- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- II-757-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00531-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9671-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9671-2024, M. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 1000 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui ir automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos 4340,00 Eur konfiskavimu, dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 10 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai asmeniui teisė yra atimta, pažeidimą padarydamas pakartotinai, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas M. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9671-2024, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9671-2024, sutrumpinant administracinio poveikio priemonę – skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 mėnesių laikotarpiui, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, arba pakeisti nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo – transporto priemonės „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nurodant konfiskuoti iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 970 Eur.
Pateiktame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas mano, jog, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas 1) neskirti maksimalios trukmės administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), ją sutrumpinant iki teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkio, taip pat 2) neskirti papildomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, arba sumažinti konfiskuojamų piniginių lėšų sumą.
Visų pirma, pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstamas faktas, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prisipažino padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi – administracinio nusižengimo protokole nurodė: „Sutinku, gailiuosi“. Atsižvelgiant į tai, yra įsitikinęs, kad Nutarime nepagrįstai nurodyta neva lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Neneigia, kad jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jeigu būtų vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, turėtų būti nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Visgi, kadangi nagrinėjamu atveju yra tiek atsakomybę lengvinančių, tiek sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad pagal anksčiau priimtus sprendimus dėl administracinių nusižengimų paskirtas pinigines baudas Pareiškėjas yra sumokėjęs, prašo skirti tokios trukmės specialiosios teisės atėmimą, kuri atitinka specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, t. y. 15 mėnesių atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Antra, ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant pastarosios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai.
Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
Pakartotina, kad egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi Pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, iki šiol jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, neginčija ir paskirtos maksimalios 1000 Eur dydžio baudos, tačiau piniginių lėšų konfiskavimas būtų didelė piniginė našta ne tik Pareiškėjui, bet ir jo artimiesiems, nes Pareiškėjas šiuo metu nedirba ir neturi lėšų, dėl ko privalėtų prašyti pagalbos savo giminaičių.
Trečia, pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Nustačius, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, o tretiesiems asmenims, privaloma vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Nors šis išaiškinimas yra pateiktas baudžiamosiose bylose, tačiau yra aktualus ir reikšmingas taip pat administracinių nusižengimų bylose, kadangi, taikant konfiskavimo institutą, kai yra išieškoma konfiskuotino turto vertė, ji privaloma būtų įrodyta, o ne nuspėjama (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-331-876/2023).
Nutarime konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ suformuota pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „BMW 525D“ vidutinė transporto priemonės kaina – 4 340 Eur. Atsižvelgiant į tai, kartu su šiuo skundu Pareiškėjas teikia Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog tokio automobilio, su panašia rida, bazinė vertė lyginamosios vertės metodu būtų – 2 186,45 Eur, tačiau Automobilio rinkos vertė vertinimo dieną (2024 m. gegužės 13 d.) yra 970 Eur. Tokia Automobilio vertė nustatyta atsižvelgiant į Automobiliui keistinų detalių sąrašą (k. p. priekinių durų apdailos juosta, k. p. galinių durų apdailos juosta, k. p. priekinio sparno apdailos juosta, k. p. blok-žibintas, priekinio buferio k .p. apdailos juosta, k. p. priekinio rato diskas) ir būtinų atlikti remonto darbų apimtis (nurodytų keistinų detalių pakeitimas + paruošiamieji darbai, priekinio buferio apdangalo fenavimas, priekinio k. p. sparno remontas (litavimas), k. p. priekinių durelių remontas, pakabų geometrijos patikra, dalinis antikorozinis kėbulo apdorojimas, priekinio buferio apdangalo, priekinio k. p. sparno, priekinių k. p. durelių (virš apdailos juostos), galinių k. p. durelių dažymas žemiau apdailos juostos ir šoninių apdailos juostelių pagrindų dažymas). Todėl Pareiškėjas mano, kad Teismas, jeigu visgi nuspręstų taikyti piniginių lėšų konfiskavimą, turėtų vadovautis individualia Automobilio verte.
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjui nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2024 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, t. y. jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Pareiškėjas, norėdamas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau Pareiškėjas tokių žinių neturi, nes specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs (įvertinus esančią informaciją policijos registruose).
Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų istorijos matyti, jog Pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį 5 kartus baustas administracine tvarka, visi pažeidimai yra už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius KET pažeidimus – vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Todėl bylą nagrinėjantis pareigūnas įvertino, jog Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.
Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybe lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43- 719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Vien to, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas“ įrašė žodžius „Sutinku, gailiuosi“, neužtenka, kad toks pažeidėjo procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylą nagrinėjant institucijoje jis nedalyvavo, o iš skundo turinio negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertintu savo veiksmus, dėl jų gailėtųsi. Tad akivaizdu, kad pateiktame skunde išdėstytas prašymas yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo, tai yra dėl transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Institucija pažymi, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė I. S., kuri sekančią dieną po administracinio nusižengimo padarymo su prašymu kreipėsi į instituciją dėl automobilio grąžinimo jai kaip savininkei. Esant šioms aplinkybėms pareigūnas nagrinėjantis bylą nustatė, kad yra ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl teisėtai paskyrė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri nėra per didelė ir yra proporcinga. Pareiškėjas skunde prašo pakeisti nutarimo dalį dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir sumą ženkliai sumažinti. Pareiškėjas išieškotiną sumą grindžia transporto priemonės vertinimo ataskaita. Institucija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų formuojamą praktiką, tokio pobūdžio, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Taigi Institucijos nuomone, Institucija tinkamai vadovavosi transporto priemonės vidutine rinkos kaina, kadangi nebuvo pateikti specialisto vertinimai dėl transporto priemonės vertės ir turėtų būti vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis apie konfiskuotino turto vertės nustatymą pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, t. y. šiuo atveju „Emprekis“ pažyma, o transporto priemonės dalies vertės konfiskavimas prieštarautų Administracinių nusižengimų kodekso nuostatoms ir būtų nesuderinamas su visuomenės interesais.
Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą Institucijos nuomone tinkamai individualizavo nuobaudą. Pareigūnas peržiūrėjęs visą surinktą medžiagą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė sprendimą.
Pareiškėjas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9671-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), M. S. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 1000 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui ir automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos 4340,00 Eur konfiskavimu. Nutarime nurodyta, kad M. S. 2024 m. balandžio 10 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai asmeniui teisė yra atimta, pažeidimą padarydamas pakartotinai, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai (ANK 424 straipsnio 3 dalis: transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones; ANK 424 straipsnio 4 dalis: transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos, Pareiškėjas nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai asmeniui teisė yra atimta, pažeidimą padarydamas pakartotinai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Institucijai priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs Administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tuo remiantis jo atžvilgiu paskirta griežčiausia administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju Teismas pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais, bei vadovaujasi Institucijos pateiktais argumentais, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe negali būti pripažįstamas Pareiškėjo formalus nusižengimo pripažinimas ir gailėjimasis administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas“ įrašant žodžius „Sutinku, gailiuosi“, asmeniui nedalyvaujant bylą nagrinėjant Institucijoje bei remiantis išskirtinai tik skundo turiniu, iš kurio negalima susidaryti nuomonės, jog Pareiškėjas kritiškai vertina savo veiksmus ir yra sąlygotas nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o ne siekio sušvelninti savo padėtį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gegužės 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis M. S. ne kartą per 5 metus yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios kategorijos transportų priemonių, konstatuotina, jog Pareiškėjas sistemingai baudžiamas savo ankstesnio elgesio kritiškai nevertina, nededa jokių realių pastangų pasitaisyti bei toliau daro analogiško pobūdžio naujus administracinius nusižengimus, taip parodydamas neatsakingą požiūrį į teisės aktų laikymąsi, keliamą pavojų sau ir aplinkiniams.
Pasisakant dėl Institucijos nutarimo dalies, kurioje Pareiškėjui už administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos 4340,00 Eur konfiskavimas, pažymėtina, kad Institucija pagrįstai rėmėsi teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose ir nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nesant konkrečios transporto priemonės specialisto įvertinimo, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ išduota pažyma ir joje pateikta tokios rūšies transporto priemonės vidutine rinkos kaina. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartu su Pareiškėjo skundu yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojo A. V. atlikta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad „BMW 525D Touring“ rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 13 d., atsižvelgiant į transporto priemonės techninę būklę, ridą ir komplektacijos ypatumus, yra 970,00 Eur, o ši ataskaita surašyta įvertinus konkretų automobilį, skundžiamas nutarimas dalyje dėl konfiskuotino turto – automobilio vertės keistinas ir konfiskuotino turto vertė mažintina iki 970,00 Eur, vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1A-472-626/2018).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, M. S. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-9671-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos 4340,00 Eur konfiskavimo, nurodant iš Pareiškėjo konfiskuotiną transporto priemonės rinkos vertę – 970,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9671-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos 4340,00 Eur konfiskavimo, nurodant iš Pareiškėjo konfiskuotiną transporto priemonės rinkos vertę – 970,00 Eur.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.