Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Hanner“ apeliacinį skundą dėl

Vilniaus miesto 1-mo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-973-465/2012 pagal ieškovo AB „Hanner“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB „BPTS Europa“ dėl draudimo nutraukti ir įpareigojimo vykdyti bendraturčių susitarimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Hanner“ valdo verslo centrą „Europa“, esantį Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, o atsakovas UAB „BPTS Europa“ valdo prekybos centrą „Europa“, esantį Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje. Šių objektų parkavimo vietų poreikiui užtikrinti šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą – parkingą, esantį Konstitucijos per. 7B, Vilniuje (toliau – Parkingas). Šalys 2005m. sausio 14d. sudarė Bendraturčių susitarimą(toliau – Susitarimas), kuriuo nustatė Parkingo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką.

Atsakovas 2011m. lapkričio 24 d. siųstu pranešimu (b.l. 84) ieškovui pareiškė, jog vienašališkai atsisako teikiamų Parkingo administravimo paslaugų – priežiūros ir valdymo (administravimo), todėl nutraukia 2005 m. sausio 14 d. Susitarimo dalyje dėl Parkingo administravimo, valdymo ir priežiūros (Susitarimo 2 ir 3 dalys), taip pat dalį Susitarimo - 1.4 punktą.

Ieškiniu teigiama, kad nepaisant aukščiau nurodytų Susitarimo nuostatų ir ilgalaikio šalių bendradarbiavimo, nuo 2011m. pradžios atsakovas nustojo bendradarbiauti su ieškovu, o galiausiai per notarų biurą 2011m. lapkričio 24 d. siųstu pranešimu, atsakovas pareiškė, jog vienašališkai atsisako teikiamų Parkingo administravimo paslaugų – priežiūros ir valdymo (administravimo), todėl nutraukia 2005 m. sausio 14 d. Susitarimo dalį dėl Parkingo administravimo, valdymo ir priežiūros (Susitarimo 2 ir 3 dalys), taip pat Susitarimo 1.4 punktą.

Ieškovas laiko, kad atsakovo veiksmai atsisakant vykdyti atskiras Susitarimo nuostatas, yra neteisėti. Atsakovas už 2011metus nėra atlyginęs ieškovui dalies Parkingo išlaikymo išlaidų. Be to, ieškovas tęsia Parkingo einamojo remonto darbus, atlieka eksploatacinių medžiagų užsakymus, samdo Parkingo valytojus ir patiria kitas išlaidas. Tokie atsakovo veiksmai, ieškovo teigimu, neabejotinai įrodo, kad ieškovas patiria ir ateityje patirs realią žalą, pasireiškiančią išlaidomis Parkingo priežiūrai, kurių dalį atsakovas atsisako atlyginti ir neketina atlyginti ateityje bei Parkingo pajamų realiu sumažėjimu. Ieškovas neatskiria naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ir paslaugų, kurias įsipareigojo teikti pagal Susitarimą administruojant daiktą bendrovė „Parkavimo paslaugos“,

Atsakovas Susitarimo dalį nutraukė pasinaudojęs CK 6.199 ir 6.721 str. nuostatomis, kurios

leidžia vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.

Ieškovas nepateikinėjo ataskaitų apie surinktas lėšas, nedeklaravo gautų pajamų ir nepervedė likusios surinktų pajamų dalies atsakovui ir dėl to pats iš esmės pažeidė Bendraturčių susitarimo sąlygas. Prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas neįrodė visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t.y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teisme atsakovo atstovas paaiškino, kad sutartis laikoma mišria, jai taikoma paslaugų sutarčių nutraukimo pagrindai. Sutartį (bendraturčių susitarimą) galima nutraukti remiantis CK 6.199 ir 6.721 str. Sutartyje nėra nuostatos, kad šalys neturi teisės nutraukti dalies sutarties ar kitoje apimtyje. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir prisiims bendrai tenkančias išlaidas dėl paslaugų. 2006 m. sausio 17 d. buvo sudarytas bendraturčių susitarimas dėl parkavimo sistemos administravimo, kuris yra pasibaigęs ir nutrauktas. 2005 m. ir 2006 m. susitarimai baigėsi 2012 m. sausio 17 dienos. Tad nebėra galiojančių, besitęsiančių sutarčių, kurios turėtų būti vykdomos.

Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Realios grėsmės aplinkybė yra būtina prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga, tačiau pagal bendrąją taisyklę ji nėra preziumuojama, todėl turi būti įrodyta ieškovo (LAT 2009 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-415/2009).

Šis straipsnis taikomas tada, kai asmuo tęsiantis savo ūkinę ar kitokią pavojingą veiklą gali ateityje padaryti žalos, arba neteisėtais veiksmais jau padarė žalą. Nagrinėjamu atveju šalis siejo jų 2005m. sausio 14 d. sudarytas Bendraturčių susitarimas dėl pastato – Parkingo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Šiuo Susitarimu šalys buvo sutarusios ne tik dėl Parkingo administravimo, bet ir dėl išlaidų už suteiktas paslaugas atlyginimo ir/ar paskirstymo.

Anot apelianto, teismas neturėjo pagrindo pripažinti teisėtais atsakovo veiksmus, iš dalies nutraukiant Bendraturčių susitarimą ir nevykdant 1.4 p. bei 2-3 straipsnių nuostatų, nes atsakovo veiksmai, kuriais jis pranešė ir vienašališkai nustojo iš dalies vykdyti Bendraturčių susitarimą, yra neteisėti nes prieštarauja CK 6. 59 str. nuostatai, teisėtų lūkesčių ir šalių pusiausvyros principui, Bendraturčių susitarimo 7.1 p. kur šalys susitarė dėl sutartie nutraukimo tvarkos ir sąlygų. Toks atsakovo pranešimas yra negaliojantys neteisėtas ir negali sukelti teisinių pasekmių, todėl teismo išvadą, kad pranešimo įteikimo momentas yra susitarimo atskirų nuostatų galiojimo pabaigos momentas. Tačiau net jeigu atsakovo pranešimas ir būtų ir teisėtas, jis buvo įteiktas 2011-11-29, todėl pagal CK 6. 218 str. teisines pasekmes jis galėtų sukelti tik po 30 dienų. Dėl to prevencinio ieškinio pateikimo momentu Bendraturčių susitarimo nuostatos buvo galiojančios ir tai nebuvo pagrindu atmesti ieškinį.

Dėl prevencinio ieškinio instituto taikymo ginčams dėl neteisėto sutarties nutraukimo apeliantas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vienai šaliai siekiant ar pranešus apie sutarties nutraukimą, kita šalys gali savo pažeidžiamas teises ginti prevenciniu ieškiniu, reikalauti teismo uždrausti atlikti veiksmus, nesuderinamus su sutarties galiojimu, t.y. vienašališkai nustoti ją vykdyti. Jeigu nebūtų sudaroma galimybę dėl neteisėto sutarties nutraukimo nukentėjusiai šaliai imtis neatidėliotinų veiksmų, būtu neužtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas ir teisėtumas, butų paneigiama pagrindinė sutarčių teisės taisyklę, jos sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir vienašališkai atsisakyti jos vykdyti šalis negali. Teismui nusprendęs, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, teismas visiškai nepasisakė dėl kitų ieškovo argumentų ir įrodymų.

Atsakovas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą

Motyvuojamoji dalis

sutartis yra nutraukiama. Įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali

būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai. Remiantis aukščiau nurodytais pagrindais pažymėtina, kad tiek įstatyme nustatyta tiek teismų praktikoje išaiškinta, jog klientas turi teisę bet kada nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, tai yra klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o pats gali nuspręsti, kada jam atsisakyti teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą nurodė bendruosius vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, kurie nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Tačiau dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų

paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Atsakovas turėjo teisę nutraukti neterminuotą paslaugų teikimo sutartį ir ją tinkamai nutraukė 2011 m. lapkričio 24 d. pranešimu, todėl Ieškovo argumentai dėl tokio sutarties nutraukimo laikytini nepagrįstais.

Dėl įrodymų vertinimo atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi visais pateiktais į bylą įrodymais. Teismo sprendimo priėmimui pakako pateiktų į bylą įrodymų, jog teismas įsitikintų dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Teismas pripažinęs, jog Atsakovas turėjo ir tinkamai realizavo teisę į paslaugų sutarties nutraukimą, pripažino faktą, jog nėra tenkinama viena iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, t.y. nėra nustatyta, jog Atsakovas atliko ar vykdo neteisėtus veiksmus, dėl ko gali kilti ar kyla reali grėsmė dėl nuostolių atsiradimo. Atsakovas taip pat išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų išaiškinimus dėl įrodymų taikymo taisyklių (c.b. Nr. 3K-3-396/211, 3K-3-340/2011).

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodo teisinių paslaugų apimtį, klientui su byla susijusių teisinių paslaugų. Be ieškovo nurodytų teisinių paslaugų ir su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų - atsiliepimo į ieškinį rengimo ir atstovavimo dviejuose teismo posėdžiuose, atsakovas patyrė išlaidų dėl atskirojo skundo rengimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat priešieškinio byloje rengimo (kurį teismas atsisakė priimti), papildomų dokumentų bei įrodymų tyrimo bei vertinimo ir kitų teisinių konsultacijų, kurios betarpiškai susijusios su byla. Atsižvelgiant į tai priteista suma neviršija 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių įtvirtintų dydžių.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas valdo verslo centrą „Europa“, esantį Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, o atsakovas valdo prekybos centrą „Europa“, esantį Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje. Šių objektų parkavimo vietų poreikiui užtikrinti šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą – parkingą, esantį Konstitucijos per. 7B, Vilniuje (toliau – Parkingas). Šalys 2005m. sausio 14d. sudarė Bendraturčių susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatė Parkingo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką (b.l 14). Minėto susitarimo 1 dalyje numatyta, kad Hanner įsipareigojo administruoti Parkavimo sistemą, už parkavimą gaunamų mokesčių surinkimą ir paskirstymą, o BPTS Europa įsipareigoja už administravimo paslaugas apmokėti sutartą atlyginimą. Susitarimo 2 dalyje šalys numatė, kad parkavimo sistemos administravimą sudaro: 2.1. parkavimo sistemos tinkamo funkcionavimo kontrolė, aptarta 5 straipsnyje, 2.2. nemokamų Leidimų parkavimui išdavimas pagal 6 straipsnį, jų kontrolė, 2.3. mokesčių už parkavimą patalpose kontrolė, surinkimas ir paskirstymas lygiomis dalimis pagal 3 straipsnį, 2.4. kitų veiksmų, susijusių su Parkavimo sistemos administravimu, atlikimas.

Minėta, kad atsakovas 2011m. lapkričio 24 d. siųstu pranešimu (b.l. 84) informavo ieškovą, kad nutraukia susitarimą dalyje dėl Parkingo administravimo, valdymo ir priežiūros (2 ir 3 susitarimo dalys, taip pat dalį Susitarimo - 1.4 punktą CK 6. 199 str. ir 6. 721 str., nes ieškovas netinkamai, nesąžiningai bei pažeisdamas susitarimą teikia paslaugas, dėl ko atsakovas negauna pajamų iš parkingo veiklos, parkingo būklė yra ženkliai pablogėjusi, negalima užtikrinti parkinge esančių transporto priemonių saugumo, todėl atsakovas negauna to, ko pagrįstai pagal šalių susitarimą tikėjosi. Iš pranešimo matyti, kad paslaugų atsisakoma nuo 2012 m, sausio 17 d.

Ieškovas minėtus atsakovo veiksmus laiko neteisėtais ir prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovui iš dalies nutraukti 2005m. sausio 14d. Susitarimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti Susitarimo sąlygas - 1.4 p. bei Susitarimo 2 ir 3 dalis(skyrius), nes Susitarimo 7.1p. šalys susitarė, kad bendraturčiai vienašališkai, nesikreipdami į teismą gali atsisakyti tik Susitarimo 1.1p. ir 1.2 p. Teigia, kad atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, Susitarimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu arba teismine tvarka. Dėl nuostolių ieškovas nurodė, kad atsakovas už 2011metus nėra atlyginęs ieškovui dalies Parkingo išlaikymo išlaidų. Kadangi ieškovas tęsia Parkingo einamojo remonto darbus, atlieka eksploatacinių medžiagų užsakymus, samdo Parkingo valytojus ir patiria kitas išlaidas, atsakovo veiksmai neabejotinai įrodo, kad ieškovas patiria ir ateityje patirs realią žalą, pasireiškiančią išlaidomis Parkingo priežiūrai, kurių dalį atsakovas atsisako atlyginti ir neketina atlyginti ateityje bei Parkingo pajamų realiu sumažėjimu. Ieškovas neatskiria naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ir paslaugų, kurias įsipareigojo teikti pagal Susitarimą administruojant daiktą bendrovė „Parkavimo paslaugos“.

Atmesdamas ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė įstatyme numatytų sąlygų prevenciniam ieškiniu reikšti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo padaryta išvada.

Dėl prevencinio ieškinio sąlygų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008).

Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Ž. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-415/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas nutraukė sutaries dalį dėl to, kad negauna to, ko pagrįstai pagal šalių susitarimą tikėjosi. Tokia aplinkybė pagal CK 6. 217 str. gali būti vertinama, kaip vieną iš sąlygų nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Savaime toks atsakovo veiksmas negali būti vertinams kaip neteisėtas. Šio konkrečiu atveju ieškovas turėjo galimybę pasinauduoti kitų teisių ginimo būdu t.y. pareikšti ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių. Įpareiguoti atsakovą prevenciniu ieškiniu uždrausti atsakovui iš dalies nutraukti 2005m. sausio 14d. Susitarimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti Susitarimo sąlygas - 1.4 p. bei Susitarimo 2 ir 3 dalis(skyrius), prevenciniu ieškiniu nėra įmonoma, nes tai prasilenktų su sutaries laisvės principu. Taigi, nesant byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą vien dėl to tenkinti ieškovo prevencinė ieškinį teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.

Tačiau teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir realios žalos grėsmės, nes bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant įtvirtintos įstatymu (CK 4.76 str.), todėl kilusius nesutarimus dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bei turto išlaikymo šalys privalo spręsti įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad prevencinio ieškinio pateikimo momentu Bendraturčių susitarimo nuostatos buvo galiojančios, nes pagal CK 6. 218 str. teisines pasekmes jis galėtų sukelti tik po 30 dienų, tačiau tai neįtakuoja sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto teiginys, kad teismas visiškai nepasisakė dėl kitų ieškovo argumentų ir įrodymų, yra nepagrįstas, nes teismas įvertino šiam ginčui turinčias reikšmės visus ieškovo argumentus ir įrodymus. Dėl išdėstyto, kolegija konstatuoja, kad kiti apelianto teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliantas taip pat nurodė, kad priteista atsakovui 6 133, 47 Lt suma bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta ir neprotinga, nes byla nėra sudėtinga, be to prieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodo teisinių paslaugų apimtį, klientui su byla susijusių teisinių paslaugų. Be ieškovo nurodytų teisinių paslaugų ir su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų - atsiliepimo į ieškinį rengimo ir atstovavimo dviejuose teismo posėdžiuose, atsakovas patyrė išlaidų dėl atskirojo skundo rengimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat priešieškinio byloje rengimo (kurį teismas atsisakė priimti), papildomų dokumentų bei įrodymų tyrimo bei vertinimo ir kitų teisinių konsultacijų, kurios betarpiškai susijusios su byla. Atsižvelgiant į tai priteista suma neviršija 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių įtvirtintų dydžių.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo minėtais argumentais dėl jo atliktų paslaugų apimties, nes tai atitinka bylos faktines aplinkybės ir mano, kad priteista atsakovui bylinėjimosi išlaidų

6 133, 47 Lt suma atitinka kaip CPK 98 str. taip Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas.

Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atmestinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą jis turėjo 3 343, 30 Lt išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į CPK 98 str. nuostatas, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1275 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 8.11p.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso straipsnio 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1275 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą.