- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- eAS-1193-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01980-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą iš naujo išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Teismas nustatė, kad Raštu pareiškėjui nebuvo nustatyta privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, todėl Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8054-931/2025, Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-9357-931/2025, Nr. eI3-10002-809/2025, Nr. eI3-10324-952/2025, Nr. eI3-10655-809/2025 ir kt., kuriose atsisakyta priimti šiuos skundus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas, atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus (pvz., 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025; kt.), o pareiškėjas vėl reiškia tapatų skundą, nors yra įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis jo skundą pagrįstai atsisakyta priimti.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytų pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teisėjui / teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo)“ – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą), ir pažymi, kad teismas pareiškimo (skundo) priėmimo stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neteisingai ir nesąžiningai vertino nustatytas aplinkybes ir pateikė neteisingas išvadas, neteisingai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes byla net nebuvo pradėta nagrinėti. Be to, pareiškėjas nesutinka su jam skirta bauda, tokius teismo veiksmus laiko sąmoningu ir piktybišku „melžimu“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu bei pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimą (skundą), pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad su tapačiais materialiaisiais reikalavimais, t. y. dėl Mero neveikimo / vilkinimo, Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Merui iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, pareiškėjas jau buvo pasikreipęs į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-398-629/2025 ir Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; kt.).
Tiek Regionų administracinio teismo, tiek minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios, o teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šioje byloje pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nėra suteikta teisė nagrinėti ir vertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir todėl pagrįstai nebuvo priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija pažymi, jog ši teisės norma nebuvo paminėta ir pritaikyta tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, todėl tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs pirmiau nurodytose nutartyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.
ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs daug ginčų dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Merui atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą ir skirdamas baudą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.