikalavimų dalyje, kurioje prašoma priteisti laikotarpiu nuo 2014-10-03 iki 2014-11-14 patirtą neturtinę žalą, nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.). Remiantis išdėstytu, šioje byloje bus nagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-11-15 iki 2015-11-03, pagrįstumas ir teisėtumas.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.). Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytais atvejais.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą).
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotu
Pareiškėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.
Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, kurių 11¹.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².
Atsakovės atstovė nepateikė teismui duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad gydymosi LAVL metu jam buvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas (b. l. 5-9). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2014-11-15 iki 2014-11-18 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) ir 24 (21,25 m2, 8 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-07-30 iki 2015-08-06 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-06-25 iki 2015-07-09 Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje, nuo 2015-09-24 iki 2015-10-14 Vidaus ligų skyriaus 12 (7,19 m², 2 lovos) ir 16 (7,33 m , 4 lovos) kamerų tipo palatoje (b. l. 5-9). Taigi, iš viso pareiškėjas LAVL buvo gydomas 48 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas, pasireiškusias nesuteikiant pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjui gydantis LAVL visais šioje byloje nagrinėjamais laikotarpiais buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m² gyvenamąjį plotą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjui suteikto gyvenamojo ploto neatitikimas nustatytiems normatyvams, atsižvelgus į pažeidimo trukmę, negali būti vertinamas, kaip vienkartinis ar nežymus, t. y. tokio pobūdžio, iš kurio negali būti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. Savenkovas prieš Lietuvą).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje skundo dalyje konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo kalinamas LAVL Taisyklių 11¹.4 p. reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, pasireiškusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįsti.
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu
Pareiškėjas nurodo, kad palatose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl palatoje nuolat tvyrodavo nemalonus kvapas.
Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V - 82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. HN 76:2010 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 21 p. nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, jog atskirą nuo palatos tualeto įrengimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015) (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Detalesnių reikalavimų sanitarinio mazgo patalpos įrengimui minėta higienos norma nenustato.
Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema.
Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
LAVL atsiliepime į skundą nurodoma, kad LAVL palatose sanitarinis mazgas nuo likusio palatos ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, t. y. sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai. Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y., kad palatose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažintina, kad LAVL palatos, kuriose buvo gydomas ir kalinamas pareiškėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, pasireiškusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iš esmės yra pagrįsti. Analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju konstatavus teisės aktų dėl tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo atskiros ventiliacijos sistemos nebuvimo atskirai nenagrinėtini.
Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių
Pareiškėjas teigia, kad LAVL palatos buvo purvinos, nevalomos, šaltos ir drėgnos, jose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo išduodamos priemonės švarai patalpoje palaikyti, Tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 12 buvo išduota purvina, suplyšusi patalynė ir minkštasis inventorius bei neįrengtas radijo taškas, be to, gydymosi LAVL metu nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013). Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti pareiškėjo argumentai, susiję su netinkama palatų būkle, yra abstraktaus pobūdžio, nes iš skundo teiginių turinio negalima spręsti, kuriose konkrečiai palatose ir kokie pažeidimai galimai buvo padaryti, todėl tokie skundo teiginiai negali būti teismo tinkamai ištirti ir įvertinti. Pažymėtina, kad higienos normos HN 76:2010 46 p. įtvirtintas reikalavimas LAVL turėti leidimą - higienos pasą. Analogiška nuostata nustatyta Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 4 d. 2 p. Vadovaujantis minėto įstatymo 21 str. 5 d., reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tą veiklą, kuriai būtinas leidimas - higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiškia, kad LAVL, kurios veiklai būtina turėti leidimą - higienos pasą, gali būti keliami ir bendro pobūdžio teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas - higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 82) patvirtina aplinkybę, kad LAVL asmenys gydomi sąlygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. kad LAVL patalpose gyvenimo sąlygos neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo tik deklaratyviai pareikštų argumentų dėl jam neigiamas pasekmes sukėlusių gyvenimo sąlygų negalima vienareikšmiškai vertinti vien tik pareiškėjo naudai. Be to, iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 15-16, 17-18, 19-20, 23-25, 26-27, 67-69) turinio matyti, kad šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu palatose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atliekami. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl laikymo sąlygų tam tikrose palatose atliekami pagal gautus skundus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų neteikė skundų LAVL administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo laikymo sąlygų, o šiuo metu palatų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, būklės, buvusios pareiškėjo gydymo LAVL metu, nėra galimybės nustatyti. Taigi, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovės pateiktų argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo teigti, kad LAVL palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas taip pat niekuo nepagrindė skundo teiginių, kad gydymosi LAVL metu jam nebuvo išduodamos reikiamos priemonės švarai palatoje palaikyti, nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti, o Tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 12 buvo išduota purvina, suplyšusi patalynė bei minkštasis inventorius. Taisyklių 258 p. (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2008-10-31 iki 2015-08-31) nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Minėtos Taisyklių nuostatos redakcijoje, galiojančioje nuo 2015-09-01 nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. HN 76:2010 67 p. nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad HN 76:2010 ir HN 47-1:2010 nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio.
Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją su prašymais išduoti valymo priemones, sudaryti galimybę nusikirpti, pakeisti netinkamos būklės patalynę ar minkštąjį inventorių ir tokius pareiškėjo prašymus buvo atsisakyta patenkinti. Priešingai, atsakovės atstovė paaiškino, kad esant nuteistųjų / suimtųjų prašymui, valymo inventorius jiems visada išduodamas, esant suimtųjų / nuteistųjų prašymams, jiems visada suteikiama galimybė apsikirpti, o jeigu pacientai patys to padaryti negali, tai jiems padaryti padeda nuteistieji, palikti ūkio darbams. Taip pat nurodė, kad dėl skalbinių skalbimo LAVL turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, LAVL esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir / ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į turimas finansines galimybes.
Dėl skundo teiginių, kad Tuberkuliozės skyriaus palatoje Nr. 12 nebuvo įrengtas radijo taškas teismas pasisako, kad pareiškėjo gydymo LAVL Vidaus ligų skyriaus 12-oje palatoje metu, t. y. laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2015-10-14 (b. l. 5-9), galiojusios Taisyklių redakcijos (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2015-09-01 iki 2016-03-31) 176 p. nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai. Radijo klausymosi tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog jo gydymo LAVL metu Vidaus ligų skyriaus 12-oje palatoje nebuvo įrengtas radijo taškas, tačiau pareiškėjas niekuo nepagrindė teiginio, kad dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta neturtinė žala, taip pat neįrodė esant priežastiniam ryšiui tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama palatų būkle, valymo priemonių neišdavimu, netinkamos kokybės patalyne ir minkštuoju inventoriumi, galimybės nusikirpti nesudarymu ir radijo taško neįrengimu, nėra nustatytas.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 48 dienas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (palatose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų, o sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Įvertinęs A. G. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas 48 dienas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 384 Eur (8 Eur x 48 d.). Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 5 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
Nutraukti bylą dalyje dėl skundo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-10-03 iki 2014-11-14.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 384 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo reikalavimo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.