Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-02 · Administracinė byla Nr. I-5423-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
I-5423-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04999-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5423-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-04999-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 57 924,00 eurų (200 000 Lt) neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 metų vasario mėnesio gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nulėmusios emocinę depresiją, dvasinę skriaudą, nepatogumus. Pareiškėjo teigimu, teisių pažeidimas atsirado dėl to, kad būnant LAVL jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti palatos plotas. Prie kriauklės nebuvo veidrodžio, nesudarytos galimybės valgyti prie stalo, nes jis būdavo per mažas. Nebuvo spintų, todėl daiktus tekdavo laikyti po lova. Palatose nebuvo ventiliacijos sistemos – vienintelė galimybė vėdintis per langus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad duomenų, kiek konkrečiai asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose pačiose palatose kaip ir pareiškėjas, pateikti negali, nes tokios informacijos nerenka. To daryti neįpareigoja jokie teisės aktai. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, dėl to galėjo būti neužtikrintos teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas ir pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo procedūrų metu būti gryname ore. Kameros yra aprūpintos būtiniausiu inventoriumi, kaip tai numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar LAVL pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Be to, dėl dalies pareiškėjo reikalavimų turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, nes į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014-11-18.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl galimai A. G. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų ir jo teises bei laisves pažeidusių Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų sąlygų jam nuo 2011 metų vasario iki 2014-11-14 (skundo padavimo data, b. l. 3) gydantis LAVL. Atsakovės atstovės pateikti duomenys tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 2011–2014 metais (iki 2014-11-14), pareiškėjas LAVL buvo gydomas: 2011-02-12–2011-03-09 Psichiatrijos skyriaus 8 palatoje (15,51 kv. m, 6 lovos), 2011-05-25–2011-05-30 Chirurgijos skyriaus 23 palatoje (8,80 kv. m, 6 lovos), 2012-11-08–2012-11-15 Chirurgijos skyriaus 4 palatoje (34,06 kv. m, 9 lovos), 2013-03-07–2013-03-14 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (32,6 kv. m, 9 lovos), 2013-04-11–2013-04-18 Vidaus ligų skyriaus 28 palatoje (8,54 kv. m, 2 lovos), 2013-10-11–2013-10-18 Psichiatrijos skyriaus 9 palatoje (15,51 kv. m, 8 lovos), 2013-10-29– 2013-11-14 Psichiatrijos skyriaus 8 palatoje (15,51 kv. m, 6 lovos), 2014-01-17–2014-01-31 Psichiatrijos skyriaus 9 palatoje (15,51 kv. m, 8 lovos), 2014-02-04–2014-02-07 Chirurgijos skyriaus 28 palatoje (8,54 kv. m, 2 lovos), 2014-10-28–2014-11-14 Psichiatrijos skyriaus 7 palatoje (15,51 kv. m, 6 lovos).

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo LAVL sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartis a. b. Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis a. b. Nr. A146-307/2013).

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2014-11-14. Skundą teismui pareiškėjas surašė ir išsiuntė 2014-11-14. Atsakovės atstovė prašo dėl dalies reikalavimų taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis a. b. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (2013-12-05 nutartis a. b. Nr. A502-2364/2013).

Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2011-02-02 iki 2011-11-13 metais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011-11-14 iki 2014-11-14, pareiškėjas buvo laikomas: 2012-11-08–2012-11-15 Chirurgijos skyriaus 4 palatoje (34,06 kv. m, 9 lovos), 2013-03-07–2013-03-14 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (32,6 kv. m, 9 lovos), 2013-04-11–2013-04-18 Vidaus ligų skyriaus 28 palatoje (8,54 kv. m, 2 lovos), 2013-10-11–2013-10-18 Psichiatrijos skyriaus 9 palatoje (15,51 kv. m, 8 lovos), 2013-10-29– 2013-11-14 Psichiatrijos skyriaus 8 palatoje (15,51 kv. m, 6 lovos), 2014-01-17–2014-01-31 Psichiatrijos skyriaus 9 palatoje (15,51 kv. m, 8 lovos), 2014-02-04–2014-02-07 Chirurgijos skyriaus 28 palatoje (8,54 kv. m, 2 lovos), 2014-10-28–2014-11-14 Psichiatrijos skyriaus 7 palatoje (15,51 kv. m, 6 lovos). Įvertinus nurodytų kamerų plotus bei jose įrengtų miegamų vietų, t. y. galimų apgyvendinti asmenų, skaičių, teismas konstatuoja, kad maksimaliai užpildžius nurodytas palatas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis plotas nebūtų užtikrintas. LAVL nurodė, kad įstaiga duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių neturi. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui 76 dienas nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 5,1 kv. m LAVL palatos plotas.

Pareiškėjas nurodė, kad prie kriauklės nebuvo veidrodžio, nesudarytos galimybės valgyti prie stalo, nes jis būdavo per mažas, nebuvo spintų daiktams susidėti, palatose neveikė ventiliacijos sistema.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).

Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, todėl negali būti teismo ištirti ir įvertinti. Iš skundo negalima spręsti, kuriose konkrečiai palatose ir kokie pažeidimai galimai buvo padaryti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertina pareiškėjo nurodytų ir pakankamai nepagrįstų, subjektyvaus pobūdžio argumentų.

Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta. Vadinasi, palatų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.

Pareiškėjas pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į kalinimą teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Teismas pažymi, kad CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 str. 8 d., asmens teises teismas gali apginti ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012-11-08–2012-11-15, 2013-03-07–2013-03-14 ir 2014-02-04–2014-02-07 buvo gydomas Chirurgijos skyriuje. LAVL nurodė, kad gydantis Chirurgijos skyriuje (iš viso 20 dienų) pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų metu, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad nors nurodytais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo garantuotas teisės aktuose nustatytas palatos plotas, LAVL kompensavo ploto trūkumus, sudarydama pareiškėjui galimybę nevaržomai būti gryname ore. Teismo vertinimu, šia apimtimi (už 20 dienų) tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir priteisti žalos atlyginimą pinigais pagrindo nėra. Pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo pinigais klausimas bus sprendžiamas tik tiek, kiek buvo pažeistos anksčiau nustatytos kalinimo sąlygos pareiškėjui gydantis kituose skyriuose. Kituose skyriuose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiškėjas buvo gydomas 56 dienas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 56 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. G. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti laikomam palatoje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (56 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 246,18 eurų (580 Lt), 289,62 eurai (1 000 Lt), 300 eurų (1 035 Lt) ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys a. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 350 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 350 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamoms pasekmėms.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. G. skundas tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiamas 350 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir pripažįstama, kad 20 dienų buvo pažeista pareiškėjo teisė LAVL būti laikomam palatoje, kurioje jam būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis LAVL palatos plotas. Kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 ir p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 350 eurų (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti, kad 20 dienų buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje būti laikomam palatoje, kurioje jam būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Šioje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė