- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-2-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00245-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VVARFF“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VVARFF“ dėl kompensacijos (delspinigių) už rangos darbų pradelsimą priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija teismui pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VVARFF“, kuriuo prašė priteisti iš UAB „VVARFF“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos naudai 42 090,05 eurų kompensaciją (delspinigių) uždelsus atlikti rangos darbus 133 kalendorines dienas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. bei priteisti iš UAB „VVARFF“ 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „VVARFF“ ieškovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai 8 418,00 Eur kompensaciją (delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 8418,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas sprendė, kad visi darbai pagal rangos sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pagal 2022 m. gruodžio 12 d. gautą statybos užbaigimo aktą faktiškai rangos sutartį buvo vėluota įvykdyti 133 kalendorines dienas.
4. Teismas sprendė, kad kompensacija (delspinigiai) už vieną kalendorinę dieną sudaro 316,46655 Eur (632 933,10*0,05/100). Susumavus visas dienas, terminas, kuris laikomas nepagrįstu atsakovės uždelsimu, yra 133 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., kas pinigine išraiška sudaro 42 090,05 Eur sumą. Ginčo dėl darbų pabaigos termino ir delspinigių skaičiavimo nekilo.
5. Teismas, įvertinęs rangos sutarties nuostatas, sprendė, kad darbų užbaigimas ir rangovo (atsakovės) veiksmai pagal šią sutartį laikomi baigtais tik gavus statybos užbaigimo dokumentą. Pagal rangos sutartį būtent atsakovė privalėjo sukelti visus dokumentus į IS „Infostatyba“. Dėl to sprendė, kad pagal pasirašytos sutarties sąlygas į sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą turi būti įtrauktas ir laikotarpis, per kurį turi būti gaunamas statybos užbaigimo dokumentas. Vadinasi, darbus, į kuriuos įeina ir statybos užbaigimo dokumento gavimas (nes priešingu atveju darbai nėra laikomi baigti (rangos sutarties 10.1 punktas), atsakovė turėjo atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 7 d. vis tik nebuvo atlikusi tam tikrų veiksmų, trukdančių priimti darbus. Teismas darė išvadą, kad 2021 m. gruodžio 7 d. faktiškai atsakovė nebuvo atlikusi visų būtinų darbų, reikalingų tinkamam darbų perdavimui-priėmimui, todėl skaičiuoti 28 d. darbų perdavimo-priėmimo terminą nuo šios dienos nebūtų teisinga.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas 2022 m. kovo 2 d., sprendė, jog atsakovė turėjo visas galimybes visus darbus, taip pat ir gauti statybos užbaigimo dokumentą, iki rangos sutartyje numatyto visų darbų atlikimo termino, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.
8. Teismas konstatavo, kad darbų užbaigimo terminas buvo praleistas dėl pačios atsakovės neveikimo. Teismas nurodė, kad atsakovė, savo srities specialistė, turėjo ir galėjo numatyti, kiek laiko užtrunka statybos užbaigimo dokumento gavimas. Akivaizdu, kad jei atsakovė iš karto po darbų perdavimo-priėmimo akto surašymo būtų pateikusi prašymus dėl statybos užbaigimo dokumentų gavimo, būtų visus darbus užbaigusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., juolab, kad kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, fizinius lauko darbus atsakovė pabaigė anksčiau, nei buvo numatyta rangos sutartyje. Be to, atsakovė nepasinaudojo galimybe pratęsti darbų užbaigimo terminą, kaip tai buvo numatyta rangos sutarties pasiūlymo priedo 8.4 punkte.
9. Teismas sprendė, kad realiai atsakovė atliko visus fizinius darbus laiku, faktiškai dar iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo įgyvendintas rangos sutarties tikslas: atlikti visi Pavenčių gatvės rekonstravimo darbai ir jų rezultatu buvo galima naudotis. Taigi, pagrindinė atsakovės prievolė atlikta kokybiškai ir laiku, o nustatyti defektai netrukdė priimti darbus 2022 m. kovo 2 d. ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad delspinigiai faktiškai paskaičiuoti tik už dokumentacijos nesutvarkymą t. y. įsipareigojimo gauti statybos užbaigimo dokumentus termino praleidimą.
10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė dėl to būtų realiai patyrusi kokius nors nuostolius. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo patyrė nuostolių, teigdama, kad neprivalo įrodinėti sutartinių netesybų, tačiau taip pat patvirtino, kad vis tik nuostoliai nebuvo vertinami pagal šią rangos sutartį ir įrodymų dėl laiku nepateiktų dokumentų patirtų nuostolių negali pateikti. Teismas sprendė, kad uždelstas statybos darbų užbaigimo dokumento gavimas nesukėlė šiuo atveju žalos ar nepateisinamų sunkumų, visi esminiai darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti laiku ir kokybiškai, to neginčijo ir pati ieškovė ir jų rezultatais buvo galima naudotis. Dėl to teismas sprendė, kad apskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės.
11. Teismas įvertino tai, kad esminiai faktiniai darbai realiai buvo atlikti laiku ir kokybiškai ir, atsižvelgęs į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teismas darė išvadą, kad, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas ieškovės paskaičiuotą netesybų sumą (42 090,05 Eur) sumažinti 80 procentų, t. y. iki 8 418,00 Eur. Teismas, mažindamas netesybų dydį, įvertino ir tai, kad ieškovės kaltė dėl termino praleidimo nenustatyta, atsakovė yra verslo subjektas, savo srities profesionalas, individualiai planuojantis darbus, žinantis darbų atlikimo terminą ir aplinkybę, kad į bendrą darbų užbaigimo terminą įskaitytas ir laiko tarpas, reikalingas gauti statybos užbaigimo dokumentą, į tai, kad tarp šalių jau yra kilę analogiškų ginčų, kuriuos išsprendė abipusiu derybų būdu. Teismas padarė išvadą, kad netesybų mažinimas 80 proc. šiuo atveju nepažeis abiejų šalių interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1234-1139/2023; priteisti iš UAB „VVARFF“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos naudai 42 090,05 eurų kompensaciją (delspinigių), uždelsus 133 kalendorines dienas nuo 2022-08-02 iki 2022-12-12, po 0,05 procentų nuo pradinės sutarties vertės be PVM (632 933,10 eurų be PVM); priteisti iš UAB „VVARFF“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismo sprendimu nuspręsta sumažinti ieškinio sumą, priteisiant iš atsakovės tik 8 418,00 eurų), ir taip sumažinus kompensaciją (delspinigius) jų paskirtis neteko prasmės, nes nebeatlieka sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijos.
12.2. Liko neįvertinta sutarties apimtis / svarba pinigine išraiška. Sutarties vertė – 632 933,10 eurų be PVM ir šią sumą ieškovė sumokėjo visa apimtimi, įvertinusi, kad fiziniai lauko darbai atlikti laiku. Prašoma įvertinti, kad ieškovės paskaičiuota kompensacija (delspinigiai) už laiku neįvykdytą prievolę gauti statybos užbaigimo aktą (praleistos 133 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2022-08-02 iki 2022-12-12), sudaro vos 6,64 procentus nuo visos ieškovės sumokėtos sumos atsakovei (pinigine išraiška 42 090,05 eurų). Mažeikių rajono savivaldybės vykdomų projektų mastu, tai priskirtina prie didelę svarbą turinčių projektų piniginiu atžvilgiu.
12.3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
12.4. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktu ir pasiūlymo priedu buvo sutarta, kokia didžiausia kompensacijos (delspinigių) suma būtų maksimali ir tuo pačiu per didelė ir neproporcinga – tai būtų buvę 10 procentų nuo pradinės sutarties vertės be PVM. Pinigine išraiška tai būtų – 63 293,31 eurų. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu teikė reikalavimą tik dėl 42 090,05 eurų sumos, kas viso labo sudaro tik 6,65 procento.
12.5. Priėmus teismo sprendimą sumažinti mokėtiną sumą, liko neįvertintas atsakovės aplaidus ir sąmoningais atsakovės veiksmais grįstas sutartimi sulygto sutarties įvykdymo termino praleidimas. Tokiu būdų teismo sumažintos kompensacijos (delspinigių) suma nebeatlieka sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijos.
12.6. Nenustatyta ieškovės kaltės ar kokių kitokių kaltų veiksmų, dėl kurių būtų trikdytas sutarties įvykdymo terminas atsakovės atžvilgiu. Teisminio proceso metu nenustačius ieškovės kaltės, neproporcinga taip drastiškai, net 80 procentų mažinti atsakovei priskaičiuotą delspinigių (baudos) dydį.
12.7. 0,05 proc. delspinigių norma teismų praktikoje nepripažįstama aiškiai per didele, o maksimalus galimas kompensacijos (delspinigių) dydis sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktu ir pasiūlymo priedu sulygta 10 procentų nuo pradinės sutarties sumos. Šiuo atveju ieškovės reikalaujama kompensacija (delspinigiai) siekia vos 6,65 procento.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „VVARFF“ prašo ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nustatant delspinigių dydį teismų praktikoje atsižvelgiama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, inter alia į sutarties vertę ir reikšmę, laiku neatliktų darbų pobūdį ir mastą, sutarties įvykdymo termino praleidimo laiką, atsakovės įrodinėjamus nuostolius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.
13.2. Vadovaujantis sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 p., atsakovei už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną turėtų būti skaičiuojama 0,05 proc. kompensacija (delspinigiai) nuo pradinės sutarties vertės be PVM, t. y. nuo 632 933,10 eurų sumos. Šios bylos atveju atsakovė priėmė ieškovės parengtas sutarties sąlygas viešame pirkime. Priteista 8418,00 eurų delspinigių suma nėra maža, atsižvelgiant į tai, kad patys statybos darbai buvo užbaigti ir faktiškai atsakomybė atsakovei kyla tik už dokumentacijos tvarkymo vėlavimą.
13.3. Apeliaciniame skunde (21.7.p.) ieškovė pripažįsta, kad nėra žinoma apie galimus nuostolius. Vadinasi, teismo sprendimo priėmimo dienai jokių nuostolių ji nėra patyrusi. Jeigu atsakovė tokių nuostolių patirtų ateityje, ji visada turi teisę ginti savo teisėtus interesus įstatymo nustatyta tvarka, reikšdama ieškinį atsakovei. Dabartinis teismo sprendimas iš ieškovės tokios galimybės neatima.
13.4. Kaltinimai sąmoningu aplaidžiu elgesiu vykdant sutartį yra mažiausiai nekorektiški ir neleistini. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys nuosekliai ir ne kartą pripažino, kad visu sutarties metu bendradarbiavo ir geranoriškai sprendė visus kylančius klausimus. Ieškovė sąmoningai, sau naudingai nutyli, kad pagrindinė priežastis, dėl ko vėlavo statybos užbaigimo dokumentacijos tvarkymas, buvo tai, kad pati ieškovė nesusitvarkė su savo pareiga dėl B laidos projekto parengimo. Vengdama šios aplinkybės, ieškovė visą teismo dėmesį siekia nukreipti į anot jos atsakovės aplaidų ir sąmoningą elgesį dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo. Taigi, negalima teigti, kad teismas neįvertino atsakovės elgesio.
13.5. Pažymėtina, kad atsakovė apeliacinio skundo pateikimo dienai yra ieškovei sumokėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistus 8418,00 eurų delspinigių. Delspinigių dydžio keitimas taipogi turi įtakos atsakovės ekonominiams ir teisiniams lūkesčiams. Būtent pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes (to ieškovė neginčija), geriausiai gali nustatyti delspinigių sumą ir ją priteisti. Todėl delspinigių sumos keitimui turėtų būti labai rimtas pagrindas, kad be reikalo nebūtų abejojama teismų sprendimų stabilumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl rangos sutartyje numatytų netesybų mažinimo.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarytos sutarties sąlygos parengtos vadovaujantis FIDIC ( FIDIC – pranc. „Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils“ abreviatūra, apibūdinanti Tarptautinę konsultuojančių inžinierių federaciją) parengtomis pavyzdinėmis „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygomis“ (FIDIC „Raudona“ knyga). Sutartį sudaro bendrosios sąlygos ir šias sąlygas keičiančios, papildančios sąlygos – sutarties konkrečiosios sąlygos, kurios turi pirmenybę prieš keičiamas bendrąsias sąlygas. Sutarties bendrųjų sąlygų 1 ir 5 punktais nustatyta pradinė sutarties vertė – 765 849,05 eurų su PVM ir 632 933,10 eurų be PVM. Pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.1. punktą bei inžinieriaus 2020 m. lapkričio 27 d. pranešimą Nr.2020/11/27, darbų pradžios data turi būti laikoma 2020 m. gruodžio 1 d., o darbų pabaigos data turi būti laikoma 2022 m. rugpjūčio 1 d.
17. Pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą ir pasiūlymo priedą, rangovui nepagrįstai uždelsus atlikti darbus, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną turi būti skaičiuojama 0,05 proc. kompensacija (delspinigius) nuo pradinės sutarties vertės be PVM, jei sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma nesudaro 10 proc. nuo pradinės sutarties vertės be PVM (šiuo atveju nesudarė 10 proc.). Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 5 punkte nustatyta pradinė sutarties vertė sudarė 632 933,10 eurų be PVM (765 849,05 eurų su PVM).
Dėl rangos sutartyje numatytų netesybų mažinimo pagrindų (ne)buvimo
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nusprendus sumažinti ieškinio sumą, priteisiant iš atsakovės tik 8 418,00 eurų ir taip daug sumažinus kompensaciją (delspinigius), jų paskirtis neteko prasmės, nes nebeatlieka sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijos. Teigia, kad liko neįvertinta sutarties apimtis ir svarba pinigine išraiška, nes sutarties vertė 632 933,10 eurų be PVM ir šią sumą ieškovė sumokėjo visa apimtimi. Pabrėžia, kad prašoma delspinigių suma sudaro vos 6,64 procentus nuo visos ieškovės sumokėtos sumos atsakovei (pinigine išraiška 42 090,05 eurų). Taip pat byloje nenustatyta ieškovės kaltė ar kokie kiti kalti veiksmais, dėl kurių būtų trikdytas sutarties įvykdymo terminas atsakovės atžvilgiu. Teisminio proceso metu nenustačius ieškovės kaltės, neproporcinga taip drastiškai, net 80 procentų mažinti atsakovei priskaičiuotą delspinigių (baudos) dydį. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.
19. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
20. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
21. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ir kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
22. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui niekada nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas, įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti nuostolius, kad pagrįstų netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Todėl šie apeliantės argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
23. Iš esmės apeliantė nesutinka su netesybų mažinimu dėl to, kad sutarties vertė yra 632 933,10 eurų be PVM ir šią sumą ieškovė sumokėjo visa apimtimi, o prašoma delspinigių suma sudaro vos 6,64 procentus nuo visos ieškovės sumokėtos sumos atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien sutarties sumos dydis nėra pagrindinis kriterijus vertinant, ar netesybos nėra per didelės. Tokiais atvejais būtina vertinti kriterijų visumą - šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, prievolės įvykdymą.
24. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad faktiniai fiziniai darbai pagal 2020 m. spalio 26 d. sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti ir perduoti 2022 m. kovo 2 d., t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau liko nesutvarkyta dokumentacija, dėl to ir buvo pradelstas darbų užbaigimo pagal rangos sutartį terminas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad realiai atsakovė atliko visus fizinius darbus laiku, faktiškai dar iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo įgyvendintas rangos sutarties tikslas - atlikti visi Pavenčių gatvės rekonstravimo darbai ir jų rezultatu buvo galima naudotis. Sutiktina, kad pagrindinė atsakovės prievolė atlikta kokybiškai ir laiku, o nustatyti defektai netrukdė priimti darbus 2022 m. kovo 2 d. Apeliantė delspinigius faktiškai skaičiuoja tik už dokumentacijos nesutvarkymą, t. y. įsipareigojimo gauti statybos užbaigimo dokumentus termino praleidimą.
25. Pirmosios instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl to, kad laiku nebuvo sutvarkyti dokumentai, ji realiai patyrė ar tikrai patirs kokius nors nuostolius. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog jai nėra žinoma apie galimus nuostolius pinigine išraiška, tačiau nurodo, jog nežino, ar, susisiekimo ministerijai audituojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą sutartinių įsipareigojimų pagrindu, nebus sumažintas finansavimas dėl ne laiku tinkamai įgyvendinto projekto. Taip pat teigia, kad ji nuo tinkamai neįvykdytos sutarties patiria kitokio pobūdžio pasekmių: rangos darbų metu statinys (gatvė) aktualia verte nėra įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje su aktualia rinkos verte, todėl eismo įvykių metu kelio/gatvės statinių įkainojimui tai sudaro papildomų kliūčių, teikiant draudimo bendrovėms aktualią ir dokumentais grįstą informaciją, kuri be abejonės nesutampa su VĮRC duomenimis.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad rangos darbų metu statinys (gatvė) aktualia verte nėra įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, yra atmestini, nes jais ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad iki šiol nepatyrė jokių nuostolių ir nėra žinoma apie galimus nuostolius. Vadinasi, teismo sprendimo priėmimo dienai jokių nuostolių ji nėra patyrusi. Pažymėtina, jog, jeigu ieškovė kokių nuostolių patirtų ateityje, ji turi teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka, reikšdama ieškinį atsakovei. Šiuo metu ieškovė neįrodė, kad patyrė kokius nors nuostolius.
28. Apeliantė teigia, kad liko neįvertintas atsakovės aplaidus ir sąmoningas elgesys dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės elgesį ir nustatė, kad ieškovės kaltė dėl termino praleidimo nenustatyta, o atsakovė yra verslo subjektas, savo srities profesionalas, individualiai planuojantis darbus, žinantis darbų atlikimo terminą. Teismas vertino, kad darbų perdavimas-priėmimas galėjo būti vykdomas nuo 2021 m. gruodžio 28 d., kai buvo pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau darbai priimti 2022 m. kovo 2 d., nors jokių duomenų, kokios priežastys lėmė darbų priėmimą tik 2022 m. kovo 2 d., nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad darbų užbaigimo terminas buvo praleistas dėl pačios atsakovės neveikimo, tačiau byloje nėra konstatuotas sąmoningas bei aplaidaus atsakovės elgesys.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad realiai atsakovė atliko visus fizinius darbus laiku, faktiškai dar iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo įgyvendintas rangos sutarties tikslas - atlikti visi Pavenčių gatvės rekonstravimo darbai ir jų rezultatu buvo galima naudotis, pagrindinė atsakovės prievolė atlikta kokybiškai ir laiku, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo patyrė nuostolius, nepateikė tokių duomenų ir apeliacinės instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir jas sumažino 80 procentų, t. y. iki 8 418,00 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą netesybų mažinimui ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Šalys atlyginti bylinėjimosi išlaidas neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.