Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Veilena“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Veilena“ iškėlimo. Nurodė, kad UAB „Veilena“ įsiskolinimas 2016 m. kovo 22 d. duomenimis valstybės biudžetui sudaro 4002,45 Eur. Pažymėjo, kad UAB „Veilena“ mokestinės nepriemokos valstybei nesumoka nuo 2015 m. vasario 2 d. Nurodė, kad pagal sprendimus nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš banko sąskaitų, VMI 2015 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-25078 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir sprendimą perdavė vykdyti antstoliui, tačiau skola neišieškota. Pasak VMI, atsakovas UAB „Veilena“ yra nemokus, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Pareiškėja VMI 2016 m. gegužės 27 d. pateikė teismui informaciją, kad 2016 m. gegužės 17 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą, jog UAB „Kalnija“ perimtų UAB „Veilena“ mokestinę nepriemoką.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1. įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2. įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1031-370/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

Teismas iš atsakovo UAB „Veilena“ pateikto 2016 m. balandžio 1 d. balanso nustatė, kad įmonė turi 98 421 Eur ilgalaikio materialaus turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4003 Eur (b. l. 52). Iš 2016 m. balandžio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė šiais metais pelno (nuostolių) neturėjo, o 2015 m. patyrė 703 Eur nuostolių (b. l. 53). Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo nustatyta, kad vienintelis UAB „Veilena“ kreditorius yra VMI, skolos suma 4002,45 Eur (b. l. 51). Atsakovo likvidatorius nurodė, kad įmonės materialųjį turtą sudaro statiniai, esantys Vilkaviškio r. sav., Kybartai, Gedimino g. 20, likutinė vertė 98 421 Eur (b. l. 56). Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad atsakovui UAB „Veilena“ nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas (vidutinė rinkos vertė 91 847 Eur) ir kiemo statiniai (vidutinė rinkos vertė 6574 Eur), esantys Vilkaviškio r. sav., Kybartai, Gedimino g. 20 (b. l. 32). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo UAB „Veilena“ nuosavybės teise valdomo turto verte ir spręsti, kad reali minėto turto vertė yra mažesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro išraše (CK 4.262 straipsnis). Teismas pažymi, kad tiek VMI, tiek antstolis A. B., priverstine tvarka vykdydamas VMI sprendimą, yra areštavę tik 5/100 dalis minėto administracinio pastato (b. l. 37-38). Taigi, ši aplinkybė rodo, kad atsakovo UAB „Veilena“ įsipareigojimui VMI padengti užtenka 1/5 dalies atsakovo valdomo turto. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo UAB „Veilena“ atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2016 m. gegužės 17 d. išvadoje dėl UAB „Veilena“ mokestinės nepriemokos perėmimo, nurodė, jog netikslinga perduoti mokestinę nepriemoką UAB „Kalnija“, nes pati UAB „Veilena“ turto turi 24,6 karto daugiau nei įsipareigojimų. Be to, pažymėta, kad VMI yra vienintelis UAB „Veilena“ kreditorius. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovo UAB „Veilena“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 4002,45 Eur ir neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (98 421 Eur), t. y. turimas turtas yra net 24,6 kartus didesnis nei įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo laikyti, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nors VMI yra perdavusi mokestinės nepriemokos išieškojimą antstoliui A. B., tačiau byloje nėra duomenų, jog išieškojimas iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto nėra galimas ar antstolis vykdomąjį dokumentą yra grąžinęs išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo UAB „Veilena“ nuosavybės teise valdomas administracinis pastatas yra bevertis ir nėra galimybės jį realizavus padengti įsiskolinimą vieninteliam kreditoriui VMI. Priešingai, atsakovo UAB „Veilena“ teigimu, minėtą pastatą nuo 2015 m. vasario mėnesio jis nuomoja UAB „Kalnija“, kuri jame vykdo veiklą (b. l. 75-77). Be to, UAB „Veilena“ yra pradėta neteisminė likvidavimo procedūra, todėl VMI finansinis reikalavimas gali būti tenkinamas CK 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka ir taip nebūtų patiriamos bankroto administravimo išlaidos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė ir prioritetas teikiamas reabilitaciniam bendrovės tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015 ir kt.). Teismas nustatęs, kad nėra sąlygų konstatuoti UAB „Veilena“ nemokumo ir įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams vykdyti, laiko, jog nėra pagrindo kelti atsakovui UAB „Veilena“ bankroto bylą dėl nemokumo ir nėra pagrindo spręsti, jog įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veilena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.