Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Žydrūnui Stankevičiui, atsakovo atstovei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (15/5-1)3I-194(00237) ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Turkmėnistano Respublikos pilietei S. K., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas). Nurodo, kad jau daugiau nei 5 metus gyvena Lietuvoje pagal kas metus išduodamą laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), nurodė, kad yra UAB „ITL Energy“ akcininkė, jai nuosavybės teise priklauso 700 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų, kurios sudaro 35 % visų bendrovės akcijų. Bendrovė Lietuvos Respublikoje vykdo teisėtą veiklą ir teikia krovinių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas. 2016 m. rugpjūčio 24 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi ir suteikė jai leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Leidimas Nr. LT7397149 buvo išduotas 2016 m. rugsėjo 21 d. Departamento Kontrolės skyrius atliko bendrovės duomenų patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatė, kad bendrovėje šiuo metu yra įdarbintas tik vienas asmuo – direktorė B. K., kuri yra pareiškėjos mama, o kiti darbuotojai buvo atleisti 2016 m. spalio mėnesį ir naujų darbuotojų įdarbinta nebuvo. Departamentas konstatavo, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. joje nėra įsteigtos trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. LT7397149, galiojantį iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti bendrovės veiklos. Pareiškėja turi brolį A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuris serga rimta ir itin reta liga – mišria jungiamojo audinio liga, kuri buvo diagnozuota dar 2014 metais. 2016 m. spalio 14 d. A. K. buvo hospitalizuotas Vaikų ligoninėje, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, dėl pablogėjusios sveikatos būklės. 2016 m. spalio 20 d. A. K. lankėsi UAB „Kardiolita“ klinikoje ir jam buvo diagnozuota jaunatvinė stuburo osteochondrozė, jaunatvinė idiopatinė torakolumbalinė skoliozė. Pareiškėjos šeimą sukrėtė tokios diagnozės, visi šeimos nariai, įskaitant pareiškėją, privalėjo rūpintis sergančiu šeimos nariu ir negalėjo skirti pakankamai laiko bei dėmesio bendrovės veiklai. Pareiškėja ir bendrovės vadovė, kuri yra sergančio A. K. mama, negalėjo sustabdyti bendrovės darbuotojų noro nutraukti darbo santykius ir juos išlaikyti bendrovėje, jos negali būti atsakingos už asmenų apsisprendimą nutraukti darbo sutartis. Pareiškėja ir bendrovės akcininkai, kurie yra pareiškėjos šeimos nariai, dėjo visas įmanomas pastangas surasti naujus darbuotojus. Bendrovė atitiko Įstatymo nustatytus reikalavimus iki darbuotojų sprendimo nutraukti darbo sutartis. Pagerėjus pareiškėjos brolio sveikatos būklei ir pasitraukus bendrovės vadovui iš pareigų, 2016 m. lapkričio 2 d. buvo nuspręsta direktore paskirti B. K.. Tačiau net ir B. K. tapus bendrovės vadove, šeimos nariai, įskaitant ir pareiškėją, negalėjo skirti pakankamai laiko ieškoti naujų darbuotojų ir tuo metu rūpintis bendrovės veikla. Dėl brolio ligos buvo pradėtas ilgas gydymas skirtingose valstybėse (Austrijoje, Bulgarijoje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. vasario). Pareiškėja ir kiti akcininkai siekė plėsti bendrovės veiklą, pasamdyti daugiau darbuotojų, veikė išimtinai bendrovės naudai ir dėjo visas įmanomas pastangas kontroliuoti bendrovės veiklą. Pareiškėja kartu su šeima jau ne vienerius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, čia užsiima teisėta veikla. Pareiškėjos tėvai įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butui įsigyti 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis su UAB „Medicinos bankas“, o kreditavimo sutarčiai užtikrinti 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta sutartinė hipoteka tarp B. K., S. K. ir UAB „Medicinos bankas“, maksimalios hipotekos dydis – (duomenys neskelbtini)Eur. Nekilnojamas turtas Druskininkuose buvo įsigytas siekiant palengvinti pareiškėjos brolio reabilitacijos procedūras. Teisėtų lūkesčių apsauga, garantuojama Konstitucijos, turi būti užtikrinta ir asmenims, neturintiems Lietuvos pilietybės, tačiau teisėtai gyvenantiems ir vykdantiems veiklą Lietuvoje, įskaitant ir pareiškėją. Sprendimas, kuriuo yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, yra neadekvatus ir neatitinka teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), yra numatyta galimybė prieš panaikinant leidimą laikinai gyventi taikyti užsieniečio apklausą, kurioje būtų sudaryta galimybė pateikti reikiamus (trūkstamus) duomenis, paaiškinimus, tačiau Departamentas nepasinaudojo šia tvarka, formaliai įvertino situaciją ir, nesuteikęs galimybės pateikti paaiškinimų, nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi. Esant nurodytoms aplinkybėms, kurios yra svarbios ir nepriklausančios nuo pareiškėjos, pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstai suvaržo pareiškėjos teises. Atsakovas nenurodo, kokių tikslų yra siekiama skundžiamu Sprendimu ir kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimas galėtų būti būtinas šiems tikslams pasiekti.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 59-64) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, kad pareiškėja yra UAB „ITL Energy“ akcininkė ir vadybininkė, UAB „ITL Energy“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2016 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. LT7397149, galiojantį iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. vasario 28 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatavo, kad pareiškėja ir UAB „ITL Energy“ neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Departamentas pagal VSDFV duomenis nustatė, kad UAB „ITL Energy“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nustatyta, kad visi įmonės darbuotojai buvo atleisti 2016 m. rugsėjo 30 d. – 2016 m. spalio 31 d., o įmonėje šiuo metu yra įdarbinta tik pareiškėjos motina, kuri nuo 2016 m. lapkričio 7 d. eina UAB „ITL Energy“ direktorės pareigas. 5 mėnesius iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja ir UAB „ITL Energy“ neatitiko imperatyvių sąlygų, reglamentuotų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kadangi šis laikotarpis truko net 5 mėnesius, skundo teiginiai dėl asmeninių sunkumų šeimoje vertintini kritiškai. Įvertinus laikotarpio, kurį pareiškėja neatitiko imperatyvių reikalavimų, trukmę (5 mėnesiai), atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka teisingumo bei protingumo principus, pareiškėja skunde nenurodė argumentuotų priežasčių, kodėl naujų darbuotojų paieška nebuvo užsiimta nedelsiant – tik gavus įmonės darbuotojų prašymus atleisti iš darbo. 2017 m. balandžio 11 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis UAB „ITL Energy“ nėra įdarbinti kiti darbuotojai. Leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu yra išduodamas su tikslu, kad užsienietis vykdytų veiklą įmonėje, tačiau iš pateiktų aplinkybių galima daryti išvadą, kad UAB „ITL Energy“ ne tik nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose darbuotojai dirbtų visą darbo laiką, tačiau ir tai, kad minėta įmonė apskritai yra nutraukusi ar sustabdžiusi veiklos vykdymą. Pareiškėja apie įmonės neatitikimą Įstatymo nuostatoms nepranešė migracijos tarnybai, neišvyko iš Lietuvos Respublikos (pagal Įstatymo 45 straipsnio 4 dalį užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos), todėl nesilaikė imperatyvių Įstatymo nuostatų. Įrodymai apie darbuotojų paiešką turėtų būti vertinami kritiškai, nes nėra pateikta duomenų, kaip buvo reaguota į užklausimus dėl darbuotojų, užklausose nenurodoma nei reikalavimų darbuotojams, nei darbo sąlygų, nei darbo užmokesčio dydžio ir pan., todėl tokie įrodymai nevertintini kaip nuoširdžios pastangos ar rimti ketinimai surasti darbuotojus. Pareiškėja laiku neatidėliotinų veiksmų nesiėmė, pati, pagal pateiktą darbo sutartį turėjusi eiti UAB „ITL Energy“ vadybininkės pareigas, buvo atleista tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir visi kiti įmonės darbuotojai (2016 m. spalio 21 d.). Tai kelia abejonių pareiškėjos paaiškinimais, kad visi darbuotojai buvo atleisti savo noru, kyla įtarimų, kad galbūt įmonėje buvo priimtas vidinis sprendimas nutraukti/stabdyti įmonės vykdomą veiklą. Aplinkybė, kad pareiškėja daugiau nei penkerius metus gyvena Lietuvoje, čia jos tėvai yra įsigiję butą Druskininkuose, vertintina kaip neturinti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tam, kad ji vykdytų teisėtą veiklą pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus. Aprašo 189 papunktis nustato patikrinimo dėl įmonės fiktyvumo tvarką, pareiškėjos atveju jis nebuvo pritaikytas. Pareiškėjos leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne tuo pagrindu, kad jos valdoma įmonė yra fiktyvi, o tuo pagrindu, jog buvo nustatyta, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Atsakovo vertinimu, prieš priimant ginčijamą Sprendimą, buvo tinkamai išnagrinėtos su pareiškėja susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų užteko sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad UAB „ITL Energy“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtintų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja siekė užtikrinti tinkamą darbuotojų skaičių, užtikrinti įmonės veiklos vykdymą. Skundžiamas sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo, nes pareiškėja turėjo tikslą Lietuvoje įsikurti. Bendrovė veiklą šiuo metu vykdo, dirba vienas asmuo – direktorė. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Pareiškėja net penkis mėnesius neatitiko nustatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi. Terminas nuo darbuotojų atleidimo iki skundžiamo sprendimo buvo pakankamas naujiems darbuotojams surasti ir priimti. Pareiškėja pati darbuotojų neieškojo, jos tėvas elektroninius laiškus dėl darbuotojų paieškos siuntė tik 2017 m. sausio mėnesį, kai darbuotojai buvo atleisti 2016 m. rugsėjo mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje kyla ginčas dėl Departamento 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (15/5-1)3I-194(00237) ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Turkmėnistano Respublikos pilietei S. K., panaikinimo“, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi LT7397149, išduotas 2016 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba), prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi dviems metams (b. l. 65-71). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,ITL Energy“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, nurodė, kad dirba UAB ,,ITL Energy“ vadybininke pagal darbo sutartį, pateikė savo asmens dokumentus, kitus prašymo nagrinėjimui būtinus ir su įmonės veikla susijusius dokumentus (b. l. 72-127).

Departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, Migracijos valdyboje pareiškėjai buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi LT7397149, galiojantis du metus – iki 2018 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 149-150).

Departamentas 2017 m. vasario 28 d. pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatė, kad UAB ,,ITL Energy“ dirbo tik vienas darbuotojas – B. K.. Departamentas 2017 m. vasario 28 d. priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 8-9), kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LT7397149, galiojantį iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Sprendime atsakovas nurodė, kad, remiantis VSDFV duomenimis, UAB ,,ITL Energy“ dirba tik vienas asmuo – viena iš įmonės akcininkų B. K., kiti darbuotojai atleisti 2016 m. spalio mėnesį ir nuo tada iki šiol nauji darbuotojai UAB ,,ITL Energy“ įdarbinti nebuvo. Departamentas konstatavo, kad Sprendimo priėmimo metu UAB ,,ITL Energy“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, todėl yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip UAB ,,ITL Energy“ akcininkei, įmonei leidimo išdavimo metu atitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimus. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų apie UAB ,,ITL Energy“ dirbusius darbuotojus (b. l. 148) matyti, kad, 2017 m. vasario 28 d. duomenimis, šioje bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas – B. K., pradėjusi dirbti nuo 2016 m. spalio 1 d. Nuo 2014 m. spalio 16 d. dirbęs R. L. (darbo laiko trukmė 40 val. per savaitę (b. l. 30-34)) buvo atleistas 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2015 m. liepos 22 d. dirbęs D. J. (darbo laiko trukmė 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę (b. l. 23-27)) buvo atleistas 2016 m. spalio 3 d., nuo 2016 m. liepos 28 d. dirbusi pareiškėja (darbo sutartyje darbo dienos (pamainos) trukmė nenurodyta, ne visas darbo laikas nenustatytas (b. l. 123-126)) buvo atleista 2016 m. spalio 21 d., nuo 2014 m. kovo 3 d. dirbęs R. V. (6 val. per dieną (b. l. 35-37)) buvo atleistas 2016 m. spalio 31 d. Todėl galima daryti išvadą, kad UAB ,,ITL Energy“ jau nuo 2016 m. spalio 4 d. nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Todėl atsakovas turėjo pagrindą, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėja skunde nurodo, kad negalėjo įtakoti darbuotojų sprendimų nutraukti darbo santykius, ėmėsi priemonių tam, kad įmonė atitiktų Įstatymo reikalavimus ir vykdė naujų darbuotojų paiešką, pateikė elektroninių laiškų, siųstų ieškant darbuotojų, kopijas (b. l. 18-22). Iš minėtų elektroninių laiškų matyti, kad jie išsiųsti 2017 m. sausio 11 d., juos siuntė pareiškėjos tėvas S. K.. Pareiškėja kitų duomenų apie aktyvias darbuotojų paieškas nepateikė. Kadangi įmonė jau 2016 m. spalio 4 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikti įrodymai apie tik 2017 m. sausio 1 d. vykdytą įmonės darbuotojų paiešką neįrodo, kad buvo imtasi operatyvių veiksmų, siekiant užtikrinti įmonės atitikimą Įstatymo reikalavimams.

Pareiškėja negalėjimą tinkamai rūpintis įmonės veikla nepagrįstai grindžia savo nepilnamečio brolio A. K. sunkia sveikatos būkle. Kadangi UAB ,,ITL Energy“ jau nuo 2016 m. spalio 4 d. neatitiko Įstatymo reikalavimų, o skundžiamas Sprendimas priimtas 2017 m. vasario 28 d., darytina išvada, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėja turėjo pakankamai laiko – beveik penkis mėnesius užtikrinti, kad įmonė atitiktų Įstatymo reikalavimus ir joje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonėje šiuo metu dirba vienas asmuo – direktorė, todėl pripažintina, kad ir šiuo metu įmonė neatitinka Įstatymo reikalavimų ir tai įrodo, kad nebuvo imtasi realių priemonių užtikrinti, kad pareiškėjos valdoma įmonė atitiktų Įstatymo reikalavimus, o jos buvimas Lietuvos Respublikoje atitiktų jos deklaruotus tikslus – užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą. Proporcingumo principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžy­ti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Kons­titucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas proporcingumo principą apibrėžia kaip reiškiantį tai, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Proporcingumo principas administracinėje teisėje iš esmės reiškia, kad taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, tokį tikslą ji deklaravo pateikdama 2016 m. liepos 29 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (b. l. 65-71). Departamentas pagal kompetenciją kontroliuoja užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 4 straipsnis). Priimdamas skundžiamą Sprendimą Departamentas įgyvendino nustatytą administravimo tikslą – užtikrinti, kad užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje būtų teisėtas ir atitiktų Įstatymo reikalavimus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje penkis mėnesius iki Sprendimo priėmimo neatitiko Įstatymo nustatytų sąlygų ir pareiškėjos deklaruoto tikslo. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas imperatyviai nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas jeigu nustatoma, jog įmonė, kurios dalyvis dalyvis ar vadovas yra užsienietis, neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsižvelgdamas į ilgą pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laiką neatitinkant Įstatymo reikalavimų, tai, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų, jog įmonė, veiklos kurioje pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, atitiktų Įstatymo reikalavimus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas Sprendimas neatitiko Įstatymo nustatyto administravimo tikslo ir buvo neproporcingas.

Pareiškėja skunde teigia, kad Departamentas turėjo atlikti pareiškėjos apklausą, kurioje būtų sudaryta galimybė pateikti reikiamus (trūkstamus) duomenis, paaiškinimus, to neatlikus Sprendimas priimtas formaliai; remiasi Aprašo 189 punktu. Pažymėtina, kad minėtas Aprašo punktas nustato Departamentui pareigą apklausti užsienietį ir apklausos atlikimo tvarką tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne tuo pagrindu, kad UAB ,,ITL Energy“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB ,,ITL Energy“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kad joje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prieš priimdamas Sprendimą Departamentas turėjo atlikti pareiškėjos apklausą ir pareiškėjos skundo teiginius šiuo aspektu atmeta.

Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjos tėvai įsigijo butą Druskininkuose tam, butui įsigyti sudarė kreditavimo sutartį. Pareiškėja teigia, kad jau ne vienerius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, užsiima teisėta veikla, siejo savo planus su gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl, laikinai sutrikus įmonės veiklai, leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra neadekvatus ir neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, iš esmės turi būti vertinama, ar jis atitinka Įstatymo įtvirtintus pagrindus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pabrėžtina, kad asmuo, tikėdamasis, kad jo įgytos teisės bus saugomos ir įgyvendinamos, pats taip pat turi elgtis teisėtai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas buvo panaikintas tuo pagrindu, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nebeatitiko jos deklaruoto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo – užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 45 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja apie įmonės neatitikimą Įstatymo nuostatoms nepranešė įgaliotoms institucijoms, neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Todėl, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Pareiškėja, siekdama lankytis Lietuvos Respublikoje dėl priežasčių, susijusių su brolio gydymu, gali pasinaudoti kitais teisėtais būdais ir atvykti su galiojančia nacionaline viza. Remiantis suformuota teismų praktika, užsieniečiai, nesantys nuolatiniais aktyviais bendrovės dalyviais, savo, kaip akcininko funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.). Todėl pripažintina, kad pareiškėja savo kaip bendrovės akcininkės teises turi galimybę įgyvendinti ir negyvendama Lietuvos Respublikoje.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos S. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.