Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. kovo 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovėms D. M. ir G. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-03-13 teisme gautas pareiškėjos prašymas bylą nutraukti atsakovės D. M. atžvilgiu, nes ji sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Pareiškėjos atstovas ir atsakovės į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovės atsiliepimo į prašymą nepateikė. Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos nutraukimo dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės D. M.

Kaip jau nurodyta, 2018-03-13 teisme gautas pareiškėjos prašymas nutraukti bylą atsakovės D. M. atžvilgiu. Prašyme nurodoma, jog atsakovė D. M. sumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įsiskolinimą.

Atsakovė D. M. sumokėjo 148,70 Eur vietinę rinkliavą, t. y. įvykdė pareiškėjos reikalavimą jos atžvilgiu. Pareiškėja turi teisę atsisakyti prašymo šioje dalyje (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, jog pažeidžiamos kieno nors teisės ar įstatymų saugomi interesai atsisakius pareiškėjai nuo prašymo šioje dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, administracinė byla nutrauktina dalyje dėl 148,70 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės D. M.

Dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės G. M.

Pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkinamas iš dalies.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais redakcijos) (toliau – ir Nuostatai), o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra VšĮ „Gargždų švara“.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog nuo 2012-03-01 gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1996-11-07 gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nuo 2014-03-20 1/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise priklauso G. M., todėl ji pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pareiškėja 2012-10-04, 2013-04-08, 2014-03-28, 2015-03-29, 2016-02-03 mokėjimo pranešimais bei 2017-01-31 ir 2017-10-19 priminimais dėl skolos nurodo, kad G. M. vietinės rinkliavos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2016-12-31 yra 517,11 Eur. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės objektus ir jų paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis).

Dėl senaties termino ir paveldėjimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1715-492/2016 ).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau nei už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2018-01-23, todėl, atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, iš atsakovės G. M. gali būti priteista vietinė rinkliava už 2013, 2014, 2015 ir 2016 metus.

Atsakovė G. M. nuo 2014-03-20 paveldėjimo 1/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pagrindas - Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. NGP-992). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, prašymas tenkinamas dalinai ir pareiškėjai iš atsakovės G. M. priteistina 476,53 Eur (517,11 Eur – 40,58 Eur yra 476,53 Eur, tai yra nepriteistina 34,78 Eur (120,10 Lt) už turto objektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už 2012 m. bei 5,80 Eur (20,02 Lt) už 1/3 B. M. skolos už 1/3 turto objekto (duomenys neskelbtini) už 2012 m., viso nepriteistina 40,58 Eur.

Esant nustatytai aplinkybei, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2012 metus priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs, prašymas dalyje dėl 40,58 Eur vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi prašymas raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl vietinės rinkliavos 148,70 Eur priteisimo iš atsakovės D. M.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“ (įmonės kodas 302720220) iš atsakovės G. M. 476,53 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 53 centus) nesumokėtą vietinę rinkliavą užturto objektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei už 1/3 dalį turto objekto (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31.

Kitoje dalyje pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei G. M. atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.