Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Indrei Kairytei, Jurgitai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

18. Ieškovė A. V. ir atsakovas V. G. yra nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

19. Ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su sugyventinu D. G. socialiniame būste. Bylos duomenimis nuo 2021 m. birželio mėn. nepilnamečiai vaikai V. G., Ž. G. ir Ž. G. taip pat faktiškai gyvena su motina A. V., jos sugyventiniu ir dviem jų nepilnamečiais vaikais.

20. Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

21. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

22. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 21 d. gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog nepilnamečiai vaikai Ž. G., Ž. G. ir V. G., atvykę pas mamą, jai nurodė norintys pasilikti pas ją, nes tėvas prieš juos vartoja fizinį smurtą. Nustatyta, jog tėčiui (atsakovui) trūksta tėvystės įgūdžių, jis sunkiai valdo emocijas, galimai smurtauja. Dėl minėto įvykio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20253-21, tačiau buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu, remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-77/202, konstatuota, jog V. G. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Duomenų apie taikytas priverčiamąsias medicinos priemones atsakovo atžvilgiu, byloje nėra. Pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad atsakovui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), taikomas medikamentinis gydymas, nuo 2017 m. vasario 17 d. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis.

26. Nuo minėto 2021 m. birželio mėn. įvykio atsakovo V. G. šeimoje visi trys šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai liko gyventi ir šiuo metu gyvena pas ieškovę.

27. Sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaikų vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

28. Ieškovės septynių asmenų šeima gyvena apie 45 kv. m ploto dviejų kambarių socialiniame būste. Butas yra su visais patogumais – atskira virtuve, vonios ir tualeto patalpa, vaikams yra sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis – kiekvienas vaikas turi savo lovą, bute yra trys rašomieji stalai. Teismas pažymi, kad atsakovas su sutuoktine taip pat gyvena dviejų kambarių bute. Pagrindo teigti, kad pas atsakovą gyvenimo sąlygos, įvertinant ir tai, kad jis turi sodą, yra ženkliai geresnės nei pas ieškovę, nėra. Tai, kad apsilankymo pas ieškovę metu kambariuose trūko švaros ir tvarkos, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog gyvenimo sąlygos pas ieškovę vaikams yra netinkamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

29. Ieškovės šeimoje 2023 m. sausio 1 d. buvo fiksuotas alkoholio vartojimas, tačiau buvo nustatytas tik ieškovės sugyventinio D. G. neblaivumas. Duomenų, jog nurodytu laiku pati ieškovė buvo vartojusi alkoholį, nėra. Nuo 2023 m. sausio mėn. daugiau alkoholio vartojimo atvejų ieškovės šeimoje nebuvo fiksuota. Ieškovė ir jos sugyventinis D. G. vykdo jiems sudarytą šeimos pagalbos planą – Socialinių paslaugų centro individualios priežiūros darbuotojas ugdo ir palaiko A. V. ir D. G. higienos, švaros, savitvarkos, tinkamos vaikų priežiūros, maisto gaminimo, apsipirkimo įgūdžius. Bylos duomenimis pagalbos ieškovės ir D. G. šeimai plane nustatyta pagalbos priemonė – užtikrinti saugią aplinką vaikams namuose, t. y. nesivesti į namus pašalinių asmenų, taip pat yra vykdoma.

30. Atsakovui V. G. taip pat yra teikiamos bendrosios paslaugos, sudarytas šeimos pagalbos planas. Su pagalba teikiančiais specialistais atsakovas šiuo metu bendradarbiauja.

31. Liudytoja E. Š., socialinė darbuotoja, paaiškino, kad su ieškovės šeima dirba nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Ieškovės šeimoje lankosi du kartus per savaitę, su atsakovu bendrauja telefonu, kartą per mėnesį. Ieškovė namus kartais randa sutvarkytus, kartais randa netvarką. Pas atsakovą yra taikomas griežtesnės auklėjimo priemonės, struktūra, o pas ieškovę vaikams suteikiama didesnė laisvė. Dėl higienos įgūdžių trūkumo išsakomos pastabos tik dėl V., dėl kitų vaikų nusiskundimų, pastabų nėra. Vaikai yra išsakę norą gyventi pas mamą ir jau beveik du metai, kaip jie faktiškai gyvena su mama.

32. Liudytoja A. G. paaiškino, kad jos ir vaikų santykiai yra geri, neatsimena kada jie buvo paskutinį kartą. Ieškovė tinkamai vaikais nepasirūpina, jų neaprengia, neprižiūri. Kol vaikai gyveno pas juos, jokių problemų nebuvo, buvo tvarka, griežtos taisyklės. Vaikai nesakė kodėl išėjo gyveno pas mamą. Kai V. būna pas juos, V. ją palydi iki mokyklos, parsiveda. Vaikams nuperka rūbų, maisto, duoda dienpinigių.

33. Liudytoja R. M., (duomenys neskelbtini) mokytoja, paaiškino, kad V. G. ugdo jau ketverius metus. Mergaitė turi klausos negalią, jai būtina nešioti klausos aparatus, kurių dažnai ji neturi, būna netvarkingai apsirengusi, suvelti, dažyti plaukai, trūksta tvarkos. Ugdymo priemones turi, pamokų paprastai nepraleidinėja. Didesnė tvarka ir priežiūra buvo tada, kai mergaitė gyveno su tėčiu. Abu tėvai domisi mergaitės ugdymu. Atsakovo sutuoktinė taip pat rūpinasi mergaite. Ieškovės draugas liudytojos nuomone nėra adekvatus. Atsakovas nesutiko, kad V. būtų teikiamos logopedo paslaugos, tikėtina dėl nesutarimų su logopede. V. pradėjus gyventi pas mamą, logopedo pagalba, kuri yra reikalinga, mergaitei vėl buvo pradėta teikti.

34. Liudytoja S. M., (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė darbuotoja paaiškino, kad Ž. G. mokyklą lanko antri metai, su tėčiu neteko bendrauti nei karto. Mergaitės mokslais domisi mama, nusiskundimų dėl mergaitės elgesio, pasiruošimo ugdymo procesui neturi. Liudytoja J. N., (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė paaiškino, kad Ž. progimnaziją pradėjo lankyti 2022 m., mokslai sekasi vidutiniškai. Su Ž. problemų nėra, būna kartais, kad neturi priemonių. Mokslais domisi tik mama. Liudytoja L. S. (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, paaiškino, kad visi šalių vaikai lankė šią mokyklą. V. yra vidutinių gabumų, nors turi klausos negalią, tačiau ne visada nešioja klausos aparatus. Pagrindinės iškylančios problemos yra dėl mergaitės higienos, klausos aparatų nenešiojimo. Jas sprendžia padedant socialiniams darbuotojams.

35. Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad jau šešerius metus yra ieškovės kaimynė. Ieškovės šeimoje dažnai vykdavo išgerinėjimai, lankydavosi svetimi asmenys. Nuo Naujų metų išgertuvės nebevyksta. Mano, kad vaikų ieškovė tinkamai nesudrausmina, mergaitės galbūt jos ne visada klauso, būna kad vėlai vakare vaikai dar nemiega, triukšmauja.

36. Vaikų ugdymo įstaigų pateikti duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, jog vaikų ugdymu, pasiekimais domisi, su mokytojomis bendrauja vaikų mama A. V.. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog tėvas bendrauja su vaikais, ryšys nėra nutrūkęs, tačiau vaikų tėvas palaiko ryšį tik su V. G. ugdymo įstaiga.

37. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

38. Bylos nagrinėjimo teisme metu per teismo psichologę buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai Ž. G. (13 m.), Ž. G. (15 m.) ir V. G. (10 m.), apie jų santykius su tėvais ir kitais su nagrinėjama byla susijusiais klausimais, liečiančiais nepilnamečių vaikų interesus. Vien tai, kad vaikai išsakė atsakovui nepalankią poziciją dėl jų gyvenamosios vietos su mama nustatymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vaikų nuomonės buvo išklausytos neobjektyviai. Atsakovo atstovės argumentai, kad teismo psichologės išvados nėra pagrįstos, nes nėra nurodyta, kokiomis metodikomis buvo remtasi, atmestini. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vaikų apklausa, individualaus pokalbio su teismo psichologe metu, buvo skirta išsiaiškinti vaikų pozicijas ir nuomones dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, šiuo atveju vaikų buvo prašoma papasakoti apie santykius su tėvais, bendras veiklas, laisvalaikį, namuose galiojančias taisykles, apie tai, kaip patys vaikai norėtų bendrauti su tėvais, aptariami kiti su nagrinėjamu ginču susiję klausimai. Pateiktose teismo psichologės išvadose tai ir yra pažymima, nurodant, kad vaikų nuomonės išklausymo metu buvo tiesiog išklausyta vaikų nuomonė ir atsižvelgta į tai, kaip vaikai patys šiuo metu mato situaciją, kaip jaučiasi ir ką galvoja.

39. Iš teismo psichologės pateiktų pokalbių su vaikais matyti, kad nepilnamečiai vaikai neturi susiformavusios neigiamos nuostatos tėčio (atsakovo) atžvilgiu, vaikai nori su juo matytis ir bendrauti, santykiai su tėčiu yra daugiau neutralūs, nesukeliantys stiprių neigiamų ar teigiamų išgyvenimų. Visi vaikai nurodė, jog su mama sutaria gerai, būdami su ja jaučiasi saugūs ir laimingi, ja pasitiki ir gali kreiptis pagalbos, jei reikia. Akivaizdu, jog tarp vaikų ir mamos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, paremtas pasitikėjimu. Pokalbio su teismo psichologe metu visi nepilnamečiai vaikai išreiškė aiškų norą toliau likti gyventi su mama jos namuose. Pažymėtina, kad tokią nuomonę jie buvo išdėstę ir išvadą teikiančios institucijos specialistams bei socialinei darbuotojai E. Š., kuri dirba su ieškovės šeima. Įvertintina ir tai, kad po minėtų 2023 m. sausio 1 d. ieškovės šeimoje vykusių jos sugyventinio išgertuvių, visi trys nepilnamečiai vaikai kategoriškai atsisakė vykti pas tėvą, o Ž. G. ir Ž. G. nurodė, jog tėčio prisibijo (2023 m. sausio 4 d. vaikų situacijos vertinimo anketos). V. G. 2023 m. kovo mėn. atliktus psichologinį vertinimą (duomenys neskelbtini) nurodė, kad anksčiau jos mama ir sugyventinis vartojo alkoholį, o gyvendama pas tėtį namuose nukentėjo nuo tėvo ir jo sutuoktinės fizinio smurto. Apie santykius su mama, jos sugyventiniu, broliais ir seserimis atsiliepė daugiausiai teigiamai.

40. 2023 m. sausio 4 d. vaikų situacijos vertinimo anketose 2023 m. sausio 1 d. apklausiami Ž. ir Ž. nurodė, kad mamos sugyventinis D. G. dažnai vartoja alkoholį, tada pykstasi su mama. Ž. nurodė, kad D. patinka tada, kai yra blaivus, Ž. nurodė, kad mamos sugyventinis nepatinka. V. paaiškinimais, kai D. geria su draugais visada būna muštynės. Vaikai apklausiami teismo psichologės, išsakė neutralią nuomonę, tiek dėl D. G., tiek dėl atsakovo sutuoktinės A. G.. Ž. nurodė, kad D. G. yra normalus, jis jai netrukdo gyventi pas mamą, taip pat nurodė, kad tėčio sutuoktinė jai taip pat netrukdo. Ž. nurodė, kad mamos draugas yra linksmas, jis jam patinka, o tėčio sutuoktinė normali. V. nurodė kad D. G. jai patinka, o su tėčio sutuoktine nelabai gerai sutaria. Pripažintina, kad yra tam tikrų neatitikimų 2023 m. sausio mėn. vaikų išsakytose nuomonėse ir juos išklausant per teismo psichologę, tačiau skirtumai nėra esminiai. Pagrindo išvadai, kad ieškovės sugyventinis D. G. vaikams sukelia itin neigiamas emocijas ir išgyvenimus, nėra. Be to, kaip jau buvo minėta, nuo 2023 m. sausio mėn. alkoholio vartojimo, pašalinių asmenų lankymosi, vaiko teisių pažeidimo atvejų ieškovės šeimoje nebuvo fiksuota.

41. Byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas vaikams taiko griežtesnes auklėjimo priemones, taisykles nei ieškovė, o ieškovei kyla tam tikrų problemų dėl V. higienos ir tvarkos, klausos aparatų nešiojimo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo atsisakęs logopedo pagalbos teikimo V. ir pagalba buvo pradėta teikti tik mergaitei pradėjus faktiškai gyventi pas mamą. Atsakovas taip pat nesutiko, kad mergaitė būtų pristatyta į (duomenys neskelbtini) atlikti psichologinį vertinimą. Atsakovo atstovės paaiškinimai, kad atsakovui nebuvo tinkamai paaiškinta apie pagalbos V. poreikį yra grindžiamas tik subjektyviu atsakovui palankiu faktinių aplinkybių vertinimu. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad tėvas (atsakovas) geba geriau atlikti tėvų pareigas nei motina. Akivaizdu, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui trūksta socialinių įgūdžių ir jiems abiem yra reikalinga individuali pagalba ugdant kasdienius vaikų priežiūros ir kitus socialinius įgūdžius, abi ginčo šalis būtina motyvuoti ir skatinti (CPK 185 straipsnis).

42. Remiantis CPK 212 straipsniu, tuomet, kai byloje kylančių klausimų išsiaiškinimui reikia specialių mokslo, medicinos, technikos ir amato žinių, teismas gali paskirti ekspertizę. Psichologinės ekspertizės šalių nepilnamečiams vaikams paskyrimo būtinumą atsakovas grindė tuo, kad vaikų nuomonė nebuvo nuosekli ir buvo įtakota ieškovės, o ne išreikšta jų laisva valia.

43. Nagrinėjamu atveju vaikų nuomonė ne kartą buvo išklausyta Skyriaus specialistų, taip pat dalyvaujant teismo psichologei. V. G. buvo atliktas psichologinis vertinimas (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vaikai savo nuomonę išdėstė ne laisva valia. Taip pat nėra duomenų, kad vaikai būtų priešiškai nusiteikę atsakovo atžvilgiu. Vaikai nuosekliai išdėstė savo nuomonę nurodydami, kad nori bendrauti ir matytis su tėčiu, tuo pačiu tiesiog nurodydami, kad nori gyventi su mama. Nėra jokių duomenų, priešingai nei teigia atsakovo atstovė, kad vaikai būtų įtakoti ieškovės, todėl teismo nuomone, įvertinus ir tai, kad vaikai jau faktiškai beveik du metus gyvena pas ieškovę, nors teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę skirti nebuvo tikslinga (CPK 185 straipsnis).

44. Teisminio nagrinėjimo metu aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad dabartinė gyvenamoji aplinka nepilnamečiams vaikams yra nesaugi, neatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, t. y. keltų vaikams grėsmę, nebuvo nustatyta. Ieškovės šeimai yra teikiama socialinė pagalba, socialiniai darbuotojai lankosi šeimoje, prižiūri, padeda spręsti iškilusias bėdas. Ieškovė A. V. pagalbą priima ir įsipareigojimus vykdo. Byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė A. V. netinkamai rūpintųsi vaikais ar būtų nepaisoma jų interesų, ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaikų auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui.

45. Nenustatyta, kad ieškovė, padedant socialiniams darbuotojams, specialistams, nebūtų pajėgi tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, suprasti jų poreikius bei užtikrinti vaikų interesus. Ieškovė sudaro tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, užtikrina vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu ir kitas vaikų teises. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė riboja atsakovo ir vaikų bendravimą, byloje nebuvo įrodytos.

46. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

47. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog nepilnamečiai vaikai jau beveik du metus faktiškai gyvena pas ieškovę, kuri užtikrina jų poreikius, byloje nesant duomenų, kad vaikų norai prieštarautų jų interesams, ieškovės reikalavimas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5442-400/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą ir nustatyti nepilnamečių vaikų V. G., Ž. G. ir Ž. G. gyvenamąją vietą kartu su jų motina A. V. tenkintinas. Pagrindo išvadai, kad toks sprendimas šiuo metu neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, nėra (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

48. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

49. 2021 m. balandžio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu iš A. V. nepilnamečiams vaikams V. G., Ž. G. ir Ž. G. buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 95,00 Eur kiekvienam vaikui. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove keistina išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo tvarka.

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 95,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodo, jog nepilnamečiai vaikai su ja gyvena jau apie du metus, ieškovė gauna tik netekto darbingumo pensiją, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, turi dar du mažamečius vaikus, todėl neturi galimybės dirbti, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas su išlaikymo dydžiu nesutinka, argumentuodamas tuo, kad jam nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis, todėl sunku įsidarbinti, atsakovas gauna tik neįgalumo pensiją, jokio vertingo turto neturi. Pažymėjo, jog vaikams galėtų skirti po 40 Eur išlaikymą per mėnesį, bet tuo pačiu nurodė, kad per mėnesį vaikams šiuo metu skiria nuo 200 Eur iki 300 Eur.

51. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nuo 2021 m. birželio mėn. vaikai gyvena kartu su ieškove, socialiniame būste (duomenys neskelbtini), visi vaikai yra moksleiviai, V. G. turi klausos sutrikimą, dėl kurio jai nustatytas lengvas neįgalumas ir yra reikalinga nešioti klausos aparatus, kuriuos reikia periodiškai keisti ir (ar) taisyti, pirkti elementus. V. G. gauna 184,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją. V. G. ir Ž. G. taip pat nustatytas astigmatizmas, dėl kurio reikia nešioti akinius.

52. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. augina dar du mažamečius vaikus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, gauna apie 250,00 Eur netekto darbingumo pensiją, apie 35,00 Eur vienišo asmens išmoką ir apie 680,00 Eur išmokas vaikams. Taip pat kartą per metus gauna apie 240,00 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti, vaikai ugdymo įstaigose gauna nemokamą maitinimą. A. V. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto ieškovė neturi. Bylos duomenimis ieškovei materialiai padeda kartu su ja gyvenantis draugas (sugyventinis) D. G..

53. V. G. su sutuoktine A. G. gyvena dviejų kambarių socialiniame būste (duomenys neskelbtini) mieste. Turi tris ginčo šalių nepilnamečius vaikus. Nedirba, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, gauna apie 432,00 Eur netekto darbingumo pensiją ir 138 Eur tikslinę (priežiūros) kompensaciją. Atsakovui su sutuoktine A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų atsakovas neturi. Liudytoja apklaustos atsakovo sutuoktinės A. G. paaiškinimais, ji dirba pardavėja – kasininke, gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuperka vaikams drabužių, batų, maisto, duoda dienpinigių. Kad atsakovas nėra visai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo ir nuperka jiems reikalingų daiktų (rūbų, batų ir pan.) patvirtino ir ieškovė bei liudytoja A. G.. Tačiau duomenų, kurie suponuotų pagrįstą išvadą, kad šiuo metu atsakovas reguliariai gera valia teikia reikalingo dydžio išlaikymą vaikams, nėra.

54. Atsakovas turi sveikatos problemų, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nuolatinės priežiūros poreikis, todėl jo galimybės įsidarbinti ir pagerinti savo turtinę padėtį yra objektyviai apribotos, bet tai nėra pagrindas neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigą vienai ieškovei, taip suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną (CPK 185 straipsnis). Ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Nors ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumas ir ji turi šiek tiek didesnes galimybes, nei atsakovas įsidarbinti, tačiau ieškovė, be ginčo šalių vaikų, turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti.

55. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nagrinėjamu atveju įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaikų laisvalaikiui. Ginčo dėl vaikų poreikių nėra. Byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad vaikų poreikiai yra didesni nei minimali mėnesinė alga, kuri atskaičius mokesčius šiuo metu siekia 633,00 Eur.

56. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

57. Tuo pačiu teismas pažymi, kad negali priteisti vaikams išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

58. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina 90,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokama periodinėmis išmokomis suma. Vertintina, kad toks išlaikymas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

59. Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. V. G. yra nustatytas neįgalumas, mokama neįgalumo išmoka, taip pat visiems nepilnamečiams yra mokamos universalios išmokos vaikams. Teismas įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, valstybės mokamas išmokas, jų dydžius, neturi pagrindo dar labiau mažinti iš atsakovo priteistino vaikams išlaikymo dydį, nes tai neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principo.

60. Nurodytais motyvais pakeistinas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-981-1136/2021 priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo V. G. nepilnamečių vaikų V. G., Ž. G. ir Ž. G. išlaikymui po 90,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pagrindo išvadai, kad ši suma yra neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamos, turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, nėra (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.200 straipsnis).

61. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma.

62. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

63. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

64. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove), todėl ji paskirtina išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

65. Bendravimo tvarka yra nustatoma tik su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne su tuo iš tėvų su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta (CK 3.175 straipsnis). Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu.

66. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

67. Nepilnamečiai ginčo šalių vaikai gyvena su motina. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių ginčas iš esmės kyla ne dėl pačios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, o dėl pačių šalių tarpusavio santykių ir bendravimo.

68. Bylos duomenys patvirtina, kad tėvo ir vaikų ryšys nėra netrūkęs, nors ir yra susilpnėjęs. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai konstatuoti, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą, draudžia ar trukdo jiems bendrauti su tėvu, kaip teigė atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Nepilnamečiai vaikai jau yra tokio amžiaus (15 m., 13 m. ir 10 m.) kai gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šalių vaikai išreiškė aiškų norą, kad nori matytis ir bendrauti su tėčiu. Iš vaikų pateiktų nuomonių matyti, kad jie nori laisvai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat norėtų vasaros atostogų metų iki savaitės praleisti nepertraukiamai su tėčiu.

69. Aplinkybių dėl kurių turėtų būti ribojamas vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su tėčiu keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose suformuluotu reikalavimu prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai neliktų pas atsakovą su nakvyne, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad vaikai kada nori tada važiuoja pas tėtį ir jei tik nori lieka pas jį su nakvyne. Esant šioms aplinkybėms bei nesant duomenų, kad tai prieštarautų vaikų interesams, vaikų ir tėvo bendravimas nustatytinas su nakvyne.

70. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaikų amžių, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, tai, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais be apribojimų, netikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl griežtai reglamentuotos bendravimo tvarkos valandos tikslumu. Be to, nustačius griežtai apibrėžtą ir konkrečią bendravimo tvarką – tėvo ir vaikų bendravimą porinėmis mėnesio savaičių dienomis antradienį ir ketvirtadienį, ji labai tikėtina negalėtų būti realiai įgyvendinama, kadangi vaikai yra moksleiviai, lanko dienos centrus, nėra aiškus jų užsiėmimų, pamokų laikas, todėl patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo tvarką, tai galėtų sąlygoti naujus tėvų tarpavusio ir vaikų konfliktus ir neatitiktų geriausių vaikų interesų. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš tėvų negali siekti tik jam palankios bendravimo su vaikais tvarkos. Nustatytina, kad tėvas su vaikais bendrauja darbo dienomis (kartą per savaitę) laisvu nuo mokymosi ir lavinimosi užsėmimų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas juos motinai į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.00 val., ir neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų motina dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

71. Taip pat nustatytina, kad vaikai ne kas antras mokymosi atostogas, o pusę atostogų praleidžia kartu su tėvu, vasaros atostogų metu tėvas turi teisę su vaikais praleisti savaitę laiko nenutrūkstamai. Vaikai kas antrus metus švenčia savo gimtadienius tėvo gyvenamojoje vietoje.

72. Tėvo ir vaikų bendravimas kalendorinių švenčių metu taip pat nustatytinas su nakvyne. Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas tėvas su vaikais praleidžia rotacijos principu kas antrus metus. Nustatytina, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais metais (2023 m. ir t. t.) per Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. - 26 d.) ir neporiniais metais per Šv. Velykas (abi Šv. Velykų dienas), iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais metais (2024 m. ir t.t.) per Šv. Kūčias ir rotacijos principu per Naujuosius metus, pradedant 2023 – 2024 m., iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

73. Byloje nenustatyta pagrindų, kuriems esant šiuo atveju kiltų būtinybė riboti maksimalų tėvo ir vaikų bendravimą. Be to, įvertinus šalių gana sudėtingus tarpusavio santykius, spręstina, kad tokia šalių bendravimo su vaikais tvarka atitinka ir pačių šalių interesus bei sumažina tikimybę jų tarpusavio konfliktams kilti. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečių vaikų tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.

74. Dėl kitos bendravimo tvarkos dalies, kurią prašo nustatyti ieškovė ginčo nėra, teismo vertinimu ji atitinka nepilnamečių vaikų ir atsakovo interesus, todėl yra tvirtintina (CPK 185 straipsnis, CK 3.175 straipsnis).

75. Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką. Bendru tėvų sutarimu, vaikų bendravimo su tėvu laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Ieškovei ir atsakovui byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

77. Atsakovui V. G. grąžintinas 50,00 Eur avansas, 2023 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 90 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5442-400/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktu nustatytą nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-981-1136/2021 priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų ir 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. G., gim. (duomenys neskelbtini)., Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) Tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis (kartą per savaitę) laisvu nuo mokymosi ir lavinimosi užsėmimų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas juos motinai į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.00 val., ir neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir pristatydamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų motina dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

2) Tėvas bendrauja su vaikais pusę vaikų atostogų, suderinęs iš anksto laiką su vaikų motina. Jei tėvai dėl bendravimo laiko atostogų metu nesusitaria, tai tėvas su vaikais praleidžia antrą vaikų atostogų pusę. Vasaros atostogų metų tėvas turi teisę su vaikais praleisti savaitę laiko nenutrūkstamai.

3) Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais neporiniais metais (2023 m. ir t. t.) per Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. - 26 d.) ir neporiniais metais per Šv. Velykas (abi Šv. Velykų dienas), iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

4) Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais metais (2024 m. ir t.t.) per Šv. Kūčias ir rotacijos principu per Naujuosius metus, pradedant 2023 m. – 2024 m., iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

5) Vaikai kas antrus metus švenčia savo gimtadienius tėvo gyvenamojoje vietoje.

6) Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais visomis nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu, interneto telefonijos tinklu „Skype“, „Zoom“, elektroniniu paštu, kitais socialiniais tinklais bei kitomis kompiuterinėmis ir vaizdo pokalbių programomis, taip pat lankyti juos ligos atveju, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (vaiko buvimo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare).

7) Vaikų tėvas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikams bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus ir gauti iš šių įstaigų visą reikalingą informaciją apie vaikus.

8) Vaikų motina privalo informuoti atsakovą apie vaikų sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias ieškovė kreipėsi ar kreipsis dėl vaikų gydymo, jų sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Spendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio avansą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.