Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. A. ir jos gynėjo advokato Arūno Sakalausko bei nuteistosios V. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta, ją iš dalies pridedant prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi už nusikalstamą veiką, už kurią nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu Nr. 1-63/2015, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, prilyginta BK 260 straipsnio 3 daliai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių 28 dienų ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penki) metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. B. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. imtinai, vieną laikinojo sulaikymo bei suėmimo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. B. sulaikymo dienos.

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręstą ją panaikinti.

A. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas, bausmę atliekant Panevėžio pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. A. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 1 d. 20.00 val. iki 2020 m. liepos 3 d. 13.34 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistačius kaltinamoji faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio A. A. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir registracija policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. ir V. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistos už tai, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Kybartuose su tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdamos bendrai, tyčia atvirai pagrobė A. B. priklausantį juodą krepšį, kuriame buvo raudonos spalvos krepšys, kosmetinė, piniginė, atverčiamas dėklas, A. B. vardu išduoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens pažymėjimas, nuolaidų kortelė, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos knygutė, raudonos spalvos piniginė su 180 eurų kupiūromis po 100, 50, 20 ir 10 eurų, juodos spalvos dėklas, Swedbank sąskaitos numeris, peilis ir raktų ryšulys su pakabukais, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą A. B. 180 eurų vertės turtą.

3.3. Be to, pasak nuteistosios ir jos gynėjo, teismas visiškai nevertino to, jog A. A. anksčiau neteista (teistumas išnykęs) ir nesvarstė švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimo galimybės, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais bei neatsižvelgė į BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus ir nesivadovavo BK 55 bei 75 straipsniais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės A. A. ir jos gynėjo Arūno Sakalausko bei V. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų

9. Teismas, turėdamas pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali skirtis nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar vis dėlto šis skirtumas nėra esminis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K‑112-697/2016). Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą, jei iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis). Apie tokią veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešama.

11. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnyje numatyto plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą.

12. Pirmosios instancijos teismas nenustatė fizinio skausmo, nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymio, nurodyto BK 180 straipsnyje, tačiau padarė išvadą, jog nuteistosios A. A. ir V. B. atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. B. turtą. Teismas sprendė, kad nuteistųjų veika atitinka požymius nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir, netaikydamas BPK 256 straipsnio nuostatų, nuteistųjų A. A. ir V. B. veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 2 dalį.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad lyginant pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas veikų faktines aplinkybes ir kvalifikavimą matyti, jog A. A. ir V. B. nuteistos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už lengvesnį nusikaltimą, kurio požymiai yra pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka aprašytų nusikaltimo, nustatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimą susiaurindamas jo apimtį, todėl apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje kaltinamųjų neįspėjęs, jų teisės į gynybą nepažeidė. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑199‑696/2017).

14. Atkreiptinas dėmesys, jog abiejų nuteistųjų gynėjai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jų padaryta nusikalstama veika neturi nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl ji turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi proceso dalyviams buvo žinoma dėl tokio galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, todėl apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, padarė procesinius pažeidimus, atmestini.

Dėl A. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį

15. Nuteistoji A. A. ir jos gynėjas A. Sakalauskas prašo A. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį, nurodant, jog A. A. veikoje nebuvo tyčios svetimą A. B. turtą pagrobti atvirai.

16. Atviroji vagystė laikoma pavojingesne už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, tiek ir nukentėjusiojo arba trečiojo asmens suvokimas, kad kaltininkas veikia slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems tokios vagystės bendrininkais ir suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą ir cinizmą. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-384-483/2018).

Dėl A. A. paskirtos bausmės

19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės ir jos gynėjo argumentais, jog A. A. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, o pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jai arešto bausmę nesvarstė galimybės dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimo, kaip tai numatyta BK 55 straipsnyje, o paskyręs arešto bausmę, nesvarstė jos vykdymo atidėjimo galimybės ir sprendimo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas nemotyvavo.

20. Analizuodama šiuos nuteistosios skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑8‑788/2018, 2K-180-1073/2019).

21. Pritartina A. A. skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės skirti A. A. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš tiesų, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, šalia laisvės atėmimo ir arešto bausmių, numatyta ir bauda, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog A. A. nedirba ir pajamų neturi, paskyrus šios rūšies bausmę bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Taigi, A. A., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, pagrįstai paskirta antra pagal švelnumą, o būtent arešto bausmė, o jos terminas nustatytas tik nedaug didesnis nei šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės A. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, o savo sprendimo, kodėl netaiko bausmės vykdymo atidėjimo – nemotyvavo. A. A. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jai paskirto arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).

22. Kadangi A. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (teistumas yra išnykęs), ji kaltę dėl svetimo turto pagrobimo iš esmės pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė ir grąžino pagrobtus daiktus, administracinėmis nuobaudomis ji nebausta, kolegija sprendžia, jog sąlygos, numatytos BK 75 straipsnyje egzistuoja ir yra pagrindas A. A. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Būtent šio instituto taikymas, nagrinėjamu atveju, pasieks tikslus įvardintus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

23. Atidedant A. A. paskirto arešto vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kybartai, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Dėl apeliantės V. B. apeliacinio skundo

Dėl teisės į vertėją užtikinimo

24. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės į bylos nagrinėjimą suprantama kalba užtikrinimą, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintas adekvatus, teisingas, kvalifikuotas vertimas, saugant baudžiamojo proceso dalyvio, kuris nemoka procese vartojamos kalbos, procesinius interesus.

26. Jei vykstant procesui baudžiamojo proceso dalyvis tik vėliau (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teisme) nurodo, kad buvo pažeista jo teisė turėti vertėją, teismas patikrina, ar atliekant ankstesnius procesinius veiksmus jis mokėjo proceso kalbą (kalbėjo ja ir ją suprato) ir dėl kokių priežasčių vėliau jam tapo būtinos vertėjo paslaugos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑543/2011).

28. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistajai V. B. buvo paskirtas gynėjas (1 t., 128 b. l.), kad visų apklausų pradžioje ji nurodė mokanti lietuvių kalbą, suprantanti jai pareikštą įtarimą bei prokuroro pareiškime išdėstytą kaltinimą, be to parodymus davė aiškia, sklandžia lietuvių kalba (ką patvirtina teisiamojo posėdžio garso įrašai), nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo užtikrinta teisė į vertimą atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl V. B. prašymo priimti išteisinamąjį nuosprendį

29. Nuteistoji V. B. nurodo, kad viso proceso metu ji nuosekliai teigė, jog nukentėjusiajam A. B. priklausantį juodą krepšį pagrobė nuteistoji A. A., apie pagrobtą turtą sužinojo iš A. A., kas sudaro pagrindą spręsti, jog ji nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

30. Tačiau V. B. teiginiai dėl nedalyvavimo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme yra paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teisme V. B. nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad M. P. nuėjo pasišnekėti su nukentėjusiuoju A. B., tuo metu ji sėdėjo mašinoje ir M. P. laukė. Po to pamatė A. A., kurią pasikvietė ir jos apie 20 minučių kalbėjosi. Kadangi M. P. ilgai negrįžo, su A. A. nuėjo jo ieškoti į A. B. kiemą. Ten būnant M. P. pasakė, kad A. B. pametė raktus, todėl abi padėjo jų ieškoti. V. B. teigė, jog matė A. B. priklausantį krepšį ant automobilio, o po to A. A. jai pasakė: „neieškok tų raktų, einame greičiau, aš tašę paėmiau“. Kaip A. A. paėmė A. B. krepšį – nematė, tačiau žinojo, kad ji tai padarė. Kad A. B. šauktų dėl krepšio, negirdėjo, tačiau kažką jis šaukė, nors konkrečių žodžių negirdėjo. Abi sėdo į M. P. automobilį, nuvažiavo į V. B. namus, kur A. A. peržiūrėjo A. B. priklausančio krepšio turinį, išėmė iš jo daiktus – piniginę bei raktus, o krepšį abi paslėpė kieme, krūmuose (2 t., 17-18 b. l.).

31. A. A. parodė, kad V. B. ją pasišaukė, jos apie pusvalandį kalbėjosi, o tuo metu A. B. sugyventinis buvo nuėjęs pas A. B., nes norėjo pirkti iš nukentėjusiojo automobilį. Nesulaukusios M. P., nuėjo jo ieškoti. Tuo metu, kai atėjo į A. B. kiemą, M. P. jau išeidinėjo, o nukentėjusysis stovėjo prie žalio automobilio, kad ką nors būtų laikęs rankose – nematė. Abi padėjo A. B. ieškoti jo raktų. Ant automobilio buvo padėtas nukentėjusiojo krepšys ir piniginė, A. A. tą krepšį paėmė ir tada abi su A. B. iš kiemo išėjo. Nukentėjusysis nematė kaip ji paėmė krepšį ir dėl to nieko nesakė. V. B. buvo šalia, ar ji matė kaip A. A. paėmė svetimą A. B. turtą – nežino. A. A. neigė, jog A. B. pastūmė, tačiau nurodė, jog galėjo būti, kad nukentėjusysis nugriuvo, nors to ir nematė. Abi įsėdo į M. P. automobilį, V. B. namuose krepšį apžiūrėjo, jame rado 180 Eurų bei raktus. Krepšį paslėpė kieme, krūmuose (2 t., 16-17 b. l.).

32. Nukentėjusysis A. B. apylinkės teisme nurodė, kad pas jį į kiemą atėjo M. P., kuris teiravosi dėl automobilio pardavimo. Nukentėjusysis automobilį aprodė, atidarė automobilio kapotą. Kai uždarė kapotą, pamatė kieme stovinčias dvi moteris. M. P. nuėjo į savo automobilį, o A. A. ir V. B. liko kieme. A. B. teigė, jog tuo metu, kai M. P. išėjo iš kiemo, jis savo krepšį laikė rankoje. Kai prie jo priėjo A. A. su V. B., jis paslydo, susižeidė ranką, išsigando, kad nukraujuos ir todėl paleido kitoje rankoje laikytą krepšį, abi moterys tuo metu nubėgo į automobilį, jis šaukė, kad atiduotų krepšį, nes ten jo visi dokumentai. Tačiau A. A. ir V. B. išvažiavo (2 t., 18 b. l.).

34. Nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai A. A. iš A. B. rankų pagrobė krepšį, V. B. buvo šalia, todėl neabejotinai matė vagystę ir girdėjo, jog A. B. šaukė, kad atiduotų jo daiktus. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. B. suprato, kad A. A. nukentėjusiojo rankinę pavogė, kad tai padarė atvirai ir šiems A. A. veiksmas pritarė. Nors V. B. neįvykdė visų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. pati svetimo turto nepaėmė, tačiau ji, žinodama, kad nukentėjusiojo rankinę pagrobė A. A. ir girdėdama nukentėjusiojo reikalavimą rankinę grąžinti – veiką tęsė toliau ir kartu su A. A. su pagrobtu turtu iš A. B. kiemo pasišalino, vėliau apžiūrėjo pagrobtą rankinę ir ją paslėpė, t. y. disponavo pagrobtu turtu.

35. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Kasacinio teismo nutartimis formuojama praktika, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog abi nuteistosios veikė bendrai – nukentėjusiojo kieme pasiliko be jokio pagrindo, kas rodo išankstinį sumanymą pagrobti jo turtą, iš karto po to, kai A. A. pagrobė nukentėjusiojo rankinę – abi iš kiemo išbėgo, abi apžiūrėjo pagrobtus daiktus ir juos paslėpė. Tuo pagrindu atmetami ir V. B. skundo argumentai, kad apie padarytą vagystę ji sužinojo tik tuomet, kai nusikaltimas jau buvo baigtas. Be to, aplinkybę, jog apie vagystę V. B. sužinojo dar būdama nukentėjusiojo kieme, patvirtino ir pati nuteistoji, teigdama, jog A. A. jai pasakė greičiau eiti iš kiemo, nes pavogė rankinę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog V. B. ir A. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jų kaltė visiškai įrodyta.

Dėl V. B. paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės

37. Kadangi V. B. skundu prašo ją išteisinti, kolegija pasisako ir dėl paskirtos bausmės. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas teista, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskyrė jai griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat teismas pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir veikos padarymo metu V. B. buvo recidyvistė. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau, nežiūrint to, bausmės dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Esant šioms aplinkybėms, spręsti jog paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta – pagrindo nėra.

38. Nors bausmė, pagal V. B. inkriminuotą veiką paskirta teisingai, tačiau kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šią bausmę neteisingai subendrinto su neatliktos bausmės dalimi. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes, teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu 1, 3 dalimis, t. y. pasirinko dalinį bausmių bendrinimo būdą, tačiau prie 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių 28 dienų, pridėjo neproporcingai didelę nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – beveik 10 mėnesių ir šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

39. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į veikos, už kurią nuteista V. B. pavojingumą, ja padarytą žalą, V. B. antraeilį vaidmenį bendrininkių veiksmuose, o taip pat į tai, jog naujas nusikaltimas yra visiškai kitokio pobūdžio (anksčiau V. B. teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas pridedant laisvės atėmimo bausmės dalį, artimą minimaliai įstatyme numatytai. Todėl nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai V. B. (2 t., 82 b. l). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90,00 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo (dalyvavo kitas, V. B. samdytas gynėjas), be to, nuo 2014 m. vasario iki 2018 m. lapkričio mėnesio ji atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (kol buvo paleista lygtinai), duomenų, kad po lygtinio paleidimo ji būtų dirbusi nėra, taip nėra duomenų, jog ji turi kokio nors nekilnojamojo turto. Be to, šiuo nuosprendžiu jai taip pat paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, todėl daroma išvada, jog nuteistosios turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios V. B. ir nuteistosios A. A. ir jos gynėjo advokato Arūno Sakalausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį dalyje dėl A. A. paskirtos bausmės pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. A. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kybartai, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Išaiškinti A. A., kad probuojamoji, kuriai paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; laikytis nustatytos dienotvarkės; dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose; pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį dalyje dėl V. B. paskirtos bausmės subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis V. B. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti ją iš dalies pridedant prie 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi už nusikalstamą veiką, už kurią nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu Nr. 1-63/2015, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, prilyginus ją BK 260 straipsnio 3 daliai paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių 28 dienų ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 90,00 eurų advokato užmokestis.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.