Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3467-362/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-18
Bylos Nr.: eI3-3467-362/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05700-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Mapping Soil“
Atsakovas: viešajai įstaigai „Inovacijų Agentūra“
Advokatai: Andželika Buivydė

Administracinė byla Nr. eI3-3467-362/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05700-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mapping Soil“ patikslintą skundą atsakovei viešajai įstaigai „Inovacijų Agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mapping Soil“ (toliau – ir UAB „Mapping Soil“) patikslinto skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės VšĮ „Inovacijų Agentūra“ VšĮ „Inovacijų agentūra“ 2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. R1-193-(1.3E)2024 (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad 2024-09-13 UAB „Mapping Soil“ („Pareiškėjas“) gavo VšĮ „Inovacijų Agentūra“ („Atsakovė“) pranešimą apie priimtą sprendimą Nr. R1-193-(1.3E)2024 atsisakyti skirti finansavimą paraiškai Nr. 06-07-04.3.1.K-004 dėl projekto „Minų aptikimo platformos TANGO sukūrimas“ įgyvendinimo („Sprendimas“). Sprendime Atsakovė nurodo, kad Pareiškėjas neatitinka Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-696 „Dėl gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, 10.3 papunkčio ir jo eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui (LR KAM 2024-08-26 raštas Nr. 12-01-1637). 2024-04-26 Pareiškėjas Atsakovei Pateikė MTEP projekto paraišką dalyvauti programos Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 metų programa, kvietimo Nr. 06-07-04.3.1.K projekte „Minų aptikimo platformos TANGO kūrimas“ („Paraiška“). 2024-09-06 Atsakovės įsakymu Nr. R1-193-(1.3E)2024 buvo priimtas sprendimas neskirti finansavimo pagal Pareiškėjo Paraišką. Sprendime buvo nurodyta, kad Pareiškėjas neatitinka Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-696 „Dėl gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, 10.3 papunkčio ir jo eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui (LR KAM 2024-08-26 raštas Nr. 12-01-1637). Pareiškėjui nebuvo pateikta jokia papildoma informacija dėl tokio Sprendimo priėmimo pagrindų. 2024-10-18 Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją ir Gynybos resursų agentūrą dėl informacijos apie Pareiškėjo vertinimą pateikimo. 2024-10-31 Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į šį kreipimąsi (prašymą). Atsakyme buvo nurodyta, kad Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 m. programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), yra finansuojama Krašto apsaugos ministerijos lėšomis, Krašto apsaugos ministerija atlieka Inovacijų agentūros atrinktų finansuoti įmonių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą. Atlikusi Pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo kriterijams vertinimą, vadovaudamasi KASOKTĮ ir atsižvelgdama į pateiktą kompetentingų institucijų informaciją, Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisija priėmė sprendimą, pripažinti, kad Pareiškėjo eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat Krašto apsaugos ministerija nėra įgaliota pateikti kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. 2024-10-18 Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl informacijos apie Pareiškėjo vertinimą pateikimo. 2024-11-11 Pareiškėjas gavo atsakymą į šį prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad Pareiškėjas nebuvo vertinamas Komisijoje dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, todėl nėra priimti nei Komisijos sprendimas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjant Pareiškėjo Paraišką, išvada dėl grėsmės nacionaliniam saugumui padaryta nesilaikant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo („Įstatymas“) nuostatų. Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo 10.3 punkte yra nustatyta, kad finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui (projekto vykdytojui), projekto partneriui, jei tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams, nustatytiems Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje. Įstatymo 11 straipsnyje yra išvardijami kriterijai, kuriems egzistuojant laikoma, kad investuotojas (šiuo atveju Pareiškėjas) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Nepaisant tokio Įstatymo reguliavimo Sprendime Atsakovė nenurodo jokio kriterijaus, kuriuo remiantis Pareiškėjas yra (galėtų būti) laikomas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat reikia pažymėti, kad jeigu nagrinėjant Pareiškėjo Paraišką buvo vykdoma ir Pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, ji buvo vykdoma pažeidžiant Įstatymo nuostatas. Įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta išsami atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros atlikimo tvarka ir eiga, t. y. nustatyta kas gali kreiptis dėl tokios patikros iniciavimo, kaip ta patikra atliekama, kas yra informuojamas apie patikros atlikimą, kokie sprendimai gali būti priimami, kas yra informuojamas apie priimtą sprendimą ir pan. Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad apie pradėtą patikrą yra pranešama investuotojui (Pareiškėjui). To paties straipsnio 16 dalyje yra nurodyta, kad apie patikros išvadą, kad investuotojas (Pareiškėjas) neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra pranešama be kitų subjektų ir investuotojui (Pareiškėjui). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 str. 4 d. 10 p. yra nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerija turi teisę finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija nefinansuoja eksperimentinės plėtros ar inovacinės veiklos, jeigu tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams. Informaciją, ar ketinantys vykdyti arba vykdantys eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ūkio subjektai keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal Krašto apsaugos ministerijos kreipimąsi teikia institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, o krašto apsaugos ministro sprendimu – ir kitos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Nors remiantis aukščiau paminėto įstatymo nuostata Krašto apsaugos ministerija ir turi teisę tikrinti Pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, tačiau atliekant šį patikrinimą apie jo rezultatus nebuvo pranešta Pareiškėjui, Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją ir ją pagrindžiančius įrodymus tokiu būdu pažeidžiant Pareiškėjo teises. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nebuvo ir nėra žinoma, kokia tiksliai jo patikra buvo atlikta, kokia informacija apie Pareiškėją yra gauta, kad ja remiantis buvo padaryta išvada dėl Pareiškėjo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. Visos šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra buvo atlikta nesilaikant Įstatymo nuostatų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Atsakovės Sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra buvo atlikta pažeidžiant įstatymų nuostatas, kas lėmė neteisėto ir pagrįsto Atsakovės Sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių laikytina, kad Atsakovės Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis turi būti naikinamas. Priimant Sprendimą Atsakovė pažeidė teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo principus. Tai yra absoliutus Sprendimo negaliojimo pagrindas akivaizdžiai rodantis Atsakovės priimto individualus administracinio akto neatitikimą VAĮ 8 str. reikalavimams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Sprendimo turinį, aplinkybę, išimtinai dėl kurios buvo atmesta Paraiška, bei teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, akivaizdu, kad Atsakovė, priimdama Sprendimą, pažeidė galiojančius viešojo administravimo principus. Iš pateikto Sprendimo negalima identifikuoti, kokios faktinės priežastys (aplinkybės, faktai) lėmė Sprendimo priėmimą, o deklaratyvus nurodymas, kad finansavimas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, be papildomos argumentacijos, paaiškinimo ar įrodymų nesukuria Pareiškėjui galimybės tinkamai apginti savo teises, nes net nėra žinoma kaip, kokiu pagrindu ir argumentais jas galima ginti. Konstatuotina, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi. Sprendimo turinys akivaizdžiai paneigia teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo principus. Atsakovės Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinkantis VAĮ 8 str. reikalavimų.

Pareiškėjos atstovės 2025 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimuose papildomai nurodoma, kad pareiškėjo eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui buvo priimta remiantis išimtinai vienos institucijos deklaratyviu vertinimu ir išvada. 2024-07-26 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas savo atsakyme nurodė, kad pagal kompetenciją šiuo metu neturi informacijos dėl Pareiškėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 str. 1 d. nustatytus kriterijus. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vertinimu, įmonių, kuriose dirba, o ypač kurioms vadovauja ar jas valdo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, nuolat palaikantys ryšius ir keliaujantys į (duomenys neskelbtini) Respubliką, taip sudarydami galimybes šios valstybės žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš LR nacionalinio saugumo interesus, dalyvavimas gynybos technologijų vystyme Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Visos šios aplinkybės rodo, kad visos institucijos, vykdančios subjektų atitiktį nacionaliniam saugumui, nenustatė jokių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 str. išvardintų kriterijų, kuriems egzistuojant investuotojas (šiuo atveju Pareiškėjas) keltų riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Nepaisant to, išvada, kad Pareiškėjo eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui buvo priimta atmetant visus šiuos argumentus, o remiantis Antrojo operatyvinių tarnybų departamento spėjimais ir keliamomis galimybėmis, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių dalyvavimas Pareiškėjo valdyme gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai nėra ir negali būti pakankamas pagrindas menkinti Pareiškėjo atitiktį nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos vadovui ir vienam iš akcininkų A. V. 2025-08-20 buvo pratęstas (pakeistas) leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje trejiems metams, kas rodo, kad minėtas asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimais). Sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti. Jei grėsmės valstybės saugumui galimybė tikrovėje neegzistuoja, yra nereali arba tokios grėsmės galimybė tik tariamai gali atsirasti kažkada ateityje (nėra akivaizdi laiko požiūriu), atsisakyti išduoti leidimą gyventi vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu negalima. Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Galima grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą turi būti įrodyta. Turint omenyje, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti atsisakymas išduoti leidimą gyventi, įrodymų pakankamumo požiūriu tokios grėsmės galimybė turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų akivaizdi. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamos vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Pareiškėjo vadovui ir vienam iš akcininkų visiškai nauju (2025-08-20) Migracijos departamento sprendimu buvo pakeistas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė parodo, kad minėto asmens veikla buvo išsamiai patikrinta ir nebuvo nustatyta realios, objektyvios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumu, o priešingai Krašto apsaugos ministerijos išvada dėl grėsmės nacionaliniam saugumui padaryti remiantis išimtinai prielaidomis. Išvada dėl Pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui padaryta remiantis išimtinai tik prielaidomis, kad Pareiškėjo vadovo ir akcininko apsilankymai (duomenys neskelbtini) Respublikoje asmeniniais, šeimos klausimais, kas gali sudaryti prielaidas galimam užverbavimui ir pan., esmingai pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą gyventi tik tuomet, kai užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau tokia grėsmė turi būti reali ir pagrįsta, o ne vien numanoma ar grindžiama prielaidomis. Todėl sprendimas, priimtas vien dėl kelionių į (duomenys neskelbtini) ar šeimos ryšių palaikymo, neatitiktų nei nacionalinės teisės, nei konstitucinių proporcingumo standartų. Papildomai pažymėtina, kad analogiškos pozicijos yra laikomasi ir tarptautinėje jurisprudencijoje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, galima daryti išvadą, kad Pareiškėjo vadovaujamos įmonės veikla ir šeimos ryšių palaikymas (duomenys neskelbtini) Respublikoje negali būti laikomi savaime keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Atitinkamai, bet koks sprendimas riboti Pareiškėjo teisę gyventi ir veikti Lietuvoje remiantis vien tik tokiomis prielaidomis pažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio bei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatas, nes nebūtų pagrįstas realia, akivaizdžia ir objektyvia grėsme, o prieštarautų proporcingumo, teisėtumo ir demokratinės visuomenės principams.

Atsiliepimas

Atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros atsiliepime nurodoma, kad 2024 m. balandžio 5 d. IA buvo registruota Pareiškėjo paraiška dėl projekto „Minų aptikimo platformos TANGO kūrimas“ finansavimo. Paraiškai suteiktas unikalus numeris Nr. 06-07-04.3.1.K-004 (toliau – Paraiška). 2024 m. balandžio 28 d. IA baigė Paraiškos individualų vertinimą užpildydama Paraiškos pirminio tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę. 2024 m. rugpjūčio 26 d. IA gavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) raštą apie nacionalinio saugumo vertinimo rezultatus, kuriame be kitos su pareiškėju nesusijusios informacijos, buvo pateikta informacija, jog: vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis ir Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 m. programos finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-696 „Dėl Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 m. programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, 10.3 papunkčiu, Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad UAB „Mapping Soil“ eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. 2024 m. balandžio 13 d. raštu IA (kartu su rašto priede pateiktu 2024-09-06 įsakymu Nr. R1-193-(1.3E)2024) Pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-696 „Dėl Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2023 metų programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau – PFSA), ir Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos įgyvendinimo aprašo, patvirtinto Inovacijų agentūros 2024 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. R1-76-(1.3E)2024 (toliau – Aprašas) nuostatomis, atliekant pareiškėjo vertinimą dėl finansavimo skyrimo pagal PFSA 10.3 papunktį (finansavimas negali būti skiriamas jeigu „finansavimo skyrimas prieštarautų nacionalinio saugumo interesams, nustatytiems Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje“) buvo gauta informacija iš KAM, kad UAB „Mapping Soil“ eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl nuspręsta Paraiškos nefinansuoti, pateikiant Pareiškėjui visus iš KAM gautos informacijos motyvus. IA Paraiškos vertinimą vykdė PFSA II skyriuje „MTEP projektų finansavimas“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis PFSA 10.3 papunkčiu, finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui, jei tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams, nustatytiems Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje. Vadovaujantis PFSA 39 punktu Sprendimą dėl MTEP projektų finansavimo priima Inovacijų agentūros vadovas, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos siūlymą. Sprendimas tvirtinamas Inovacijų agentūros vadovo įsakymu. Priėmus sprendimą finansuoti MTEP projektą, Inovacijų agentūra per 20 darbo dienų registruoja suteiktos valstybės pagalbos sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registras). Gavus informaciją iš KAM, jog UAB „Mapping Soil“ eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui buvo priimtas sprendimas nefinansuoti Paraiškos apie šį sprendimą informuojant Pareiškėją (sprendime perkeliant/pacituojant KAM rašte pateiktus visus motyvus). Pažymėtina, kad IA Paraišką įvertino, vadovaudamasi PFSA detalizuojančiu Paraiškos vertinimo procesą bei įsigilindama į Pareiškėjo Paraišką ir kartu su Paraiška pateiktus dokumentus ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl paraiškos nefinansavimo. IA vertinimu, Sprendimas buvo pagrįstas ir motyvuotas, Sprendime buvo išdėstyti visi argumentai. Pareiškėjas skunde teigia, kad nagrinėjant Pareiškėjo Paraišką, išvada dėl grėsmės nacionaliniam saugumui padaryta nesilaikant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Svarbių objektų įstatymas) nuostatų, bei jog priimant Sprendimą IA pažeidė teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo principus priimdama individualų administracinį aktą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. IA vykdo jai teisės aktais pavestas funkcijas. IA paraiškų vertinimą vykdo PFSA, Aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių paraiškų vertinimo procesą, nustatyta tvarka. IA nevykdo jokių funkcijų, kurios būtų susijusios su Svarbių objektų įstatyme numatytu atitikties nacionaliniam saugumui vertinimu. Šias funkcijas atlieka Svarbių objektų įstatyme nurodytos institucijos ex officio. Norint priimti sprendimą dėl paraiškų vertinimo, vadovaujantis PFSA 10.3 papunkčiu buvo gauta informacija iš KAM, kurios pagrindu buvo priimtas galutinis sprendimas. IA apie gautą informaciją informavo pareiškėją priimtame sprendime. Pareiškėjui buvo pateikta visa iš KAM gauta informacija, kurią gavo IA. IA pagal Svarbių objektų įstatymą nėra pavesta jokios funkcijos, todėl tinkamam sprendimui priimti pagal PFSA buvo gauta pagal Svarbių objektų įstatymą ex officio institucijos – šiuo atveju KAM – vertinimas dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. IA neturėjo pagrindo abejoti iš KAM gautos informacijos pagrindo dėl atitikties nacionaliniam saugumui vertinimo, bei neturi teisės (įgaliojimų) kontroliuoti (revizuoti) šio vertinimo, kadangi IA nėra deleguotos jokios su nacionalinio saugumo atitikties vertinimu susijusios funkcijos pagal svarbių objektų įstatymą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. sausio 20 d. byloje Nr. eA-108-629/2021 pasisakė, jog bendras Svarbių objektų apsaugos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. LVAT pažymėjo, jog esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę ją saugoti, vadovaudamasi specialiais įstatymais. Todėl taikant specialius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas prioritetas turi būti teikiamas valstybės nacionaliniam saugumui, o ne formaliam atitinkamų teisės normų aiškinimui ir taikymui. Taip pat LVAT pažymėjo, jog nacionalinis saugumas kaip vertybė yra svarbesnė nei privatūs verslo interesai, todėl esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę ją saugoti. IA vertinimu IA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo administracinės procedūros aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir informavo Pareiškėją apie priimtą sprendimą PFSA nustatyta tvarka, o IA sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus – jame buvo nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, bei sprendimas buvo motyvuotas – buvo pateikti visi motyvai dėl neatitikties PFSA 10.3 papunkčiui (perkeliant/pacituojant juos iš KAM gauto rašo), kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime nurodoma, kad 2024-02-01 GRA, apsaugos ministerija (toliau — KAM) ir Atsakovė sudarė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuria buvo sutarta, kad Atsakovei yra suteikiama 490000 Eur, kurie turi būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, t. y. 2024 metais vykdyti Krašto apsaugos sistemos strateginio veiklos plano programos apsaugos sistemos veiklos parama” valstybės funkcijos „Mokslinio tyrimo institutų ir universitetų, atliekančių taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, susijusią su gynyba, rėmimas” (kodas 02.04.01.02) priemone „Vykdyti mokslo tiriamąją veiklą, skatinti naujų gynybos technologijų kūrimą ir vystymą” (kodas 11.02.01), išlaidų ekonominė klasifikacija „Kitos išlaidos kitiems einamiesiems tikslams” (ekonominės klasifikacijos kodas 2.8.1. I. I .2). Programos priemonę Atsakovė vykdė vadovaudamasi 2021-09-20 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-696 „Dėl Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021—2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo” patvirtintu aprašu (toliau — Aprašas). 2024-04-26 Pareiškėjas Atsakovei pateikė MTEP projekto paraišką dalyvauti programos Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021—2027 metams, kvietimo Nr. 06-07-04.3.l.K projekte „Minų aptikimo platformos TANGO kūrimas” (toliau — Paraiška). Taip pat Pareiškėjas be kitų dokumentų pateikė ir sutikimus būti patikrintam dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. 2024-07-02 GRA el. paštu iš Atsakovės gavo Pareiškėjo sutikimą būti patikrintam dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir prašymą įvertinti Aprašo 10.3 punkte nurodytą kriterijų finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui (projekto vykdytojui), projekto partneriui, jei tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams, nustatytiems Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje. 2024-07-04 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau — KASOKTĮ) 9 straipsnio 3 dalies 10 punktu, KAM kreipėsi į kompetentingas institucijas (Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos). KAM turi įstatyme numatytą išimtį iš bendros NSUSOAĮ nustatytos tvarkos tikrinant atitiktį nacionalinio saugumo interesams, kuomet finansuojama eksperimentinė plėtra ir inovacinė veikla gynybos ir saugumo srityje. KAM kreipdamasi į institucijas prašė jų įvertinti, ar ketinantys vykdyti eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ūkio subjektai keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į KAM kreipimąsi savo vertinimą dėl subjektų atitikimo nacionalinio saugumo interesų reikalavimams teikia institucijos, nurodytos NSUSOAĮ 12 straipsnio 7 dalyje, o krašto apsaugos ministro sprendimu — ir kitos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Kitaip nei teigia Pareiškėjas skunde (12-14 Skundo paragrafai), KASOKTĮ nenustato, kad visa patikros procedūra turėtų būti vykdoma pagal NSUSOAĮ nuostatas. KASOKTĮ 9 straipsnio 3 dalies 10 punktas aiškiai nustato, kad „Informaciją, ar ketinantys vykdyti arba vykdantys eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ūkio subjektai kelti/ grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal Krašto apsaugos ministerijos kreipimąsi teikia institucijos. nurodytos NSUSOAĮ 12 straipsnio 7 dalyje, o krašto apsaugos ministro sprendimu — ir kitos institucijos, vadovaudamosi NSUSOAĮ nurodytais investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.“ Minima KASOKTĮ nuostata nustato tik tai, kad turi būti kreipiamasi į tas pačias kaip NSUSOAĮ institucijas bei vadovaujamasi tais pačiais patikros kriterijais, bet joje nėra numatyta, kad patikros procedūra turi būti vykdoma pagal NSUSOAĮ nuostatas visa apimtimi. Taip pat nepagrįsta ir Pareiškėjo pozicija, kad jis neturėjo galimybių pateikti paaiškinimus vertinimo procedūros metu, t. y. Atsakovė ar KAM neva turėjo prašyti Pareiškėjo paaiškinti ar patikslinti atliktą vertinimą. Pažymėtina, kad tokios pareigos Atsakovė ar KAM neturėjo. KASOKTĮ 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte aprašyta procedūra nenumato, kad KAM, vertindama, ar finansavimas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui turėtų prašyti ketinančio vykdyti atitinkamą veiklą subjekto paaiškinimų. Patikros procedūra, kaip jau aptarta atsiliepime, remiasi kompetentingų institucijų, nurodytų NSUSOAĮ 12 straipsnio 7 dalyje ir KAM vertinimu, todėl KAM ar Atsakovė ir neturėjo prašyti Pareiškėjo kokių nors paaiškinimų, susijusių su jo patikra. Gavus minėtų institucijų išvadas, 2024-08-02 GRA kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro sudarytą Nacionalinio saugumo interesų krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje vertinimo komisija (toliau — Komisija), kurios vienas uždavinių yra pagal institucijų, koordinuojančių eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos gynybos ir saugumo srityje projektus, kreipimąsi įvertinti, ar ketinantys vykdyti arba vykdantys eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą subjektai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Komisija atsižvelgdama į gautas kompetentingų institucijų išvadas nusprendė, kad Pareiškėjo eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Apie tai KAM pranešė Atsakovei 2024-08-26 raštu. Atitinkamai 2024-09-06 Atsakovės įsakymu Nr. R 1-193-(1.3E)2024 buvo priimtas sprendimas neskirti finansavimo pagal Pareiškėjo Paraišką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2024-09-06 įsakymu Nr. R1-193-(1.3E)2024 „Dėl gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos MTEP projektų finansavimo“ vadovaujantis Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-696 „Dėl gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 39 punktu ir Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) projektų vertinimo komisijos, sudarytos Viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. R1-139-(1.3E)2024, 2024 m. liepos 8 d. protokolu Nr. R9-38-(1.11Mr)2024 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 12-01-1637 „Dėl ūkio subjektų, dalyvaujančių gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programoje, atitikties nacionalinio saugumo interesams“ atsisakyta skirti finansavimą Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos kvietimui „Dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios autonominės prieštankinių/priešpėstinių minų aptikimo, identifikavimo platformos (APPMAIP) sukūrimas“ pateiktam projektui, nurodytam šio įsakymo 2 priede.

Pranešime apie paraiškos Nr. 06-07-04.3.1.K-004 (toliau – ir Pranešimas) nurodoma, kad viešoji įstaiga Inovacijų agentūra (toliau – IA), informuoja, kad vadovaujantis Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2027 metų programos finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-696 „Dėl Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021–2023 metų programos Aprašo nuostatomis bei atsižvelgiant į iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) gautą informaciją, kad UAB „Mapping Soil” eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. R1-193-(1.3E)2024 atsisakyti skirti finansavimą Jūsų paraiškai (toliau – Paraiška) dėl projekto „Minų aptikimo platformos TANGO sukūrimas“ įgyvendinimo. Pranešime pažymima, kad atliekant pareiškėjo vertinimą dėl finansavimo skyrimo pagal PFSA 10.3 papunktį (finansavimas negali būti skiriamas jeigu „finansavimo skyrimas prieštarautų nacionalinio saugumo interesams, nustatytiems Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje“) buvo gauta informacija iš KAM, kad UAB „Mapping Soil“ eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl nuspręsta Paraiškos nefinansuoti.

Taigi nuspręsta neteikti finansavimo pareiškėjai, nes tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams, nustatytiems Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnyje. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta dešimt investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų (toliau – ir Kriterijai). Vis dėlto, nei skundžiamame akte, nei 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 12-01-1637 „Dėl ūkio subjektų, dalyvaujančių gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programoje, atitikties nacionalinio saugumo interesams“ ne tik nėra nurodoma, kokiu konkrečiu Kriterijumi remiamasi, bet ir nėra nurodomos jokios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu padaroma išvada, jog pareiškėjos eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

2024-07-26 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (toliau – ir AOTD) savo atsakyme LR krašto apsaugos ministerijai nurodė, kad pagal kompetenciją šiuo metu neturi informacijos dėl pareiškėjos neatitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 str. 1 d. nustatytus kriterijus. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vertinimu, įmonių, kuriose dirba, o ypač kurioms vadovauja ar jas valdo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, nuolat palaikantys ryšius ir keliaujantys į (duomenys neskelbtini) Respubliką, taip sudarydami galimybes šios valstybės žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš LR nacionalinio saugumo interesus, dalyvavimas gynybos technologijų vystyme Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Nacionalinio saugumo interesų vertinimo krašto apsaugos sistemos atliekamuose viešuosiuose pirkimuose bei finansuojant eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje atsižvelgta į AOTD pateiktą informaciją, kad įmonių, kuriose dirba, o ypač kurioms vadovauja ar jas valdo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, nuolat palaikantys ryšius ir keliaujantys į (duomenys neskelbtini) Respubliką, taip sudarydami galimybes šios valstybės žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, dalyvavimas gynybos technologijų vystyme Lietuvos Respublikoje gali kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. 2025 m. rugpjūčio 5 d. protokoliniu sprendimu Komisija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Mapping Soil“ direktorius yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nuolat keliauja į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o įmonę kontroliuojantis asmuo 2023 m. kartu su įmonės direktoriumi keletą kartų vyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nusprendė pripažinti, kad pareiškėjos eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos finansavimas Krašto apsaugos ministerijos lėšomis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose akcentuojama, kad pareiškėjos direktoriaus vadovaujamos įmonės veikla ir šeimos ryšių palaikymas (duomenys neskelbtini) Respublikoje negali būti laikomi savaime keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui; atitinkamai, bet koks sprendimas riboti Pareiškėjo teisę gyventi ir veikti Lietuvoje remiantis vien tik tokiomis prielaidomis pažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio bei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatas, nes nebūtų pagrįstas realia, akivaizdžia ir objektyvia grėsme, o prieštarautų proporcingumo, teisėtumo ir demokratinės visuomenės principams.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą (inter alia 2005 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai).

Sprendimas priimtas vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, kurio tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad realiai, o ne menamai, konstitucinės pamatinės vertybės (prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, demokratija, nepriklausomybė) gali veikti tik tada, kai realiai užtikrinamas ir nacionalinis saugumas, o jį užtikrinti pirmiausia turi nacionaliniai subjektai, t. y. Lietuvos valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos, taip pat piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos (Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, esančių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėliu, I dalies „Pagrindinės nacionalinio saugumo politikos nuostatos bei principai“ 2 skyriaus „Pagrindiniai nacionalinio saugumo sistemos elementai“ antrasis skirsnis „Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai“). Kita vertus, pasirenkant nacionalinio saugumo užtikrinimo priemones, būtina laikytis konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, reiškiančio, jog valdžios laisvę riboja teisė (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), t. y. kad tiek teisėkūroje, tiek teisės įgyvendinimo procese nebūtų pažeistos teisės nuostatos, būtų laikomasi teisės principų, be kita ko, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, lygybės, nepaneigiamos ar neteisėtai varžomos asmens teisės bei laisvės (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ir visuomenės saugumas yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, kurio privalu paisyti valstybei reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai svarbių tikslų, inter alia užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, bei nustatydamas specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), gali nustatyti sąlygą, kad asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Nustačius tokią sąlygą, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį proporcingumo principą, turi būti sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-303-629/2024 nurodoma, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina galimybę įvertinti individualią kiekvieno investuotojo situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, konkrečiu atveju atitinkamai individualizuoti jam taikytinas ribojančias jo teises priemones.

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nurodoma, kad „Įstatymo projekte siūlomų nuostatų pagrįstumas ir teisėtumas priklauso nuo to, ar Lietuvos institucijos, taikydamos Įstatymo projekto nuostatas, sugebės pagrįsti siekį apsaugoti nacionalinio saugumo interesus motyvuotai paaiškindamos savo veiksmus ir sprendimus, kad alternatyvios, mažiau ribojančios priemonės nėra tinkamos ir veiksmingos užtikrinant nacionalinio saugumo interesus“ (žr. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių ir 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 , 171 , 191 straipsniu ir 5 priedu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų (įstatymų projektų Nr. XIIIP-4915 - XIIIP-4917) aiškinamojo rašto 10 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. administracinėje byloje Nr. eA-1854-789/2025 nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad Įstatyme numatyta patikra pasižymi individualios situacijos tyrimu, apimančiu įvairių konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių analizę ir vertinimą, kurį atliekant pripažįstama plati kompetentingų institucijų nuožiūros laisvė (2024 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-303-629/2024). Taip pat minėtoje byloje nurodoma, kad tai, kad Vyriausybė ir Komisija turi diskrecijos teisę, atliekant reikšmingų aplinkybių analizę ir pateikiant individualios situacijos vertinimą, nereiškia, kad Vyriausybės ir Komisijos diskrecija tokiu atveju yra absoliuti ir, kaip nurodo pareiškėja, bet koks asmuo gali būti pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų bet kokių teiginių pagrindu. Vyriausybė ir Komisija turi įgyvendinti minėtą diskrecijos teisę, vadovaudamosi objektyviais duomenimis.“

Kaip jau buvo minėta, nei skundžiamame Sprendime, nei teismui pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas aktas, nėra nurodyta kuriuo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–10 punkte numatytu pagrindu padaryta išvada dėl investuotojo (pareiškėjos) neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Taipogi skundžiamame sprendime nėra nurodomi konkretūs pareiškėjos atstovo (direktoriaus) ryšiai, kurie suponuoja keliamą ar galimą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš Sprendime nurodytų motyvų negalima daryti išvados, jog buvo atliktas individualus situacijos vertinimas, jog buvo nustatyti susiklostę ryšiai, įvertintas ryšių pobūdis ir mastas bei kylanti grėsmė dėl šių ryšių.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu vadovaujantis kitais įstatymais, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas arba negali būti vykdoma konkreti veikla, kuri įstatymu yra pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kituose įstatymuose gali būti numatyti atvejai, kai visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones trečiosioms valstybėms investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas ar negali būti vykdoma konkreti veikla, pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Teismas pažymi, kad iš atsakovės Sprendimo motyvų pareiškėja neturėjo galimybės suprasti, kokiu juridiniu ir faktiniu pagrindu buvo konstatuota, kad pareiškėjos dalyvavimas gynybos technologijų vystyme Lietuvos Respublikoje gali kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Teismui paprašius pateiktą visą medžiagą, susijusią su skundžiamo Sprendimo priėmimu, buvo nustatyta, kad Komisijos ir kartu skundžiamas Sprendimas buvo priimti atsižvelgus į tai, kad UAB „Mapping Soil“ direktorius yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nuolat keliauja į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o įmonę kontroliuojantis asmuo 2023 m. kartu su įmonės direktoriumi keletą kartų vyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (šiais aspektais žr., pvz., 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024).

Šiuo atveju iš šioje administracinėje byloje gautų papildomų procedūrinių dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas ir Komisijos protokolinis sprendimas, galima nustatyti, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, todėl, jog UAB „Mapping Soil“ direktorius yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nuolat keliauja į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o įmonę kontroliuojantis asmuo 2023 m. kartu su įmonės direktoriumi keletą kartų vyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Vis dėlto, dėl kokių priežasčių, nustatytų atlikus individualų vertinimą, pareiškėja yra pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir kuriuo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies numatytu Kriterijumi yra vadovaujamasi nėra nurodyta nei skundžiamame Sprendime, nei dokumentuose, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

Taipogi negalima daryti išvados, kad Sprendimas buvo grindžiamas dokumentais, kurių turinys buvo atskleistas pareiškėjai. Pareiškėja tik bylos nagrinėjimo teisme metu sužinojo, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas todėl, jog UAB „Mapping Soil“ direktorius yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nuolat keliauja į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o įmonę kontroliuojantis asmuo 2023 m. kartu su įmonės direktoriumi keletą kartų vyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Darytina išvada, kad priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo surinkta pakankamai faktinių duomenų ir /arba nebuvo atlikta reikšmingų aplinkybių analizė, skundžiamame Sprendime nėra nurodyto konkretaus skundžiamo Sprendimo priėmimo juridinio pagrindo (nenurodomas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies konkretus punktas), iš skundžiamame akte nurodytų motyvų negalima nustatyti, kokiais turimais faktiniais duomenimis remiantis nuspręsta, kad pareiškėjos dalyvavimas gynybos technologijų vystyme Lietuvos Respublikoje gali kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Kadangi minėtos priežastys negali būti nustatytos iš Sprendimo turinio, toks Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žymių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

2025 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas pareiškėjos atstovės advokatės Andželikos Buivydės prašymas, kuriame nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 3644,52 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Nors ši suma dar nėra visiškai apmokėta pareiškėjo, tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, konstatuojama, kad, esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Teismui sprendžiant dėl pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, jų realumą (neišvengiamumą) patvirtina bylą laimėjusios šalies įsipareigojimas advokatui šias išlaidas apmokėti ir advokato sutikimas atidėti suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą. Atitinkamai tai taikoma ir kitoms bylinėjimosi išlaidoms. Byloje patirtos išlaidos susidarė dėl to, kad Pareiškėjui buvo būtinos advokato teisinės paslaugos rengiant dokumentus, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus, o visos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, nes yra neatskiriamai susijusios su nagrinėjamos bylos procesu, kas sudaro pagrindą patirtas išlaidas priteisti visa apimtimi. Tuo atveju, jei būtų priimtas Pareiškėjui palankus sprendimas, Pareiškėjo patirtos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto administracinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio ir nenukrypsta nuo Rekomendacijose nustatytos tvarkos, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Atsakovės pilna apimtimi.

Pareiškėjos skundas teisme gautas 2024 m. spalio 15 d., taigi teisinių paslaugų (skundo parengimo) teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 2196,4 Eur (2024 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 2196,40 Eur=5491 Eur). Prašoma priteisti už skundo parengimą 1542,75 Eur suma (su PVM) neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl yra priteistina.

Pareiškėjos atstovė 2024 m. spalio 30 d. pateikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo. Šio prašymo teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 2196,4 Eur (2024 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas– 0,4 (0,4 x 2196,40 Eur= 878,56 Eur). Prašoma priteisti už prašymo parengimą 272,25 Eur suma (su PVM) neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.16 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina.

Teismui taip pat pateikiamas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių konsultacijų teikimo. Sąskaita išrašyta 2025 m. sausio 31 d. Pareiškėjos atstovė nenurodė nei kiek valandų buvo teikiamos konsultacijos, nei kokiu laikotarpiu. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų valandą priteistina 0,1 skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo padavimo laikotarpį, laikytina, kad konsultacijos teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 2196,4 Eur (2024 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną konsultacijos valandą galėtų būti priteista iki 219,64 Eur (0,1 x 2196,40 Eur= 219,64 Eur) (be PVM). Prašoma priteisti 609,84 Eur suma (su PVM) už konsultacijų suteikimą neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.16 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina.

2025 m. rugsėjo 8 d. teisme gauti papildomi pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai. Teismui kartu su prašymu atlyginti išlaidas pateikta 2025 m. rugpjūčio 29 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. PREV002110, kurioje nurodoma 686,07 Eur (su PVM) suma už papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą. Paaiškinimų parengimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 2337,7 Eur (2025 m. I ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas – 0,4 (0,4 x 2337,70 Eur= 935,08 Eur). Prašoma priteisti už paaiškinimų parengimą 686,07 Eur suma (su PVM) neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.16 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaidos už pateiktų dokumentų, teisės aktų, teismų praktikos analizę, skundo teismui parengimą laikytinos vienos rūšies išlaidomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Pareiškėjos atstovės pateiktoje sąskaitoje nurodoma, kad 2025 m. sausio 16-17 d. buvo suteiktos teismų praktikos, dokumentų analizės paslaugos, t. y. su šiais dokumentais buvo susipažįstama po skundo parengimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovė parengė papildomus paaiškinimus, kuriuose dėl 2025 m. sausio mėn. byloje gautų dokumentų buvo pasisakoma, bei įvertinus tai, kad pareiškėjos patirtos išlaidos priteistinos už rašytinų paaiškinimų pateikimą, 504 Eur (be PVM) išlaidos, patirtos už 2025 m. sausio 16-17 d. suteiktas teismų praktikos, dokumentų analizės paslaugas nepriteistinos.

Teismui taip pat pateikiamas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl patikslinto skundo parengimo, pateikta 2024 m. lapkričio 29 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. PREV001614, kurioje nurodoma 533,61 Eur (su PVM) suma. Patikslinto skundo parengimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 2196,4 Eur (2024 m. II ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas (0,4 x 2196,40 Eur= 878,56 Eur). Prašoma priteisti už patikslinto skundo parengimą 533,61 Eur suma (su PVM) neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.16 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina.

Iš viso pareiškėjai UAB „Mapping Soil“ iš atsakovės VšĮ „Inovacijų agentūra“ priteistina pareiškėjos atstovės prašyme nurodyta 3644,52 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 – 134 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mapping Soil“ patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Inovacijų Agentūra“ 2024 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. R1-193-(1.3E)2024 „Dėl gynybos technologijų vystymo Lietuvoje 2021-2027 m. programos MTEP projektų finansavimo“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mapping Soil“ iš atsakovės VšĮ „Inovacijų agentūra“ 3644,52 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 52 ct) (su PVM) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė