- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-35-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47484-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 297.00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti, o būtent: jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau-(duomenys neskelbtini) PN), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas neteisėtai įgyti svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2017 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 15.14 val. iki 17.59 val., jis (A. S.) ir kiti nenustatyti asmenys, būdami (duomenys neskelbtini) PN, mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. S. į pastarosios mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėju K. R. ir K. R. bei melagingai nurodžius, jog neva B. S. vardu išduota AB „Swedbank“ banko sutartis ir asmens dokumento kopija bei kiti dokumentai yra rasti pas policijos sulaikytus asmenis, todėl jai tikslinga kreiptis į banko Saugos ir prevencijos skyrių bei pasiūlė jai pabendrauti su tariamu banko darbuotoju, po ko, imitavus skambučio peradresavimą, o kitam nenustatytam asmeniui prisistačius B. S. AB „Swedbank“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P., kuris nurodė B. S. suteikti jam telefonu jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, o pastarajai telefonu pasakius prisijungimų duomenis prie AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskyros: jos vartotojo ID, slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, vėl imitavo skambučio peradresavimą su neva policijos pareigūnu bei policijos pareigūnu apsimetusiam asmeniui paaiškinus, kad pakeitimus reikia padaryti ir AB „DNB" banke ir pastarajam imitavus skambučio peradresavimą su neva AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju, jis (A. S.), prisistatė B. S. AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P. ir melagingai nurodė, kad pas trečiuosius asmenis buvo rasti B. S. banko elektroninių paslaugų sutartys, kiti dokumentai ir buvo pastebėtos galimai neteisėtos finansinės operacijos, todėl būtina atlikti saugumo reikalavimus bei pakeisti jos prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, po ko jis (A. S.) paprašė B. S. atskleisti jam prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, o būtent prisijungimo duomenis prie UAB „(duomenys neskelbtini)", į. k. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank" AS Lietuvos skyrius (anksčiau DNB bankas) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paskyros, t. y. vartotojo identifikacinį kodą (ID), slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuri pokalbio telefonu metu A. S. pasakė tuos duomenis, tokiu būdu jis (A. S.) ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo ir laikė ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 14 d., 17.59 val., B. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)", priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
2. A. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau -PN), esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atliekančiais nenustatytais asmenimis bei (duomenys neskelbtini) PN, esančiuose (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiais nenustatytais asmenimis, nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini) PN tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. rugsėjo 14 d., 15.17 val., suradus asmenį, kuris galėtų duoti savo banko sąskaitos numerį, į kurią būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus bei jį suradus (E. J. AB „Swedbanks" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavė minėtos banko sąskaitos numerį į (duomenys neskelbtini) PN. Po ko 2017 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu nuo 15.14 val. iki 17.59 val. jis (A. S.) ir kiti nenustatyti asmenys, būdami (duomenys neskelbtini) PN, mobiliojo ryšio telefonu IMEI numeris (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. S. į pastarosios mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėju K. R. ir K. R., taip įgyjant jos pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, jog neva B. S. vardu išduota AB „Swedbank“ banko sutartis ir asmens dokumento kopija bei kiti dokumentai yra rasti pas policijos sulaikytus asmenis, todėl jai tikslinga kreiptis į banko Saugos ir prevencijos skyrių bei pasiūlė jai pabendrauti su tariamu banko darbuotoju, po ko, imitavus skambučio peradresavimą, o kitam nenustatytam asmeniui prisistačius B. S. AB „Swedbank“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P., kuris nurodė B. S., kad reikia atlikti pakeitimus banko informacinėje sistemoje, taip įgyjant B. S. pasitikėjimą, paprašė suteikti jam telefonu jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuri būdama paveikta apgaulės, telefonu pasakė prisijungimų duomenis prie savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskyros, t. y. vartotojo ID, slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko T. P. pristatęs asmuo vėl imitavo skambučio peradresavimą su neva policijos pareigūnu bei policijos pareigūnu apsimetusiam asmeniui paaiškinus, kad pakeitimus reikia padaryti ir AB „DNB" banke ir pastarajam imitavus skambučio peradresavimą su neva AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju, jis (A. S.), prisistatė B. S. AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P. ir melagingai nurodė, kad pas trečiuosius asmenis buvo rastos B. S. banko elektroninių paslaugų sutartys, kiti dokumentai ir buvo pastebėtos galimai neteisėtos finansinės operacijos, todėl būtina atlikti saugumo reikalavimus bei pakeisti jos prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, taip įgydamas B. S. pasitikėjimą, jis (A. S.) paprašė B. S. atskleisti jam prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, o būtent prisijungimo duomenis prie UAB „(duomenys neskelbtini)", į. k. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank" AS Lietuvos skyrius (anksčiau DNB bankas) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paskyros, t. y. vartotojo ID, slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuri būdama paveikta apgaulės, pokalbio telefonu metu A. S. pasakė tuos duomenis, taip neteisėtai disponuojant B. S. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, nenustatytiems asmenims 2017 m. rugsėjo 14 d., 15.46 val., iš galinio tinklo įrenginio IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, B. S., tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. prisijungimo kodą (vartotojo ID), slaptažodį ir kodų kortelės duomenis, B. S. vardu, neteisėtai prisijungus prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, tokiu būdu pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją, neteisėtai, neturint elektroninės bankininkystės sutartimi AB „Swedbank“ banko suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyros, neteisėtai prisijungus prie B. S. elektroninės bankininkystės paskyros, neteisėtai inicijavus vieną finansinę operaciją iš pastarosios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedus 1150 Eur į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau AB „Swedbank“ bankui pastebėjus galimą nusikalstamą veiką bei užblokavus E. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pinigai nebuvo išgryninti bei grąžinti nukentėjusiajai B. S., tokiais savo veiksmais jis (A. S.) veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą, B. S. priklausantį turtą, t. y. 1150 Eur. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Apeliaciniame skunde A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl jo kaltės yra grindžiamos prielaidomis, dėl to teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, o jį neteisėtai ir nepagrįstai pripažino kaltu. Apelianto teigimu, baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendis būtų pagrįstas, t. y. padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo turi būti grindžiamos nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
3.2. Dar apeliantas nurodo, kad jo atžvilgiu surašytame kaltinamajame akte yra teigiama, jog jis kaltinamas tuo, kad yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu. Pasak apelianto, įtarimais negali būti grindžiamas kaltinimas. Remiantis įtarimais asmuo negali būti pripažintas kaltu. Apelianto manymu, įtarimai turi būti reiškiami baudžiamojo proceso metu, o ne kaltinamajame akte ar teisme. Pasak apelianto, kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame prokuroras nurodo nusikalstamas veikas, kurių padarymu asmuo yra kaltinamas, bet ne įtariamas.
3.3. Apeliantas, nurodydamas nutartis kasacinėse bylose, atkreipia dėmesį į susiformavusią teismų praktiką, kurioje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas įtarimais ir prielaidomis, priešingai turi būti pagrįstas įrodymais, kurie neginčijimai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje numatyta, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį taip pat yra konstatavęs, kad abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
3.4. Dar apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo perduoti bylą prokurorui ir remiasi BPK 254 straipsnio 3 dalimi. Apeliantas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatų, kai tai trukdo nagrinėti bylą ir dėl to varžoma kaltinamojo teisė į gynybą, be kita ko, iš kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai, kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.
3.5. Skunde nurodoma, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai yra vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nurodoma kasacinio teismo praktika. Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Abejonės aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.
3.6. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai kaltinamasis aktas nesuteikė teismui galimybės priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, todėl turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kadangi to nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
3.7. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino fonoskopinę ekspertizę, kurią atlikus sutaptis nustatyta tik 0,70, todėl sprendžia, kad ekspertizės išvada yra tik galima, o tokia išvada negalėjo būti vertinama įrodymu, o tuo pačiu turėjo būti vertinama kaltinamojo naudai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodydamas, kad jis grindžiamas keliais esminiais argumentais – t.y. dėl kaltinamojo akto trūkumų, įrodymų vertinimo, padarytų esminių BPK pažeidimų, BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme, kurie pagrįsti. Be kita ko, gynėjas pabrėžė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti bendrininkavimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio reikalavimai. Tačiau apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-648/2017). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jį išteisinti, taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. S. skundžiasi, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, pagrįstas prielaidomis, jog buvo pažeista įrodymų vertinimo taisyklės, pažeistas in dubio pro reo principas, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad padarytas BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Teisėjų kolegijos nuomone, su šiais apeliacinio argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinamojo akto trūkumais
8. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamajame akte yra pateiktas A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga, ir tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, dispoziciją. Prokuroro suformuluotas kaltinimas nesutrukdė apylinkės teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą byloje. Todėl galima daryti išvadą, kad pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia BPK 219 straipsnio reikalavimų.
9. 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, kaltinamajam buvo įteiktas prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaltinamasis laiko pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo neprašė, gynėsi pats. Šio posėdžio metu prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, teisėja A. S. uždavė klausimą, ar jis suprato, kuo kaltinamas, ir ar prisipažįsta kaltu. A. S. nurodė supratęs, kuo kaltinamas, nurodė, kad jam aiškus pakeistas kaltinimas, bet kaltės nepripažino (3 t., b. l. 188-189). Taigi kliūčių pradėti nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, neiškilo. Nei teisiamasis, nei vėliau procese dalyvavusi jo gynėja vėlesnių teismo posėdžių metu nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų, ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu teisiamojo apklausos metu jis savo kaltės taip pat nepripažino, neminėjo, kad kaltinimas jam neaiškus (4 t., b. l. 53). Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė teisiamąjį pripažinti kaltu dėl pareikštų kaltinimų, o gynėja prašė išteisinti (4 t., b. l. 159-162, 175-177), pabrėždama, kad nekonkretus kaltinimas apsunkina jos ginamojo teisės į gynybą realizavimą, prašė šalinti iš kaltinimo bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu aplinkybę dėl tokio bendrininkavimo negalimumo, o neaiškumus ir abejones vertinti jos ginamojo naudai. Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams bylos nagrinėjimo teisme metu buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje.
10. Tai, kad kaltinamasis A. S. po atliktos fonoskopinės ekspertizės ( 2021 m. balandžio 1 d. ekspertizės aktas Nr. 11-981(20), 4t., b. l. 76-88), tyrimą atlikusiems ekspertams davus išvadą apie asmenims, kurių balsai užfiksuoti garso įraše kalbant su nukentėjusiąja, 2021 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio metu prašė nustačius kitus asmenis surašyti kitą kaltinamąjį aktą, nes esantis byloje, kuriame nurodyta, kad jis veikė su nenustatytais asmenimis, neatitinka tikrovės, nes tie asmenys nustatyti (4 t., b. l. 159-162), o teismas tokio prašymo netenkino, savaime nereiškia, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą.
11. Iš 2020 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui klausant byloje esančius garso įrašus CD Nr. AVPK(64)-6-LK14(453-7)-RN (17, kurių Nr. 00256, 004047, 0411, 00424 A. S. nurodė atpažįstantis R. balsą; klausantis CD Nr. AVPK(64)-6-LK13(453-7)-RN (17) esančius garso įrašus Nr. 0014, A. S. atpažino P. ir R. balsus, Nr.0015, 0016, 0017 atpažino P. balsą, Nr. 0018 P. ir R. balsus, nors ir nurodė, kad R. balsas yra pakeistas.
12. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
13. Pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų visumos vertinimo pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Dėl įrodymų vertinimo
14. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteisė A. S. dėl kaltinimo pasikėsinus apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 1 dalis) ir neteisėtai įgijus ir laikius svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (BK 214 straipsnio 1 dalis). Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, joms pritaria.
15. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą nuteistas A. S., šiuo atveju yra tarpusavyje susijusios, įrodymai dėl šių veikų bus vertinami bendrai. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė principą in dubio pro reo, t. y. kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kadangi šis argumentas susijęs su argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tai teisėjų kolegija dėl jų pasisakys bendrai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.
16. Spręsdamas klausimą dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, teismas turi patikrinti, ar duomenys susiję su nagrinėjama byla, ar duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar laikytasi reikalavimo duomenis rinkti teisėtais būdais, ar duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais.
17. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
18. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. A. S. pagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimą, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją, jo kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertinti bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apelianto argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimų yra nepagrįsti.
20. Nuteistojo A. S. kaltę pagrindžia nukentėjusiosios B. S. parodymai. Nukentėjusioji nurodė, jog jai 2017 m. rugsėjo 14 d. 15 val. 17 min. paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu K. R. ir jai nurodė, jog kiti asmenys bando įsilaužti į jos įmonės sąskaitą, nori atlikti pavedimus, paimti pinigus. Jis nurodė, jog ji turi pakalbėti su banko darbuotoju, kad jis užblokuotų jos sąskaitą. Tada ji pokalbį tęsė su kitu vyru, kuris prisistatė T. P., Swedbank duomenų apsaugos darbuotoju. Jis paprašė banko prisijungimo duomenų. Šiam asmeniui ji pasakė savo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis. Telefoninis pokalbis buvo vėl perjungtas, su ja vėl kalbėjo tyrėjas, jie susitarė, jog ji nuvažiuos į Swedbank banką, esantį prekybos centre Mada. Baigiant pokalbį ji suprato, kad jai skambino sukčiai. Tuomet ji nuvažiavo į banką ir bankas jos sąskaitas užblokavo. Iš jos banko sąskaitos jau buvo atliktas pavedimas į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi jos sąskaitoje buvo nustatytas pavedimo limitas, jis buvo atliktas limito ribose. Nurodė, jog ji į policiją kreipėsi tą pačią dieną. Šie nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.
21. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtinta B. S. Swedbank banko 2017-09-14 sąskaitos išrašas. Iš jo matyti, kad 2017-09-14 iš B. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1150 eurų, paskirtį nurodant už paslaugas.
22. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija, kuri buvo gauta kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. 64-1(DS)-31-17. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. 64-1(DS)-31-17 mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontroliuojamas laikotarpiu nuo 2017-09-07 iki 2017-11-06 (Kauno apygardos teismo 2017-09-07 nutartis RS4-640RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka) bei nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje. Kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai 2017-09-14 su nukentėjusiąja B. S. nusikalstamos veikos padarymo metu. Prie bylos buvo pateikti ir prijungti garso įrašai, stenogramos, o atlikus du fonoskopinius tyrimus buvo gauti duomenys, kad su nukentėjusiąja bendravo keletas asmenų, vienas kurių buvo A. S..
23. 2021 m. balandžio 1 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog tiriamajame telefoniniame garso įraše Nr. 18 užfiksuotas vyro, šio ekspertizės akto 1 priede pateiktoje stenogramoje žymimo „V3“ balsas ir kalba yra A. S.. Pažymėtina, jog nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai vertino fonoskopinę ekspertizę, kurią atlikus sutaptis nustatyta tik 0,70, tad ekspertizės išvada yra tik galima, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame ekspertizės akte daroma kategoriška, o ne tikėtina išvada, jog garso įraše girdimas balsas ir kalba yra A. S.. Be kita ko, ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais įrodymais, o šiuo atvejų byloje duomenų, kurie jau buvo aptarti, A. S. kaltei pagrįsti, pakanka.
24. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Tačiau abejonės ir neaiškumai vertinami kaltinamo asmens naudai tik tuomet, kai jų negali pašalinti. Šiuo gi atveju, tokias abejones šalina nukentėjusiosios parodymai, ekspertizės akte fiksuoti duomenys, kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, kuriais netikėti nėra pagrindo.
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama pažymi, kad aptarti įrodymai gauti BPK nustatyta tvarka, jie yra pakankami daryti išvadą, kad A. S. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio.
Dėl bendrininkavimo
26. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkaujant svarbu tai, kad, veikiant bendrininkams, palengvėja nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu. Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-400/2011, 2K-10/2012).
27. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje jau suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).
28. Apeliantas A. S. teigia, kad jis nėra kaltas ir prašo jį išteisinti. A. S. gynėjas baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu akcentavo, kad bendrininkavimas yra esminis A. S. atsakomybės klausimas ir teigė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus bendrininkavimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija pasisako ir dėl bendrininkavimo.
29. Šioje byloje A. S. buvo pareikštas kaltinimas ir jis nuteistas už tai, kad A. S. ir su juo veikusių kitų asmenų, atlikusių tuo metu bausmę pataisos namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veiksmai buvo bendri ir suderinti, nukreipti į nukentėjusiosios turto (pinigų) užvaldymą, todėl jie veikė kaip bendravykdytojai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas bendrininkavimo inkriminavimą pagrindė nurodydamas, kad A. S., perėmęs pokalbį iš kito nuteistojo, toliau tęsė jį, klaidindamas nukentėjusiąją, siekdamas išreikalauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Iš pokalbio tarp A. S. ir B. S. turinio matyti, kad jis žinojo, koks šio pokalbio su B. S. tikslas, turinys, pokalbyje naudojo tas pačias detales, kaip ir kiti B. S. klaidinę asmenys, minėjo tų pačių išgalvotų asmenų pavardes, t. y. tęsė apgaulės naudojimą prieš nukentėjusiąją B. S.. Tai neabejotinai patvirtina, kad A. S. veikė bendrininkų grupe su kitais asmenimis, kurie ikiteisminio tyrimo metu dar nebuvo nustatyti (šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla). Buvo dėtos pastangos, kad nukentėjusioji B. S., jos atžvilgiu panaudotos apgaulės įtakoje, atskleistų jos turimus asmeninius ir įmonės elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos po to nenustatyti asmenys panaudojo prisijungdami prie jiems svetimos banko sąskaitos ir ten buvusius pinigus pervedė į E. J. sąskaitą, tačiau pinigai nebuvo išgryninti bankui pastebėjus galimą nusikaltimą ir užblokavus sąskaitą. Tokiu būdu neteisėtų veikų įvykdymui ir tikslo pasiekimui - pinigų įgijimui, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020).
30. Nors gynėjas nurodė, kad neaišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad su nukentėjusiąja bendravo A. S., nes pastarasis bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o A. R. ir R. P. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau teisėjų kolegija su tokiu gynėjo argumentu nesutinka. Visų pirma, bylos duomenimis A. R., R. P., A. S. bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (t. 1, b. l. 63-85), antra, A. S. bendravimo su nukentėjusiąja B. S. faktą patvirtina net du savarankiški tyrimai : 1) iš 2018-07-11 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-10-09 specialisto išvados Nr. 140-(354) IS1-5067 matyti, kad palyginus tiriamuosius balsų įrašus su A. S. gautu lyginamuoju balso pavyzdžiu nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje (CD. Nr.1) tiriamajame balso įraše 00018_0.wav, kalba nuo 40 min. 48 sek. vyras tariantis žodžius: „Saugumo prevencijos skyrius T. P. DMB bankas klausome jūsų. Taip mes matome pirmiausia kad skambutis yra, nukreiptas iš policijos pareigūnų, dabar pareigūnai yra mums pateikia informaciją apie rastas sutartis, kurios teiktos buvo banke, sakykite jūs buvote pametusi sutartis kurios jums buvo teikiamos? Dabar B. buvo prisijungta prie jūsų elektroninės prieigos buvo atlikinėtas mokėjimas J. R. devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų...“. Kalba A. S., kurio balsas pateiktas lygintajame balso įraše A. S._Spk1.wav kompaktinėj e plokštelėje (CD. Nr. 2) (t. 2, b. l. 131-136); 2) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-04-01 ekspertizės akte Nr. 11-981 (20) ir jo prieduose nurodoma, jog vyro, šio ekspertizės akto 1 priede pateiktoje stenogramoje žymimo „V3“, balsas ir kalba yra A. S. (t. 4, b. l. 76-88, 89-124).
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto ir specialisto išvada, šie įrodymai gauti BPK nustatyta tvarka. Šiuos įrodymus vertinant kartu su nukentėjusiosios parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis - išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija, kuri buvo gauta kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. 64-1(DS)-31-17, darytina neabejotina išvada, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo būtent A. S. kartu su kitais asmenimis.
32. Pasisakant dėl gynėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas įvardijo bendrininkus – P., R. (nuosprendžio 14 lapas), nors pareikštame kaltinime nurodoma, kad A. S. veikė su nenustatytais asmenimis, pasisakytina, kad minėtame nuosprendžio lape yra analizuojami motyvai, kuriais remiantis teismas darė išvadas. Nors sutiktina, kad teismas vertindamas A. S. ir kartu su juo veikusių asmenų veiksmų bendrumą paminėjo, kad informacijos patikrinimui, jog įvykio dieną galimai su B. S. bendravo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys A. R., R. P. ir A. S., buvo atliktos net dvi fonoskopinės ekspertizės, paminėjo, kad A. S., perėmęs pokalbį iš kito nuteistojo A. R., toliau tęsė jį, tačiau tokius teismo motyvus lėmė byloje surinktų įrodymų vertinimas, tuo labiau, kad ekspertizės akte buvo aiškiai nurodoma, kad be A. S. balso, nustatyti ir A. R. bei R. P. balsai.
33. Nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas, o po to nuteistas A. S., bendrininkai dar nebuvo nustatyti, kad kitų bendrininkų atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas (nagrinėjama byla), savaime nėra laikytina aplinkybe, šalinančia kito bendrininko A. S. baudžiamąją atsakomybę, ar aplinkybe, kurios pagrindu konstatuotinas bendrininkavimo nebuvimas. Būtent, kaip minėta, teismas nagrinėjamoje byloje nustatė ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius A. S. bendrininkavimo su kitais asmenimis požymius.???
34. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis esant tam tikrų aplinkybių visumai teisiškai gali būti pagrįstas. Kita vertus, nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismui galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. (2K-90/2013). Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017,?? 2K-247-719/2019).
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
35. 2021 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-8182 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 150,94 Eur už A. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
36. BPK 106 straipsnis numato, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui yra apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, jog A. S. nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nors byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal jo skundą, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo A. S. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo A. S. nesuderinamas ir su jo teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 150,94 Eur iš nuteistojo A. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.