- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 1-21-606/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00305-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „S. E. miškas“
- Kaltinamasis
- V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K. gimusi (duomenys neskelbtini)., Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „N.“ prekybos vadove, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir
A. K. gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „L.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. buvo kaltinama tuo, kad apgaule UAB „A.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
V. K. (B.), kaltinama tuo, kad, būdama UAB „A.“, įmonės kodas 125986477, direktore, atsakinga už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, laikotarpiu nuo 2004-05-03 iki 2007-12-03, Klaipėdos mieste, piktnaudžiaudama UAB „Stora E. M.“ pasitikėjimu, žinodama, kad UAB „.“ neturi galiojančių leidimų kirsti statų mišką, esantį UAB „A.“ privatinės nuosavybės teise priklausančiuose miško valdose Kretingos miškų urėdijoje (kv.13 skl. 19a, 20a, 23a, kv. 10 skl. 14; kv. 16 skl. 3, 4; kv. 138, skl. 3, 61 kv. 6 skl. 24, 25, 26, 27, 28), Rietavo miškų urėdijoje (kv.90, skl. 8a), Jurbarko miškų urėdijoje ((kv. 60, skl. 15, 16, kv.12, ), Pakruojo miškų urėdijoje (kv. 11, 5 skl.), Kėdainių miškų urėdijoje (3 kv. 1, 5 skl.), Kuršėnų miškų urėdijoje (kv. 16; 14c; 7a; 40 b; 7 b) ir neketina jų gauti, bet siekdama įtikinti UAB „S. E. miškas“ atstovus dėl parduodamo stataus miško kirtimų galimumo, melagingai pirkimo pardavimo sutarčių 3.1.d. ir 5.3 punktuose nurodė, kad „kirtimo darbai bus atliekami, vadovaujantis „Pardavėjo“ gautu leidimu kirsti mišką, kuris yra galiojantis“ ir, kad šie leidimai yra sudėtinė pirkimo - pardavimo sutarčių dalis, dėl ko UAB „Stora E. M.“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. M., būdama suklaidinta dėl esminių UAB „A.“ įsipareigojimų, susijusių su miškų kirtimų pardavimais, sudarė 12 Pirkimo – pardavimo sutarčių dėl 549850 Lt vertės stataus miško kirtimų pirkimo:
2004-05-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK04/30 dėl stataus 1,5 ha miško, esančio Kretingos miškų urėdijoje, kv. 12 skl. 19a, 20a, 23a, kirtimų įsigijimo už 20350 Lt (be PVM);2004-07-08 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. AK04/60 dėl miško kirtimų, esančių Rietavo urėdijoje, Skroblės girininkijoje, kv. 90 skl. 8a, įsigijimo už 14500 Lt (be PVM);2004-07-09 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK04/62 dėl miško kirtimų, esančių Kretingos urėdijoje, Vaineikių girininkijoje, kv. 10 skl. 14; kv. 16 skl. 3, 4, įsigijimo už 30000 Lt (be PVM);2004-09-03 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK04/94 dėl miško kirtimų, esančių Jurbarko miškų urėdijoje, Akmenės girininkijoje kv. 89, skl. 3, įsigijimo už 25000 Lt (be PVM);2004-09-03 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK04/95 dėl miško kirtimų, esančių Jurbarko miškų urėdijoje, Armenos girininkijoje kv. 60, skl. 15,16, įsigijimo už 70000 Lt (be PVM);2004-09-03 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK04/96 dėl miško kirtimų esančių Kretingos miškų urėdijoje, Vaineikių girininkijoje kv. 10, įsigijimo už 50000 Lt (be PVM); 2005-01-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK05/005 dėl miško kirtimų, esančių Jurbarko miškų urėdijoje, Varlaukio girininkijoje kv. 12, įsigijimo už 100000 Lt (be PVM);2005-01-28 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK05/006 dėl miško kirtimų, esančių Kretingos miškų urėdijoje, Kulupėnų girininkijoje, kv. 138; skl. 3, 61, įsigijimo už 55000 Lt (be PVM);2005-02-25 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AK05/018 dėl miško kirtimų, esančių Kretingos miškų urėdijoje, Skuodo girininkijoje, kv. 6; skl. 24, 25, 26, 27, 28, įsigijimo už 15000 Lt (be PVM);2005-11-22 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VK 05/97 dėl 5 ha miško plyno kirtimų ir retinimo kirtimų, esančių VĮ Kuršėnų miškų urėdijoje, Tryškių girininkijoje, kv. 16; 14c; 7a; 40b; 13d; 7b, įsigijimo už 40000 Lt (be PVM);2005-11-22 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VK 05/98 dėl 3 ha miško plyno kirtimų esančių VĮ Pakruojo miškų urėdijoje, Linkuvos girininkijoje, kv. 1; 1, 5 skl. 3ha už 60000 Lt (be PVM);2005-12-15 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VK 05/105 dėl 4 ha plyno kirtimų esančių VĮ Kėdainių miškų urėdijoje, Lančiūnavos girininkijoje, 3 kv. 1; 2; 4 skl. 4 ha už 70000 Lt (be PVM).
Po ko, UAB „Stora E. M.“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pagal sutarties 2 punktą, nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2005 m. gruodžio 22 d. už stataus miško kirtimų pirkimą į UAB „Artagiris“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke avansu sumokėjo 648 823 Lt.
V. K. kaltinama tuo, jog po to, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2005-10-12 iki 2007-09-19 pardavė UAB „Artagiris“ nuosavybes teise priklausančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose stataus miško kirtimai parduoti UAB „Stora E. M.“ pagal aukščiau išvardintas sudarytas sutartis, tačiau pastarajai nutylėjo, jog pardavė:
- UAB „Robidoga“ pagal 2006-10-24 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-9163 miškų ūkio paskirties žemės sklypą Jurbarko r. sav., Spruktų k.;
- UAB „Robidoga“ pagal 2006-10-24 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-9161 miškų ūkio paskirties žemės sklypą Jurbarko r. sav., Motiškių k.;
- UAB „Robidoga“ pagal 2006-12-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-10300 miškų ūkio paskirties žemės sklypą Kretingos r., sav., Klecininkų k.;
- UAB „Robidoga“ pagal 2006-12-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-10302 miškų ūkio paskirties žemės sklypą Kretingos r. sav., Klecininkų k.;
- UAB „Robidoga“ pagal 2006-12-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-10304 miškų ūkio paskirties žemės sklypą Kretingos r. sav., Žadeikių k.;,
- UAB „Robidoga“ pagal 2007-01-31 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-868 miškų ūkio paskirties žemės sklypą Kretingos r. sav., Ruginių k.;
- S. B. pagal 2007-09-19 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5990 miškų ūkio paskirties žemės sklypo Klaipėdos r. sav., Daugėlų k.;
ir UAB „Artagiris“ negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl stataus miško kirtimų pardavimo.
V. K. (B.), kaltinama tuo, jog po to, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama išvengti turtinės prievolės UAB „S. E. miškas“, susidariusios dėl 12 pirkimo – pardavimo sutarčių nevykdymo, pastarajai nutylėjo apie UAB „Artagiris“ nemokumą, dėl ko UAB „Stora E. M.“ būdama suklaidinta dėl UAB „Artagiris“ finansinės būklės, sudarė 2007-09-30 stataus miško pardavimo sutarčių nutraukimo protokolą Nr. 7.
Be to, siekdama įtikinti UAB „S. E. M.“, kad UAB „A.“ vykdys 2007-09-30 protokolu Nr. 7 prisiimtus įsipareigojimus, 2007-10-29 sumokėjo 52906,78 Lt pradinę įmoką UAB „Stora E. M.“ pagal mokėjimo grafiką, tačiau vėlesnių mokėjimų nebevykdė, tuo apgaule UAB „A.“ naudai įgijo svetimą UAB „Stora E. M.“ turtą – 595916,22 Lt (648823-52906,78).
V. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d.
V. K. (B.) būdama UAB „A“, įmonės kodas 125986477, direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d., UAB „Artagiris“ tarnybinėse patalpose, esančiose Šilutės pl. 7, Klaipėda, veikdama per UAB „Artagiris“ buhalteres I. M., J. S., nesuvokusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; UAB „Artagiris“ buhalterinėje apskaitoje pirminiais apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis, priėmimo – perdavimo aktais) nepagrindė stataus miško, žemės (miško) sklypų įsigijimo iš fizinių asmenų, už kuriuos apmokėjimas pagrįstas atskaitingų asmenų: V. K. (B.), A. K., V. K. avansinėse apyskaitose įtrauktais mokėjimo dokumentais, t.y. kad
- iš fizinio asmens – A. K., stataus miško įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2004-06-08 buvo apmokėti 53248,25 Lt pagal 6 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN: Nr. 0023280, Nr. 0023265, Nr. 0023277, Nr. 0023279, Nr. 23282, Nr. 0023281; laikotarpiu nuo 2004-08-16 iki 2004-08-27 pagal pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN: Nr. 0023290, Nr. 0023292, Nr. 002391, Nr. 0023289, Nr. 0023288 buvo sumokėta 32300 Lt; sklypų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kuriuos pagal 2005-10-18 kasos išlaidų orderį Nr. 27 sumokėta 15000 Lt, pagal 2005-10-21 kasos išlaidų orderį Nr.28 sumokėta 43000 Lt; miško iškirtimui įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kurį pagal 2007-01-23 pinigų išmokėjimo kvitą serija LVN Nr. 0023349 sumokėta 82 750 Lt;
- iš fizinio asmens – V. K., stataus miško įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis ir 10874,90 Lt - pagal 2 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN: Nr. 0023266, Nr. 0023278;
- iš fizinio asmens – A. V. stataus miško įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis 2004-08-02 sumokėta 6897,75 Lt;
- iš fizinio asmens – V. Š. stataus miško pagrindžiančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2004-08-02 iki 2004-08-11 pagal 3 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN: Nr. 0023284, Nr. 0023285, Nr. 0023286 buvo sumokėta 23800 Lt bei žemės sklypo įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, už kuriuos laikotarpiu nuo 2004-10-04 iki 2004-10-25 pagal 8 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN Nr. 0023316, Nr. 0023311, Nr. 0023307, Nr. 0023308, Nr. 0023309, Nr. 0023310, Nr. 0023315, Nr. 0023312 sumokėta 59500 Lt;
- iš fizinio asmens – A. V. žemės sklypų ir miško, esančių Jurbarko raj., Spruktų km. ir Mostiškių kaime, įsigijimą patikrinančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis laikotarpiu nuo 2004-09-01 iki 2004-09-22 pagal 6 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN Nr. 0023295, Nr. 0023296, Nr. 0023297, Nr. 0023298, Nr. 0023261, Nr. 0023300 sumokėta 42500 Lt; laikotarpiu nuo 2004-10-04 iki 2004-10-25 pagal 6 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN Nr. 0023271; 0023272, 0023306, 0023303, 0023302, 0023301 sumokėta 42500 Lt
- iš fizinio asmens – A. B. žemės sklypų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis pagal 2005-01-20 pinigų išmokėjimo kvitą serija LVN Nr.0023273 sumokėta 2050 Lt;
- iš fizinio asmens – J. P. miško įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kuriam UAB „Artagiris“ piniginėmis lėšomis 2005-01-25 pagal pinigų išmokėjimo kvitą serija LVN Nr. 0023317 buvo sumokėta 2000 Lt ir žemės sklypo įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, už kurį pagal 2005-02-28 pinigų išmokėjimo kvitą serija LVN Nr. 0023320 sumokėta 9000 Lt;
- iš fizinio asmens – Z. T. žemės sklypų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kuriuos laikotarpiu nuo 2005-05-10 iki 2005-05-27 pagal 8 pinigų išmokėjimo kvitus serija LVN Nr. 0023330, Nr. 0023329, Nr. 0023327, Nr. 0023328, Nr. 0023326, Nr. 0023324, Nr. 0023325, Nr. 0023323 sumokėta 70 000 L;
Be to, V. K. (B.) pirminiais apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, pinigų priėmimo kvitais) nepagrindė atskaitingo asmens V. B. vardu 2006-02-28 sudarytoje avansinėje apyskaitoje Nr. A6-2-1 užregistruotų 2006-02-13 išlaidų 368,34 Lt sumai bei 2006-10-31 atskaitingo asmens V. K. avansinėje apyskaitoje Nr. A6/10-1 užfiksuotų 2006-10-09 išlaidų 387,20 Lt sumai, dėl ko negalima nustatyti šių lėšų panaudojimo.
Be to, V. K. (B.), pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 13 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys,<...>“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 str. 3 d. nuostatą, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, įtraukė į UAB „Artagiris“ buhalterinę apskaitą 2011-08-16 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0292051, pagal kurį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (pamatų paruošimo darbų įsigijimo iš fizinio asmens R. V. bei 30 000 Lt apmokėjimo už šias paslaugas), 2011-11-07 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0292052, pagal kurį negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (džiovyklos ir katilinės montavimo darbų paslaugų įsigijimo iš fizinio asmens R. V. bei 45000 Lt apmokėjimo už šias paslaugas), po ko UAB „Artagiris“ buhalterė J. S., nesuvokdama pastarosios nusikalstamos veikos pobūdžio, užregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis 2007-08-31 avansinėje apyskaitoje Nr. A7/28, sudarytoje atskaitingo asmens A. K. ir 2007-11-30 avansinėje apyskaitoje Nr. A7/41, sudarytoje atskaitingo asmens V. K. (B.) vardu.
Be to, V. K. (B.), pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo patvirtinimo“, patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 1, 16 punktus, nepildė UAB „Artagiris“ kasos knygos dėl ko negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2004-05-05 iki 2007-12-03 piniginių lėšų judėjimo kasoje ir piniginių lėšų likučio.
Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Artagiris“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d.
A. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. K., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas 125986477, direktoriumi laikotarpiu nuo 2007-12-03 iki 2008-06-11, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas 125986477, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-12-03 iki 2008-06-11, UAB „Artagiris“ tarnybinėse patalpose, esančiose Šilutės pl. 7, Klaipėda, veikdamas per UAB „Artagiris“ buhalterę J. S., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 13 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys,<...>“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 str. 3 d. nuostatą, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, įtraukė į UAB „Artagiris“ buhalterinę apskaitą 2007-12-14 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0292053, pagal kurį negalima nustatyti ūkinės operacijos (džiovyklos ir katilinės montavimo darbų paslaugų įsigijimo iš fizinio asmens R. V. bei 22000 Lt apmokėjimo už šias paslaugas) tapatumo, po ko UAB „Artagiris“ buhalterė J. S., nesuvokdama pastarosios nusikalstamos veikos pobūdžio, užregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis 2007-12-31 avansinėje apyskaitoje Nr. A7/47 sudarytoje atskaitingo asmens V. K. (B.) vardu.
Be to, A. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“;
pirminiais apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, darbų perdavimo – priėmimo aktais) nepagrindė atskaitingo asmens A. K. vardu sudarytose apyskaitose statybos, montavimo darbų įsigijimo iš fizinių asmenų M. S., V. S.:
betonavimo darbų ir teritorijos tvarkymo paslaugų įsigijimo iš fizinio asmens M. S. už 50000 Lt, už kuriuos UAB „Artagiris“ apmokėjo 2008-02-28 kvitu Nr. 72911682008-02-29, ir kurių įsigijimą užregistravo 2008-02-29 avansinėje apyskaitoje Nr. A08/06; betonavimo darbų ir pagrindo paruošimo darbų įsigijimą iš fizinio asmens M. S. už 20000 Lt, už kuriuos UAB „Artagiris“ apmokėjo avansiniais mokėjimais: 10000 Lt 2008-03-03 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 7291169 ir 10000 Lt 2008-03-05 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 7291170, ir kurių įsigijimą užregistravo 2008-03-31 avansinėje apyskaitoje Nr. A08/09; metalo konstrukcijų virinimo darbų, skardinimo, betonavimo ir montavimo darbų įsigijimą iš fizinio asmens V. S. už 55000 Lt, už kuriuos UAB „Artagiris“ apmokėjo avansiniais mokėjimais: 20000 Lt 2008-05-10 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 9290866, 15000 Lt 2008-05-13 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 9290867, 20000 Lt 2008-05-16 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 9290868, ir kurių įsigijimą užregistravo 2008-05-31 avansinėje apyskaitoje be numerio.
Pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 100 000 Lt panaudojimo, užregistruoto suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos Nr. 340 „Nepaskirstytas ankstesniųjų metų pelnas“ debeto skiltyje bei sąskaitos Nr. 2411 „Pirkėjai LR“ kredito skiltyje.
Pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 3000 Lt išėmimo 2007-12-28 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų išdavimo atskaitingam asmeniui A. K. bei šių piniginių lėšų panaudojimo.
Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Artagiris“ laikotarpio nuo 2007-12-04 iki 2008-05-31 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
V. K. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino ir parodė, jog dirbo UAB "Artagiris" direktore nuo 2004 gegužės mėnesio. Pagrindinė įmonės veikla tuo metu buvo - medienos kirtimo darbai. Nuo pat įmonės susikūrimo buvo glaudžiai bendradarbiaujama su medienos supirkimo įmonėmis, viena pagrindinių - UAB "S. E. miškas", kuriai miško kirtimo paslaugas atlikdavo UAB “Artagiris” komanda. Tuo pačiu metu UAB "Artagiris" įmonei "S. E. miškas" pardavinėjo stačius miškus iškirtimui, kuriuos pirkdavo iš fizinių asmenų (su žeme, ir be jos). Kadangi UAB "S. E. miškas" žemės sklypų nepirko, sklypai pasilikdavo UAB "Artagiris" nuosavybėje, (kartais - fizinių asmenų, kurie parduodavo tik kirtimą), o kirtimai - perparduodami UAB "S. E. miškas". 2004 metais tarp UAB "Artagiris" ir UAB "S. E. miškas" buvo sudaryta daug kirtimo sutarčių, kurių vienos buvo vykdomos, kitos tiesiog laukė savo eilės. Prieš pasirašant sutartis, UAB "S. E. miškas" atstovai vykdavo į vietą įvertinti esamos medienos, ploto, nustatyti galimą kainą. Tačiau ne visada sutartis lydėdavo kirtimo bilietai, nes jie yra galioja trumpai, o UAB "S. E. miškas" kirtimus atlikdavo pagal medienos poreikį. Šioje byloje minimi kirtimai buvo tik dalis bendrovės parduotų bei įvykdytų sutarčių UAB "S. E. miškas". Parduotų stačių miškų sklypų nuosavybės teisė priklausė UAB "Artagiris", arba pardavėjams - fiziniams asmenims. UAB "S. E. miškas" nereikalaudavo būtinai turėti nuosavybės teisės į statų mišką, kadangi kirtimo bilietus galėjo išimti tik miško savininkas, todėl net sutartyse būdavo minimas "Pardavėjas", o ne "Savininkas". Stačių miškų kirtimo sutarčių pasirašymo metu UAB "S. E. miškas" sumokėdavo avansą (pagal sutartį), o likusi suma buvo mokama po medienos iškirtimo, paskaičiavus kirtimo išlaidas ir medienos vertę. Jų bendrovės atveju buvo sumokėtas avansas pagal sutartis, tačiau metus laiko UAB "S. E. miškas" nerodė jokių veiksmų dėl šių miškų kirtimų. Norint išimti kirtimo bilietus, UAB "S. E. miškas" privalėjo pasidaryti miškotvarkos projektus, tačiau net ir jie nebuvo daromi.
2006 metais UAB "Artagiris" pradėjo planuoti ir medienos gamybą. Buvo išnuomotos patalpos, įsigyta medienos pjovimo staklių, surinkta brigada medienos pjovimui. Iš pradžių buvo pjaunama statybinė mediena, tačiau medienos poreikis padidėjo, nes jos reikėjo dideliam kiekiui palečių pagaminti. Dėl gamybinių sutarčių jau buvo pradėtos derybos su Norvegijos kompanija AŠ V. F., kurie jau 60 metų tiekia paletes didžiausioms Norvegijos žuvies kompanijoms. Tuo pačiu metu jie jau pradėjo kalbėti su UAB "S. E. miškas" dėl kirtimo sutarčių nutraukimo, tačiau UAB UAB "S. E. miškas" ilgai laukė nieko neatsakydami ir nesiklausė jų pageidavimų. Dėl to miškotvarkos projektai nebebuvo daromi, kirtimai nebuvo planuojami ir sutartį nutraukti buvo delsiama. Jie pasiūlė UAB „S. E. miškas“ pasiimti miškų sklypus, taip galėdami atsiskaityti už gautą avansą, tačiau ir šio pasiūlymo UAB "S. E. miškas" nesvarstė. UAB „Artagiris“ su UAB „Robidoga“ sudarė sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau jas sudarant nieko apgauti neplanavo ir nesiruošė. Tai įrodo ir Registrų centro pranešimai, kad iki pat sutarčių sudarymo su UAB "S. E. miškas", kirtimai miškuose nebuvo atlikti. Pagal sudarytas sutartis su UAB „Robidoga“, UAB „S. E. miškas“ net ir pareikalavus parduoti jiems kirtimus, UAB „Artagiris“ išlaikė teisę juos nupirkti iš UAB "Robidoga", nepaisant to, jog nuosavybė buvo jau nebe UAB "Artagiris".
Vėliau sekę UAB "S. E. miškas" veiksmai tapo nesuvokiami. 2007 m. gegužės mėnesį jie atsiuntė UAB „Artagiris“ raginimą per 10 dienų pateikti visus kirtimo bilietus, patys puikiai žinodami, kad nėra atlikti miškotvarkos projektai, ir kad jau pusę metų jie spaudė nutraukti sudarytas sutartis. Buvo aišku, jog fiziškai to atlikti buvo neįmanoma. Tuo pačiu metu – 2007 m. gegužės mėnesį UAB „Artagiris“ jau gavo iš Norvegijos pirmuosius raštus, patvirtinančius apie jiems reikiamos gamybos poreikį. Šių sutarčių svarbą patvirtino ir pirmieji šiai bendrovei išvežti palečių kiekiai. Tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Liepos mėnesi jie nuvyko į Norvegiją pasirašyti sutarties, kuri užgarantavo konkretų kiekį ir apyvartą. 2007 metų rugsėjo mėnesį - po metų derybų, pagaliau buvo pasirašytas sutarčių nutraukimo protokolas su UAB „S. E. miškas“ su išmokėtų avansų piniginių lėšų sugrąžinimo grafiku. Pagal jį buvo numatyta per metus laiko grąžinti visą iš UAB "S. E. miškas" gautą avansą. Dėl to buvo atliktas pirmasis mokėjimas. UAB „Artagiris“ gamino paletes sekančiam išvežimui, tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms - viena, kad į Norvegijos šiaurę (Maloy uostą) retai plaukia laivai, sekančio krovinio išvežimo teko laukti kelis mėnesius, kita, kad viskas vyko šventiniu laikotarpiu – Šv. Kalėdos, Nauji metai tai laikas kai užsienio bendrovės nedirba po kelias savaites). To pasėkoje, negavus mokėjimų už pagamintas paletes, atitinkamai sustojo ir įmokos UAB "S. E. miškas". Į UAB „Artagiris“ prašymus palaukti nebuvo reaguojama. Po ko, jau 2008 metų pradžioje buvo užblokuotos ir UAB „Artagiris“ sąskaitos ir tai visiškai paralyžavo bendrovės darbą – net ir išsiųsti tos pačios produkcijos bei gauti apmokėjimo bendrovė nebeturėjo galimybių. Ji būdama vadove, kuri planavo normalų ir pastovų įmonės darbą, UAB "S. E. miškas" veiksmus nuo pat pradžių supranta kaip norą susidoroti su jų bendrove, kadangi kai kuriais atvejais jie buvo konkurentai UAB „S. E. miškas“. Sukčiauti ar apgaudinėti jie net neketino nuo pat pradžių. Byloje minimos sutartys su UAB „S. E. miškas“ nebuvo vienintelės, pagal kurias jie nuolat dirbo, tai yra tik tos, kurios buvo nutrauktos, nors prieš tai trejus metus jie pagal jas su UAB „S. E. miškas“ dirbo sėkmingai.
V. K. taip pat parodė, jog bendrovės UAB „Artagiris“ buhalteriją vedė buhalterė I. M.. Ji dirbo nuo 2004 iki 2007 metų. Kadangi ji tvarkė iš karto kelių įmonių apskaitą, jos darbe ji pati rasdavo visokių klaidų, kurias ne tik liepdavo jai susitvarkyti, tačiau ir pati programoje pakeisdavo kai kuriuos įrašus, kuriuose rasdavo gramatinių klaidų ar neatitikimų aprašyme pagal ūkinės operacijos paskirtį. V. K. parodė, kad buhalterinė programa, su kuria dirbo UAB "Artagiris" vadinosi Konto. Šios programos minusas tas, kad padarius vieną įrašą didžiojoje knygoje, sekantis po to einantis įrašas "pasiima" prieš tai buvusį aprašymą, todėl atlikti įrašai, kurių ji galbūt nepastebėjo, galėjo likti neaiškūs, ar sunkiai suprantami pagal pačią ūkinę operaciją. Dėl bendrovės kasos knygos V. K. paaiškino, kad bendrovės buhaltere dirbusi I. M. tuomet teigė, kad kasos knyga įmonėje gali būti vedama tik kompiuteryje ir, kad avansinių apyskaitų suvestinių pakanka. Ji nematė reikalo nepasitikėti buhaltere, kuri tvarko šešių įmonių apskaitą ir atrodė kompetentinga. Bendrovės dokumentus buvo segami ir archyvuojami labai tvarkingai. Visos sutartys būdavo sunumeruojamos, vedami žurnalai, segtuvai archyvui ruošiami taip pat numeruojant lapus. Todėl jai sunku patikėti, kad nerandama daugelio dokumentų. Tai patvirtino ir abi įmonės buvusios buhalterės – I. M. ir J. G.. Kaltinamoji V. K. prašo teismo atsižvelgti į tai, kad šioje byloje nukentėjo jie patys su vyru – ne tik neteko darbo, tačiau dar ir liko skoloje bankui, už paimtą įmonei paskolą, kurią moka iki šiol. Taip pat į tai, jog jie su vyru asmeniškai nepasinaudojo UAB "S. E. pinigais", nes visos gautos sumos buvo sumokėtos fiziniams žmonėms, pardavusiems miškus. Paaiškino, sutinkanti, kad įmonės apskaitoje galimos klaidos, kurių nepastebėjo, tačiau visas ūkines operacijas galima atsekti pagal kas mėnesį spausdintus žurnalus.
A. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, jog nuo 1998 metų, praktiškai nuo įmonės įsikūrimo pradžios iki 2005 m. rugsėjo 9 d. jis dirbo UAB „S. E. miškas“, kuriai vadovavo A. M.. Bendrovės pavadinimas buvo keistas kelis kartus, jai vadovavo tas pats vadovas – A. M.. Susidariusius įsiskolinimus ir įsipareigojimus ankstesnei įmonei perimdavo naujesnė įmonė ir, A. K. manymu, taip buvo daroma sąmoningai. Jam dar dirbant įmonėje į darbą buvo priimtas R. N.. Jis dirbo su skolininkais ir jų skolomis, kartu juo nuo 2002 metų iki 2009 metų dirbo ir advokato padėjėjas, o dabar advokatas M. N.. Tuo metu kai su R. N. jie būdami bendradarbiais bendraudavo, pastarasis jam pasakodavęs, kad buvo labai patenkintas savo pareigomis, džiaugėsi tuo, kad gali pritaikyti pačias griežčiausias priemones suvaržant skolininkų turtą ir veiklą. Ne kartą yra prasitaręs, kad skolininkai sumoka jam pinigus ar gauna naudos kokia kita naudos forma ir pritarus A. M. "S. E." leidžiama gražinti skolas per ilgesnį laikotarpį. Išdirbus metus kartu, buvo matyti, jog R. N. gerai sekėsi, kad jis turi papildomų pajamų atvykus iš Kelmės gyventi į Vilnių. Tačiau tai jam neatrodė aktualu tol, kol jo paties įmonė nepateko į skolininkų sąrašą. Išėjus iš UAB „S. E. miškas" ir pradėjus dirbti UAB „Artagiris" iš pradžių viskas vyko sklandžiai. UAB "Artagiris" tiekdavo UAB „S. E. miškas" stataus miško pardavimo, miško kirtimo, medienos transportavimą paslaugas. UAB "Artagiris" pradėjus pjauti medieną ir išaugus pjautos medienos užsakymams, jie patys pradėjo supirkinėti medieną taip pat ir iš UAB „S. E. miškas". Įsirengė lentpjūvę naujais įrengimais ir pasistatė medienos džiovyklas, gavo sertifikatus, t.y. pradėjo vykdyti tokią pačią veiklą kaip UAB „S. E. miškas", todėl tapo konkurentais. Jau tuo metu iš anksto jis
pradėjo kalbėti su R. N. dėl esamų sudarytų sutarčių su UAB „Artagiris“ nutraukimo. Teko keletą kartų vykti į Vilnių, kol baigė pradėtus kirtimus, kol tapo aiškūs atskaitos taškai, kad būtų lengviau suderinti susidariusias skolas. 2006 metu pabaigoje – 2007 metų pradžioje kaip tik ir vyko tos derybos dėl sutarčių nutraukimo. 2006 metais UAB „Artagiris“ pasiūlė UAB „S. E. miškas" perimti iš UAB "Artagiris" miško paskirties žemes sklypus, tačiau jie atsisakė, motyvuodami, kad miško žemės nepirks, nes juos iškirtus reikės atsodinti. 2007 metų vasario mėnesį jis apsilankė UAB „S. E. miškas" buveinėje ir galutinai pasakė, jog visiškai nutraukia UAB "Artagiris" likusias stataus miško pardavimo ir kirtimo sutartis, už kurias buvo sumokėtas avansas, tada R. N. pasijuokė, kad jis neužteksiąs pinigų su jais atsiskaityti. 2007 metų gegužės mėnesį jie jau gavo prašymus -reikalavimus per 10 dienų pristatyti leidimus miškui kirsti, nors buvo akivaizdu, kad tai neįmanoma ir visiems tai buvo suprantama. Nuo tada R. N. pokalbių metu pradėjo tyčiotis, nurodydamas, kad nesutikus su jų siūlomomis sąlygomis, jie sužlugdys UAB „Artagiris“ ir jį patį.
A. K. tai pat parodė, jog 2007 metų rugsėjo mėnesį pranešus R. N. apie sutikimą su jų sąlygomis ir pasidomėjus kokios jos bus, jam buvo atsakyta, kad pinigų mokėti nereikės, bet bus sudaryti „papildomi saugikliai" ir pasiūlė pasirašyti mokėjimo grafiką bei nurodė galutinę mokėjimo datą. Mokėjimo grafikas buvo sudarytas taip, kad jo laikantis būtų realu jį įvykdyti, įvertinus jų bendrovės galimybes. 2007 m. rugsėjo 30 d. jam atvykus į UAB „S. E. miškas" kontorą, jį pasitikęs R. N. paklausė ar jis pasiruošęs pasirašyti nutraukimo sutarti ir mokėjimo grafiką ir ar pasirašysiąs ir papildomus dokumentus. Jam sutikus, R. N. užėjo pas gen. direktorių A. M., kur vėliau pakvietė ir jį, o pats išėjo į savo kabinetą. Pasirašydamas sutarčių nutraukimo protokolą Nr. A7, A. M. paklausė ar jis viską susitarė su R. N.. Po to užėjus pas R. N., pastarasis padėjo krūvelę dokumentų ir daug neaiškindamas siūlė greičiau pasirašyti, nes labai skubėjo. Pradėjus skaityti pateiktus pasirašyti dokumentus, A. K. parodė pamatęs, kad tai yra vekseliai, pagal kuriuos UAB „Artagiris“ lieka skolingas UAB „S. E. miškas" didelę sumą pinigų. Paklausius R. N., kodėl tokia didelė suma susidarė, jam buvo paaiškinta, kad čia visa sumokėto avanso suma išdalinta mažesnėmis dalimis, kad UAB "Artagiris" butų lengviau atsiskaitinėti. Pasakius, kad jis negalintis pasirašyti vekselių UAB „Artagiris“ vardu, R. N. išraiška pasikeitė. Be to, A. K. nurodė tada pastebėjęs, kad sekantys vekseliai jau buvo sudaryti taip, kad neva jis pats kaip fizinis asmuo lieka skolingas, tačiau jau ne UAB „S. E. miškas", o pačiam A. M.. R. N. čiupo tuos popierius, o tuos kuriuos jis pats laikė rankose, jis išsinešė. Tai buvo vekseliai UAB "Artagiris" ir jie pridėti šioje byloje. Jam išeinant R. N. pasakė, kad jis pasirašė sau nuosprendį. Pagal pasirašytą grafiką pirmą įmoką UAB „Artagiris“ sumokėjo laiku. Antrą įmoką sumokėti buvo pavėluota dėl susidariusios nepalankios situacijos – buvo metų pabaiga, šventės, o 2008 sausio ir vasario mėnesį dėl oro sąlygų ir transportavimo laivu galimybių nebuvimo, UAB „Artagiris“ negalėjo eksportuoti pagamintos produkcijos į Maloy uostą Norvegijoje. Produkcija buvo pagaminta, tačiau laukė uoste ir atitinkamai už ją nebuvo sumokėti pinigai. 2008 m. vasario mėnesį jam lankantis pas R. N. ir bandant įtikinti, kad tikrai sumokės artimiausiu metu įmoką pagal mokėjimo grafiką, pastarasis pasiūlė sumokėti jam asmeniškai 10 proc. nuo susidariusios skolos, ir tada viskas būtų buvę sutvarkyta. Atsakius, kad savo pinigų neturi, nebent būtų galimybė sumokėti iš įmonės sąskaitos pagal gautą sąskaitą, R. N. pakalbėjęs su kažkuo telefonu, atspausdino jam M. N. sąskaitą 59 tūkstančių litų sumai. Kadangi nebuvo sutarties ir sąskaita buvo nepasirašyta, UAB „Artagiris“ buhalterė atsisakė apmokėti tokią sąskaitą. R. N. vis skambindavo klausdamas, kada bus apmokėta sąskaita ir jis jam paaiškino, kodėl negalintis apmokėti tokios nepasirašytos sąskaitos. Kovo mėnesį į Klaipėdą atvyko advokatas M. N. ir jiems susitikus kavinėje, jis pasirašė pateiktą sąskaitą ir sutartį, ir patikino, jog UAB „S. E. miškas“ jokių pretenzijų dėl avanso nebeturės. A. K. paaiškino, jog tada suprato, kad sumokėjus M. N. nurodytą sumą, UAB „Artagiris“ skola UAB „S. E. miškas“ išliks ir jie vis tiek bus priversti ją apmokėti, dėl to jis atsisakė pervesti nurodytą sumą pinigų į nurodytą advokato sąskaitą. Po ko, UAB „S. E. miškas“ kreipėsi į teismą ir buvo visiškai užblokuota UAB „Artagiris“ veikla. Teisme buvo siekiama visais būdais prisiteisti net tik avansą, bet ir visas įmanomas baudas bei sužlugdyti UAB „Artagiris“ veiklą. Teisme buvo sudaryta taikos sutartis tik dėl sumokėtos avanso sumos. Prasidėjus teisminiams procesams UAB „Artagiris“ veikla buvo visiškai sužlugdyta ir bendrovė buvo priversta bankrutuoti. Nuo to laiko jokių skambučių ir pretenzijų ar paklausimų iš UAB „S. E. miškas“ nebuvo ir jau tik 2012 metais jis gavo kaltinamąjį aktą su ieškiniu 1 101 850 Lt sumai. Ši byla jam sukėlė didelis emocinius pergyvenimus, nes suma yra didžiulė. Prieš pirmą teismo posėdį, R. N. jam ir vėl siūlė sumokėti asmeniškai jam pinigus, kad byla būtų nutraukta, tai rodo, kad šis asmuo siekė naudos sau. A. K. parodė, nesuprantantis, kodėl UAB „S. E. miškas“ taip ilgai laukė ir nesikreipė bei nereiškė jiems jokių pretenzijų, jeigu jiems, jų manymu, buvo padaryta apgaulė.
Šalies argumentai
A. K. parodė nesutinkantis su jam pareikštu kaltinimu dėl buhalterinės apskaitos, nes apskaita bendrovėje UAB „Artagiris“ buvo tvarkoma teisingai pagal galiojančius įstatymus, visi reikalingi dokumentai buvo tvarkingi, sutikrinti ir perduoti bankroto administratoriui. Statybos ir montavimo darbai įsigyti iš R. V., Mindaugo ir V. S. buvo pagrįsti darbų sutartimis, darbų priėmimo – perdavimo aktais, prekių pirkimo – pardavimo čekiais ir deklaruota UAB „Artagiris“ . Kokių dar reikėjo pirminių apskaitos dokumentų tyrėja taip ir neatsakiusi. A. K. nurodė nesutinkantis su kaltinimais ir specialistų išvadomis, nes įmonė buvo moki ir mokėjo sąžiningai ir visus mokesčius.
Liudytojas A. M., paliudijo, kad nuo 1998 m., t.y. nuo bendrovės “Stora E. M.” įsteigimo iki jos reorganizavimo, t.y. iki 2009 metų jis dirbo šios bendrovės generaliniu direktoriumi. A. K. šioje įmonėje dirbo nuo 2000 metų kur buvo atsakingas už kirtimo teisių pirkimą, rangos darbų sudarymą, iki pilno atsiskaitymo su pardavėju ir medienos pristatymo į pardavimo punktus, o 2006 metais jis iš įmonės išėjo savo noru. Tik jam išėjus jis sužinojo, kad A. K. tuo pačiu metu buvo ir UAB „Artagiris“ akcininku. Liudytojas pripažino, kad “Stora E. M.” vadybininkai turėjo savo įmones, kurias naudojo toje veikloje, t.y. galėjo būti medienos tiekėjais. Kad nutraukti tokį bendradarbiavimą, veiksmų imtasi nebuvo, bet visada į tai buvo įdėmiau žiūrima. A. K. nebuvo jam tiesiogiai pavaldus, tarp jų buvo tiesioginis jo vadovas – miškininkystės sk. viršininkas I. S.. Pagal bendrovės praktiką, UAB „S. E. miškas“ sudarydami Pirkimo - pardavimo sutartis dėl miško pirkimo bandydavo apibrėžti sutartį taip, kad įmonė ar fizinis asmuo, parduodamas pirkimo teises, įsipareigotų bendrovei - UAB „S. E. miškas“ pateikti visus reikiamus dokumentus, kad jie, rangovų pagalba, galėtų nekliudomai prieiti prie miškų, iškirsti medieną, kurią buvo nusipirkę. Pagrindiniai tokių sutarčių dokumentai - kirtimo leidimai. Jeigu jo pirkimo metu nebuvo, tai prie sutarties buvo pridedami nuosavybės dokumentai. Kokie konkrečiai buvo dokumentai sutarties su UAB „Artagiris“ atveju liudytojas nurodė negalintis prisiminti. Tačiau patikslino, kad tai buvo visų UAB „S. E. miškas“ vadybininkų pareiga – sutikrinti dokumentus ir gyvai įvertinti sklypo būklę, apsilankyti jame, nustatyti medienos tūrį. Vadybininkai dėl to turėjo savo pareigybines instrukcijas. Jis asmeniškai nei su vienu pardavėju tiesiogiai derybų nėra vedęs. UAB „S. E. miškas“ absoliučiai visas sutartis ruošė vadybininkai, nei jis, nei I. S. nėra ruošę nei vienos sutarties per visus tuos metus. I. S. sudarant šabloninę sutartį konsultavosi su teisininkais ir tai buvo vienodas sutarties šablonas pasirašomas visais atvejais, todėl liudytojas nurodė, tik pasirašydavęs jau paruoštas sutartis. Liudytojas pripažino, jog sutarčių pasirašymo kontrolės iš įmonės pusės trūko – buvo labai pasitikima vadybininkais, nes tai buvo aprašyta jų pareiginėse instrukcijose, dauguma jų pareigas vykdė tvarkingai. Jam pačiam įmonės vardu pasirašyti sutartys tais atvejais kai buvo pateikiamas sutarties originalas, tai pagrindinis jos dokumentas buvo - kirtimo bilietas, o jei ne, tai miškotvarkos projektas. Kadangi vadybininkai dirbo visoje Lietuvoje, tai būdavo, kad jie faksu atsiųsdavo jau paruoštą sutartį su pardavėjo, sklypo duomenimis. Nebuvo praktikos kartu prie faksinių dokumentų pateikti miškotvarkos projekto, kirtimo bilieto. Tokių sutarčių pasirašymo momentu nuosavybės dokumentai nebuvo būtinai reikalaujami. Vidiniu dokumentu vadybininkai buvo įpareigoti patikrinti, ar yra kirtimo leidimas, miškotvarkos projektas. Atvejai, kad pasirašius sutartį, leidimai buvo išimami eigoje buvo tik išimtiniai, nes tokia praktika nedominavo. Būdavo atvejų, kad žmogus nori parduoti miško, o kirtimo bilietas dar negautas. Bendrovėje jokios praktikos dėl žodinių susitarimų nebuvo, ne tik A. K. atveju, bet apskirtai nebuvo praktikuojami jokie žodiniai susitarimai. Esminė įsipareigojimo pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį sąlyga buvo, kad UAB „Stora E. M.“ įsipareigoja sumokėti avansinį mokėjimą ir, kad tada UAB „Stora E. M.“ savo nuožiūra, nekliudomai gautų priėjimą prie to sklypo, kur rangovo pagalba buvo išsikertama medieną. Tam, kad gauti leidimą kirsti mišką reikia pateikti nuosavybės dokumentus ir gauti miškotvarkos planą. Ar „S. E. miškas“ iš UAB „Artagiris“ pagal pirkimo-pardavimo sutartis tokius dokumentus gavo, liudytojas negalėjo pasakyti, nes tai buvo vadybininko pareiga. Liudytojas patikslino, kad sutiko, kad išimtinais atvejais, kirtimo leidimai būtų išimti vėliau. Jeigu sutartys be leidimų buvo pasirašytos, vadinasi jis su tuo sutiko. Tai pat parodė, jog pagal praktiką Pardavėjas arba UAB „Stora E. M.“ vadybininkas turėjo padaryti miškotvarkos plano projektą ir tai kontroliuoti turėjo I. S..
Liudytojas A. M. parodė neprisimenantis, kad nuo 2005 metų iki 2007-09-30 dėl sudaryto protokolo dėl sutarčių nutraukimo į jį būtų kreipęsi UAB „Artagiris“ atstovai. Iš I. S. žodžių jam yra žinoma, kad buvo rašyta į UAB „Artagiris“, kad jie pateiktų trūkstamus dokumentus, leidimus, kad būtų vykdomos pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau jis asmeniškai nieko niekam nerašė. Liudytojas patvirtino, kad reikalavimas UAB „Artagiris“ nutraukti sutartis ir grąžinti avansą buvo, bet jau po to, kai jie sužinojo, kad tų miškų nėra UAB „Artagiris“ nuosavybėje. Tikslios reikalavimo datos neatsimenantis. Įsipareigojimai, dėl kurių teisėsi UAB „Artagiris“ ir UAB „S. E. miškas“ susidarė dėl sumokėto pagal visas sutartis avanso, pagal kurias kirtimai nebuvo įvykdyti. Liudytojas A. M. taip pat parodė, jog prisimena, kad su UAB „Artagiris“ buvo pasirašytas dokumentas dėl sutarčių nutraukimo, tačiau dėl kokio laikotarpio jis buvo pasirašytas, neatsimenantis. Taip pat nurodė girdėjęs, kad tada vyko kalba apie vekselį, tačiau jo nėra matęs, kadangi derybose dėl juridinių aspektų su UAB „Artagiris“ tiesiogiai dalyvavo R. N..
Liudytojas R. N. paliudijo, kad nuo 2004 metų vidurio jis dirbo UAB „S. E. miškas“ pardavimų vadybininku miškininkystės skyriuje, buvo atsakingas už kreditų valdymą, skolų išieškojimą pardavus medieną, sudarinėdavo pirkimo-pardavimo sandorius su pirkėjais, kurie pirko medieną iš bendrovės kertamų miškų. A. K. buvo jo kolega, miškininkystės vadybininkas, jis ieškojo miško pardavėjų, turėdavo iš jų nupirkti statų mišką, su jais sudaryti sutartį, organizuoti kirtimą, pristatyti medieną į „S. E. miškas“ sandėlius, likusią medianą atkrauti kitiems.
Liudytojas paaiškino, jog vykdydamas savo pareigas jis teikdavo informaciją miškininkystės vadybininkams, įskaitant ir A. K., dėl to kam galima parduoti tą medieną, teikdavo rekomendacinio pobūdžio sąrašus. Jis pats prižiūrėjo pirkėjus, miškų savininkus kai jie buvo piktybiški, kai iškildavo problemų. Nors jis ir nebuvo atsakingas už pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau žinojo visą jų sudarymo tvarką. Pirkimo pardavimo sutarčių šablonai jau būdavo paruošti, nors jį galima buvo keisti, įrašyti į ją informaciją ir tą darė miškininkystės vadybininkai, nes jie tiesiogiai bendravo su miško savininkais, jie sutartis su ta informacija pateikdavo pasirašyti direktoriui A. M.. Jis pats nebent sutartis nunešdavau direktoriui pasirašyti, sudėdavęs jas į papkes. UAB „S. E. miškas“ direktorius preziumuodavo, kad pateikta informacija yra teisinga ir sutartis pasirašydavo. Pagrinde pasirašyti buvo pateikiamos tik pačios pirkimo-pardavimo sutartys, kai kur kirtimo leidimai būdavo pridedami, bet prie daugumos nebūdavo. Tais atvejais kai „S. E. miškas“ pirkdavo statų mišką, tai pirkdavo su žeme, tai nuosavybės dokumentai turėdavo būti. Būdavo atvejų, kai pirmiau buvo pasirašoma sutartis, o leidimai išimami vėliau, tai buvo vadybininko atsakomybėje, nes jis už viską buvo atsakingas - pradedant nuo miško suradimo iki kirtimo leidimo paėmimo iš savininko. Liudytojo manymu, leidimas nebuvo privalomas sutarties priedas. Nors nesako, kad tokia praktika bendrovėje buvo. Leidimas turėjo likti pas vadybininką, nes jis be leidimo negalėjo atlikti kirtimo darbų. Pasitaikydavo atvejų kai leidimas pasibaigdavo sutarčiai dar galiojant, tada buvo išimamas naujas leidimas. Kai buvo pasirašyta sutartis su UAB „Artagiris“ jis net neįtarė, kad A. K. su šia bendrove susijęs, nes jos šios įmonės vardu pasirašydavo moteris, o A. K. iš jų paimdavo dokumentus, organizuodavo kirtimą, išvežimą, tokia tvarka buvo su visais vadybininkais. Vėliau A. K. išėjo į UAB „Artagiris“. Jau po to paaiškėjo, kad ir įmonės „Gometa“, „Gintarinis medis“ buvo susijusios su A. K. - „Gintarinis medis“, tai jo brolio įmonė, kuri UAB „Stora E. M.“ padarė apie 100 000 Lt nuostolių, o „Gomeda“ A. K., atrodo, turėjo akcijų, tuo tarpu UAB „Artagiris“ direktorė buvo A. K. sugyventinė. A. K. išėjus iš darbo bendrovei „S. E. miškas“, UAB „Artagiris“ nebeteikė medienos, nors žadėjo. Atvežė sutarčių nutraukimo protokolus, pagal kuriuos turėjo dengti UAB „S. E. miškas“ susidariusią skolą. Pagal tą protokolą buvo padaryta tik viena įmoka, todėl jie kreipėsi į teismą, buvo pasirašyta taikos sutartis, o UAB „Artagiris“ lygiagrečiai, dviejų dienų laikotarpyje, iškėlė bankroto bylą. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu kai jie tarėsi su UAB „Artagiris“, tie miškai buvo seniai parduoti. Kai A. K. išėjo iš UAB „Stora E. M.“ , nebebuvo kam bendrauti su UAB „Artagiris“, todėl buvo bendraujama tiesiogiai su pačiu A. K.. Jam buvo sakoma vykdyti sutartį, grąžinti skolą pinigais arba medžiu, tačiau įsibėgėjus bankroto bylai paaiškėjo, kad miškų nebebuvo. Liudytojas paaiškino, jog greičiausiai sutarčių nutraukimo protokolas buvo paruoštas iš UAB „Artagiris“ pusės, jų iniciatyva, nes jeigu jį būtų ruošęs jis pats, tai būtų buvę papildomų garantijų, laidavimų, kad užsitikrinti reikalavimo teises. Iš kur UAB „Artagiris“ gaudavo pinigus, jų nedomino ir jis nepamena, kad apie Norvegijos kompaniją jam būtų buvę kas nors minėta. Jiems buvo svarbu gauti iš UAB „Artagiris“ pinigus arba medieną. Liudytojo manymu, tikėtina, kad į UAB „Artagiris“ buvo kreiptasi dėl leidimų, miškotvarkos projektų, nuosavybės dokumentų pateikimo, kad būtų galima vykdyti sudarytas sutartis, nes be kirtimo leidimo, kurį turi pateikti savininkas, UAB „S. E. miškas“ negalėjo nieko daryti. Kalbant apie UAB „Artagiris“ susidariusią skolą galėjo būti kalbama apie vekselius, tačiau jokių vekselių nėra. Iš tiesų galėjo būti surašyti „S. E. miškas“ paruošti šablonai, kur prašoma vekselio, laidavimo iš A. K., bet susitarimas nei dėl laidavimo, nei dėl vekselio nebuvo pasiektas, jeigu tokie dokumentai pas juos yra, tai vadinasi susitarimas nebuvo pasiektas.
Liudytoja J. S. paliudijo, kad UAB „Artagiris“ vyriausia buhaltere ji pradėjo dirbti nuo 2007 m. kovo mėn. ir dirbo iki 2009 metų balandžio mėnesio. Ji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo pirminių dokumentų tvarkymo iki finansinės atskaitomybės pateikimo. Prieš jai ateinant į šią darbovietę, dirbo kita buhalterė, kurios ji nepažinojo. Iki jos atėjimo galimai dėl buhalterinės programos nežinojimo, gal dėl žinių trūkumo neteisingai buvo registruojamos ūkinės operacijos, UAB „Artagiris“ finansiniuose dokumentuose buvo klaidų. Kadangi UAB „Artagiris“ nevyko operacijos grynaisiais pinigais ir nebuvo kasininko, kasininko pareigas, kaip paprastai tokiais atvejais, ėjo UAB „Artagiris“ vadovas. Visi atsiskaitymai bendrovėje pagrinde vyko bankinėmis operacijomis, buvo paskirti atskaitingi asmenys. Kadangi kasos knygos nebuvo, nes nebuvo grynųjų operacijų, buvo buhalterinė programa, į kurią buvo suvedami visi kasos duomenys. Kadangi jai atėjus dirbti į šią įmonę tokia tvarka, kad dirbama be kasos knygos jau buvo nustatyta, ji įmonės vadovo neinformavo, jog ji privaloma.
Liudytoja parodė prisimenanti pagal verslo liudijimą dirbusius asmenis, kad tai buvo 2 ar 3 žmonės, kuriems už atliktus statybos darbus buvo išmokėti pinigai, surašyti kvitai. Gali būti, kad ji tada darė jų dokumentų kopijas, kas reikalinga mokesčių inspekcijai, kad patekti deklaracijas. Su jais pasirašytų darbų atlikimo perdavimo aktų nematė, nes ne ji buvo įpareigota juos pasirašyti. Tačiau jai buvo pateikti pinigų išmokėjimo kvitai, nes tie patys asmenys jai pateikė ir savo asmens dokumentus. Pirminiai apskaitos dokumentai dirbant su patentininkais yra sutartis, pinigų kvitas, asmens dokumento, verslo liudijimo kopija ir visi šie dokumentai buvo, nes buvo atliktos paslaugos, už jas išmokėti pinigai.
Liudytoja parodė neatsimenanti kokie pirminiai dokumentai, pagrindžiantys ūkinę operaciją dėl 100 000 Lt A. K. dividendų išmokėjimo buvo surašyti. Taip pat paaiškino, jog grynųjų pinigų išėmimas bendrovėje „Artagiris“ buvo vykdomas tik banko kortele, kasos pajamų orderio nebuvo, nes pinigai tekdavo tiesiogiai atskaitingam asmeniu ir buvo užpajamuoti į įmonės kasą, vadovaujantis banko išrašu. Visi šie duomenys matosi banko sąskaitos išraše. Jeigu nebūtų įrašyti, tai banko likutis būtų neteisingas. Liudytoja J. S. taip pat parodė, jog jos darbo UAB „Artagiris“ bendrovėje metu 2005-2007 m. šios įmonės finansinė padėtis buvo stabili. To, kiek pajamų tada gavo UAB „Artagiris“ pagal sutartis su Norvegijos įmone neatsimenanti, tačiau prisimena, kad tokios sutartys tikrai buvo ir jos užtikrinimo pajamų gavimą. Taip pat parodė, jog iš tiesų buvo situacija, kai vienas kreditorius paprašė didelę sumą pinigų, kurią buvo sutarta grąžinti per metus, sugrąžinti per mėnesį, todėl A. K. kreipėsi dėl bankroto. Tai buvo 2007-09-30 protokolas dėl skolos, pagal kurį grąžinimas buvo išdėstytas, bet ne per mėnesį laiko. Kaip ir ar šis susitarimas buvo vykdomas ji nežinanti.
L. V. Kundrotas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kuomet parodė, kad apie trejus metus jis dirbo UAB „Artagiris“ vadybininku. Jis turėjo dirbti su žmonėmis, ieškoti klientų ir iš jų pirkti mišką. Kartais, klientui pageidaujant, jiems reikėdavo sumokėti grynaisiais pinigais. Tuomet jis kartu su pinigais perduodavo ir atitinkamus dokumentus, kuriuos gavęs pinigus asmuo pasirašydavo ir jis juos pristatydavo į UAB „Artagiris“ buhalteriją. Visus dokumentus su klientų parašais jis pristatydavo į buhalteriją. Išduodant jam grynus pinigus įmonėje buvo surašomos avanso apyskaitos, nes jis buvo atskaitingas asmuo. Taip pat patikslino, jog grynus pinigus jis gaudavo ne iš kasos, o išgrynindavo įmonės kortele, kuria galėdavo pasinaudoti tik reikalui esant pinigams išimti. Tai buvo banko SEB kortelė. Kaip buhalteriškai tokios operacijos buvo įtraukiamos į apskaitą jis nežinodavęs, tačiau buvo tikras, kad jam išeinant iš šio darbo, visi piniginiai reikalai buvo tvarkoje, jis buvo pilnai viską atsiskaitęs.
L. V. Kundrotas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kuomet parodė, kad galimai 2004 metais jis savo turimą mišką 3 h ploto žemės sklype be paties sklypo pardavė UAB „Artagiris“ už maždaug 10 000 Lt. Šioje įmonėje dirbo abu jo broliai – Artūras ir Valdas. Pinigai už parduotą mišką be sklypo jam buvo sumokėti grynaisiais. Už nurodytas gautas pinigų sumas jis pasirašė jam pateiktuose pinigų išmokėjimo kvituose 2004-06-07, serija LVN Nr. 0023266 ir 2004-06-08 serija Nr. LVN Nr. 0023278. Taip pat parodė, jog jis buvo UAB „Gintarinis medis“ dalyviu. Ši bendrovė 2007 m. pab. - 2008 m. pradžioje turėjo ūkinių - komercinių santykių su UAB „Artagiris“, nes įsigijo iš tos įmonės ar už skolą pasiėmė tos įmonės turtą. UAB „Gintarinis medis“ yra UAB „Artagiris“ kreditorių sąraše, nemažai sumai.
Liudytojas A. B. parodė, jog 2007 m. -2008 m. jis dirbo vadybininku UAB „Artagiris“. Jo pareigos buvo - klientų paieška, medžiagų, variklių pirkimas –pardavimas. Pagrindinė UAB „Artagiris“ veikla tuo metu buvo medinių padėklų gamyba, o jis ieškojo klientų kam juos parduoti, tai pat pirkdavo variklius į lentpjūvę, vamzdžius ir kt. Kol jis dirbo šioje įmonėje miškų kirtimo veikla nevyko. Padėklus bendrovei jis užpirkdavo, mokėdamas grynaisiais, o kitiems su sąskaitomis faktūromis išveždavo. Grynus pinigus pirkimui jam pervesdavo į kortelę, o jis į įmonę parveždavo sąskaitas ir už juos atsiskaitydavo. Jis atiduodavo sąskaitas į buhalteriją, ten patikrindavo jo likutį. Pinigų likutis persivesdavo į kitą mėnesį. Tuo metu UAB „Artagiris“ bendradarbiavo su Norvegijos įmone, kuriai buvo gaminami padėklai. Jie buvo sandėliuojami uosto teritorijoje, o po to kraunami į laivus, į laivą būdavo pakraunama virš 2000 palečių. Jis iš UAB „Artagiris“ išėjo, nes buvo mokamas mažas atlyginimas, nors ir buvo mokamas laiku. Jam išeinant įmonė dirbo pilnai, džiovykloje buvo atlikinėjami bandomieji darbai. Su žemės sklypais pagal avanso apyskaitas jis nieko bendro nėra turėjęs.
Liudytojas A. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kuomet parodė, kad nuo 2004 metų iki 2005 metų jis dirbo UAB “Artagiris”. Dirbdamas šioje bendrovėje jis turėjo matuoti kertamo miško medienos tūrį, ieškoti pardavėjų, kurie galėtų parduoti miško sklypus. Laikotarpiu nuo 2004-09-01 iki 2004-10-17 jam UAB “Artagiris” buvo išmokėti pinigai, tam, kad jis galėtų už juos atsiskaityti su žemės sklypų savininkais. Savo nuosavybėje sklypų Jurbarko r. Struktų km. ir Mastiškių km. jis neturėjo. Su kuo buvo tada tartasi dėl šių žemės sklypų pardavimo liudytojas nurodė neatsimenantis, nes praėjo daug laiko.
Liudytojas R. L. parodė, jog nuo įvykio praėjo labai daug laiko ir jis negalintis visko prisiminti, tačiau perskaičius jo parydomus duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. paliudijo, kad nuo 2004 m. liepos 12 d. jis dirbo UAB „Robidoga“ direktoriumi. 2006 metais ši įmonė bendradarbiavo su UAB „Artagiris“, su šia bendrove buvo pasirašyta 15 pirkimo – pardavimo sutarčių dėl miško su žeme pirkimo Širvintuose, Panevėžyje, Kretingoje, Vilniuje. Žemė su mišku buvo perkama tikslu kirsti mišką ir vykdyti ūkinę veiklą. Po to kai žemė su mišku buvo įgyjama iš UAB „Artagiris“, UAB „Robidoga“ rūpinosi leidimais kirsti mišką. Su UAB „Artagiris“ dėl leidimo kirsti mišką nebuvo jokios kalbos. Bendradarbiaujant su UAB „Artagiris“ jis bendraudavo su A. K. ir jo žmona Kundrotiene. Jis yra dirbęs ir su UAB „Stora E. M.“ . Vėliau sužinojo, kad A. K. yra dirbęs UAB „S. E. miškas“. Nėra buvę, kad pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Artagiris“ dėl žemės ir miškų pardavimo, A. K. ar Kundrotienė jį informuotų, kad UAB „Robidoga“ perka tik žemę, o status miškas parduotas UAB „S. E. miškas“ ar kokiai kitai įmonei. Ar įsigyti miškai yra iškirsti liudytojas parodė, nežinantis.
Liudytojas Z. T. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog 2005-2008 metais jis pardavė UAB „Artagiris“ žemės sklypus – Balsėnų km., Veiviržėnuose ir Daugėlų km, už kuriuos su juo UAB „Artagiris“ direktorė atsiskaitė grynaisiais pinigais virš 70 000 Lt. Pardavimo dokumentai buvo tvarkomi pas notarą. UAB „S. E. miškas“ pagal projektą tuose sklypuose iki juos parduodant UAB „Artagiris“ iškirto dalį miško. Dviejų iš tų parduotų sklypų kirtimai buvo parduoti UAB „Stora E. M.“. Sklypas Veiviržėnuose UAB „Artagiris“ buvo parduotas su stačiu mišku. Jokių pretenzijų UAB „Artagiris“ jis neturintis, nes su juo buvo visiški atsiskaityta. Leidimas kirsti mišką yra išimamas pagal projektą. Pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo metu leidimas kirsti išimtas nebuvo.
Liudytojas J. P. paliudijo, kad radęs skelbimą laikraštyje jis susiskambino su UAB „Artagiris“ ir pagal uošvienės išduotą jam įgaliojimą 2005-03-02 pardavė šiai bendrovei J. B. žemės sklypą su mišku Ruginių km., Kretingos r. Nr. 4400/0257/3864. Už sklypą su juo buvo atsiskaityta pagal tris pinigų išmokėjimo kvitus 2000 Lt, 4725 Lt, 9000 Lt. Žemės sklypas buvo parduotas su mišku. Liudytojas nurodė nežinantis, ar parduodant buvo paruošti projektai dėl miškų kirtimo.
Liudytoja S. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog 2007m. rugsėjo 19 d. ji iš UAB „Artagiris“, kurio direktorė buvo jos dukra, pirko miško paskirties sklypą Rumbų km., Biržų r., šio sklypo dydis 4,67 ha už 70 000 Lt, kuriuos pervedė pavedimu į UAB „Artagiris“ sąskaitą. Prieš perkant sklypą pasitarė su dukra, kad reikia jį įsigyti, kad panaudoti verslui – kirsti miškui, o jeigu nepasiteisintų, tai būtų galima parduoti. Kadangi jokio verslo su mišku nepradėjo daryti, pradėjus kristi miško kainai, maždaug po metų ji šį sklypą pardavė. 2007-09-19 buvo pasirašiusi dar vieną sutartį dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Daugėlų km., Klaipėdos r., pirkimo dėl tų pačių priežasčių kaip ir pirmosios sutarties atveju. Už jį pavedimu pervedė UAB „Artagiris“ 74 000 Lt. Šis sklypą vėliau taip ir nepradėjus verslo taip pat pardavė. Šie sklypai neturėjo miško kirtimų projektų.
Civilinio ieškovo atstovas advokatas M. N. parodė, jog UAB „Stora E. M.“ ir UAB „Artagiris“ pasirašius eilę pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių redakcijos tapačios, UAB „Artagiris“ kaip pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui statų mišką už jo nurodytą sumą pardavėjui nuosavybės teise priklausančiuose miško valdose, o pardavėjas įsipareigojo už medieną atsiskaityti. Pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį buvo atsiskaityta už medieną ir UAB „Stora E. M.“ įgijo bet kokias turtines teises į parduotą medieną. Nagrinėjan baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad UAB „Artagiris“ atstovaujamas direktorės V. K. ir A. K. dar nenutraukus sutarčių su UAB „S. E. miškas“, pastarajai turint teises į medieną, medieną perleido tretiesiems asmenims. UAB „S. E. miškas“ paprašius pateikti kirtimų leidimus, UAB „Artagiris“ jau nebuvo medienos savininkas, nors pagal pasirašytas sutartis patvirtino, jog miškai priklauso šiai bendrovei. Šiuose UAB „Artagiris“ veiksmuose jie įžvelgia sukčiavimo požymių, nes lėšos už parduotą medieną buvo gautos, o medienos už šias lėšas jau nebebuvo. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų UAB „S. E. miškas“ patyrė 1 101 850 Lt turtinę žalą. Šiai sumai byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kurį atstovas palaiko ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamųjų. Civiliniame ieškinyje nurodytos sumos 693 073 Lt ir 1 101 850 Lt. Nurodytos dvi sumos, nes patikslinus buvo nustatyta, kad realiai nebuvo atsiskaityta pagal sutartis už didesnę sumą. Ieškinyje pagal kiekvieną sutartį nurodyta kiek buvo sumokėta, sumokėtos sumos atitinka civilinio ieškinio sumą. 1 100 000 Lt tai tiesiogiai pervesto sumos UAB „Artagiris“ už kirtimus. 693 tūks. buvo tik priminis paskaičiavimas, kuris vėliau buvo tikslinamas.
Civilinio ieškovo atstovas M. N. taip pat paaiškino, jog pirkimo – pardavimo sutartys galėjo būti vykdomos tik remiantis UAB „Artagiris“ pateiktu kirtimo leidimu, kuris remiantis sutartimis turi būti neatsiejama šių sutarčių dalis, kaip vėliau paaiškėjo UAB „Artagiris“ nebuvo miškų savininkas, vadinasi nutylėjo, kad neturi kirtimų leidimų. Iš tiesų buvo tam tikra situacija, kad sutarties pasirašymo momentu tie leidimai ne visada būdavo, bet vėliau pareikalavus, jie turėjo būti pateikti. Kai vėliau leidimai buvo prašyti iš UAB „Artagiris„ jie nebuvo pateikti. Tai, ką patvirtino A. M. dėl leidimų nebuvimo pasirašant sutartis, nebuvo taisyklė, o išimtis, kuri buvo aptariama ir negaliojo visoms sutartims be išimties. Kirtimo leidimai buvo privalomi pirkimo-pardavimo sutarties priedai, juos pateikti buvo UAB „Artagiris“ pareiga, tuo metu direktore buvo V. K., tai buvo jos pareiga. Jei būtų paaiškėję, kad tų kirtimų leidimų nėra, kad nebus galimybės kirsti nurodytų miškų, tai UAB „Stora enso miškas“ nebūtų mokėję už juos pinigų. Vadinasi V. K., sąmoningai, siekdama gauti naudą, nenurodė viso informacijos, kad dėl dalies sklypų neturi nuosavybės, neaišku ar turėta, nepateikė kirtimų leidimų. Kadangi sutartis ruošė jos sugyventinis A. K., patikrinimą turėjo atlikti jis. Jis turėjo patikrinti, ar sutartys turi visus reikiamus priedus, todėl mano, kad jie veikė kartu. UAB „Stora enso miškas“ iš vienos pusės atstovavo A. K., iš kitos pusės pardavėją atstovavo V. B.. Atstovas parodė drįstantis teigti, kad buvo pateikta melaginga informacija, nes sutartyje nurodyta, kad miško valda, kurios kirtimo darbus atlikti išimtinės privačios nuosavybės teise priklauso pardavėjui, taigi pardavėjas neturėdamas tokios nuosavybės teisės, pateikė melagingą informaciją, kad jis turi tokią nuosavybę. Sutartyse taip pat numatyta, kad kirtimo darbai bus atlikti remiantis kirtimo leidimu, kuris yra galiojantis. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti pateiktas galiojantis kirtimo leidimas arba miškotvarkos projektas suteikiantis teisę kirsti. Šiuo atveju tokių kirtimo leidimų nebuvo, todėl UAB „Artagiris“ tikėtina sąmoningai nuslėpė šį faktą. Sąmoningai, nes tai aktyvūs veiksmai.
Liudytoja I. B. (Mineikienė) paliudijo, kad kurį laiką ji yra dirbusi UAB „Artagiris“ vyr. finansininke. Į jos pareigas įėjo apskaitos vedimas. Tuo metu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkinga. Kai ji pradėjo dirbti, UAB „Artagiris“ finansinė padėtis buvo pakankamai stabili, palyginus su įmonėmis kur jai yra tekę dirbti, tai buvo pasiturinti įmonė. Buvo nupirkta buhalterinė programa, ji buvo apmokyta su ja dirbti. Tos bendrovės savininkai buvo labai tvarkingi, jai buvo suteiktos visos sąlygos darbui. Nors tuo metu jau buvo buhalterinė programa, apskaita dar daug kur buvo vedama rankiniu būdu ir dar daug kur vyko debatai, ar kasos knygą galima pildyti buhalterinėje programoje ar rankiniu būdu. UAB „Artagiris“ viskas buvo vedama programoje ir buvo galima kryžmiškai pasitikrinti, be to, buvo atliekami ir mokesčių patikrinimai. Visos įmonės ataskaitos buvo įtraukiamos ir pateikiamos. I. B. taip pat paaiškino, jog UAB „Artagiris“ direktorė atnešdavo jai pirkimo - pardavimo dokumentus, pati Virginija (direktorė) dažniausiai išrašydavo sąskaitas, nes visi atsiskaitymai vyko per banką, tik išimtinais atvejais grynais, bet ir tada iš karto buvo išrašomi kvitai. Grįžusi iš nedarbingumo ji po to suvesdavo sąskaitas faktūras į programą ir apskaitydavo. Virginija išrašydavo kasos priėmimo kvitus, sąskaitas faktūras, o ji suvesdavo ir sutvarkydavo dokumentus. Direktorė turėjo tiesioginį priėjimą prie buhalterinės programos ir būdavo, kad ji kažką programoje patikslindavo, tačiau ką konkrečiai, ji nežinanti. Direktorė darė pataisymus, nes ji padarydavau klaidų, o Artūras į prie apskaitos dalykų apskritai nesilietė. Būdavo, kad Virginija pataisydavo jos matematines klaidas, kai ji neteisingai įvesdavo skaičius. Ji iš tiesų tada galėjo daryti klaidų, nes programa buvo jai naujovė, reikėjo laiko įgusti su ja dirbti. Bet už tokias klaidas juk niekas nebaudžia. Klaidos buvo labai smulkios, jos iš buhalterinės pusės neturėjo didelės įtakos ir pakeitimų. Net PVM deklaracijas galima tikslinti, jei padarei klaidų. Už lito skirtumą niekas nebaudžia, mėnesio bėgyje tai pamatydavai, pasitaisydavai. Tūkstančiais ir šimtais ji tikrai negalėjo klysti. Liudytojos manymu, normalu, kad direktorė darydavo pataisymus programoje, nes Virginija (direktorė) turėjo turėti galimybę matyti kas vyksta buhalterinėje apskaitoje, nes privalėjo ją sekti. Jai išeinant iš darbo visi dokumentai, visi grynų pinigų kvitai kiek jų buvo, buvo sutvarkyti ir suvesti. Visi dokumentai buvo suarchyvuoti ir buvo laikomi jos kabinete. Tais atvejais, kai buvo kas nors perkama grynaisiais pinigais, buvo sudaromos avansinės apyskaitos pagal pirkimo už grynus pinigus kvitus ir ji juos apskaitydavo taip, kaip priklausė. Tuo metu kai ji dirbo UAB „Artagiris“ įmonė „S. E. miškas“ buvo pagrindinis klientas, su kuriuo jie dirbo. Mėnesio bėgyje tai jie, tai UAB „Artagiris“ jiems būdavo skoloje. Liudytoja taip pat parodė, jog jai dirbant UAB „Artagiris“, buvo atliktas ir mokesčių inspekcijos patikrinimas, kurio metu klaidų nenustatyta. Tuo metu nebuvo privaloma atspausdinti kasos knygą, nors ją vesti reikėjo. Ir dabar ją į mėnesį kartą reikia atspausdinti. Liudytojos nuomone, UAB „Artagiris“ viskas apskaitoje buvo kaip ir pas visus, jai kaip buhalterei viskas įmonėje atrodė tvarkingai ir jai nekilo minčių, kad įmonė kažką slepia, klastoja, „vaikščiojo“ labai didelės sumos, atlyginimai buvo labai dideli, jie buvo rodomi, kai daugelyje įmonių taip nebuvo, jai atrodė, kad jie skrupulingai veda apskaitą.
Specialistė I. A. parodė, kad šioje byloje pateiktą išvadą ji padarė remdamasi pateiktais įmonės pirminiais ir suvestiniais dokumentais. Tyrimo metu buvo nustatyta pažeidimų. Įmonėje, kurioje vykdomos ir kasos operacijos, kasos knyga privaloma. Ją galima vesti kompiuteriniu ar rankiniu būdu. Tuo atveju, jei įmonėje vyksta atsiskaitymai grynaisiais, o tiriamu atveju jų buvo begalė, virš puse milijono – buvo išmokėjimai už miškus, žemes, įnešimai grynųjų pinigų į baką, į įmonę, pinigų išėmimai iš kasos, tokia kasos knyga turėjo būti vedama. Ji turėjo būti atspausdinama mėnesiui pasibaigus, prie jos pridedamai visi kasos pajamų, išlaidų orderiai, pinigų priėmimo kvitai. Įmonės vadovas turėjo paskirti atsakingą darbuotoją už kasos tvarkymą, jei tokio nėra, tai tada atsakingas direktorius, buhalteris patikrina visus įrašus kasos knygoje, pasirašo atsakingas už kasos tvarkymą, taip kasa už tą mėnesį užbaigiama, išvedamas likutis. Nuostatos, kad įmonė kasos knygos gali nebevesti, nėra šiuo atveju buhalterė buvo neteisi. Tyrimo metu nustatyta, kad buvo už žemės pirkimą išmokėta pagal pinigų išmokėjimo kvitą. Po to šie pinigai buvo įtraukiami į avanso apyskaitas tiesiogiai, daugelyje avanso apyskaitų net nenurodant, kam išmokėti pinigai, o sumos buvo pakankamai nemažos, buvo neapskaityta A. K. vardu iš banko 3000 Lt išimta, į banko registrą buvo užregistruotą, kad išimti pinigai A. K. vardu, jam kaip atskaitingam asmeniui „užkelta“, bet į avanso apyskaitą 3000 Lt neįtraukti. 3000 Lt panaudojimo negalima buvo nustatyti, buvo darbo užmokestis, nors pagrįsta žmonių parašais, buvo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, bet į avansines apyskaitas nebuvo įtraukti, buvo neatitikimų. Specialistės manymu nustatyti pažeidimai tai buvo aplaidumas. Vedant apskaitą trūko kruopštumo. Ji nežinanti, kas pildė avanso apyskaitas, tačiau jose trūko informacijos. Pvz. Vileišis perduoda pinigus kitam asmeniui, jo pinigai avansinėje apyskaitoje prapuola, o kasos išlaidų orderyje atsiranda pas kitą asmenį. Pinigų judėjimas buvo nepilnai teisingai įformintas. Iš jai tyrimui pateiktų dokumentų nesimatė, kad UAB „Artagiris“ būtų vedama kasos knyga. Buvo didžiosios knygos registrai, bet 272 registro, kur registruojamos kasos operacijos, nebuvo. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo, bet ne visais atvejais, tarkime 15 000 Lt iš bankomato išimta grynais, bet kasos orderių neišrašyta. Buvo į banko sąskaitą įnešta 45 000 Lt, bet kasos išlaidų orderis nebuvo išrašytas, buvo keletas kasos išlaidų orderių, nes buvo išmokama, perkeliamos sumos nuo vieno darbuotojo kitam, kasos pajamų orderiai buvo, iš Bagdonienės už žemę pinigų priėmimas, ir iš Paukščio žemės pirkimas buvo įformintas kasos orderiais. Atveju su R. V. buvo pateiktas tik darbų atlikimo aktas ir viskas, nors tuo pagrindu buvo pinigų išmokėjimas, o turėjo būti kasos išlaidų orderis, kur asmens, paso duomenys nurodyti. Be to apskaitoje buvo iš vienos sąskaitos į pelno mokesčio deklaraciją buvo įrašyta 100 000, tik apskaitos registruose, bet neaišku kuo remiantis tie įrašai buvo padaryti. Tuo tarpu buhalterinės pažymos šiuo klausimu nebuvo. Šioje įmonėje buvo vykdomas įsigijimas pagal pinigų priėmimo kvitus. Pinigų išmokėjimo kvitai nepakeičia kasos išlaidų orderio, jei UAB „Artagiris“ įsigijo iš fizinio asmens žemę, tada turėjo būti išrašomas kasos išlaidų orderis, kad A. K. išduoda tokia pinigų suma, kad sumokėti už žemę ir pridedamas kvitas to žmogaus, kad jis pinigus gavo. O šiuo atveju buvo tiesiog įtraukta į avanso apyskaitą, nebuvo išlaidų orderių.
Esant sutarčiai dėl statybos montavimo darbų iš fizinių asmenų įsigijimą UAB “Artagiris” turėjo pagrįsti kvitais, sutartimi, jei nebūtų R. V. paaiškinimo, kad jis negavo pinigų. Tada pinigų priėmimo kvitas išrašomas. Atlikdama tyrimą, ji pasirėmė R. V. apklausa. Įmonėje buvo nepaskirstytas ankstesnių metų pelnas, toje sąskaitoje laikomi pinigai naudojami akcininko arba kitų metų nuostoliams dengti. Jei būtų skolų sudengimas, turėjo būti surašyti buhalteriniai dokumentai, todėl ji pasigedo pirminių pagrindžiančių dokumentų.
Specialistė I. A. taip pat paaiškino, kad nemokumas, tai yra situacija, kai įmonė per tris mėnesius po termino neatsiskaito su kreditoriaus ir jos įsipareigojimai viršija pusę jos balanse įrašyto turto vertės. Pagal pateiktas 2006 m. ir 2007 m. atskaitomybes ji nustatė įmonės finansinę būklę, turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą. 2006 m. UAB „Artagiris“ įsipareigojimai 671 819 Lt suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įmonė atsiskaitinėjo, mokėjo mokesčiams, Sodrai, bet negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Kaip taisyklė įmonė visada turi skolų, bet yra įstatymas, kur nurodyta, kada viršija tam tikrą sumą. Įmonės dirba ir su didesniais nuostoliais. Kiek žino, šiai įmonei buvo iškeltas bankrotas, tai matyt padėtis buvo sunki. Jos išvada, kad buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti, iš dalies teisinga.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis neprisimena tokios įmonės UAB „Artagiris“ ir negali pasakyti, ar yra jiems atlikęs kažkokius statybos darbus. Kadangi jis tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą, dėl darbų tardavosi ne tiesiogiai pats, o per Mindaugą, kuris jam padėdavo ir dokumentus susitvarkyti, todėl jis negali tiksliai pasakyti kam ir kokius darbus yra atlikęs. Gali būti, kad A. K. yra matęs kontoroje Šilutės pl., kur su Mindaugu pasirašė popierius.
Liudytoja R. J. paliudijo, kad jos – trys seserys, būdamos bendrasavininkėmis sesers S. B. vardu pardavė mišką UAB “S. E. miškas”. Kai šis miškas buvo parduotas, jos turėjo ir miškotvarkos projektą, o kirtimo leidimas buvo išimtas vėliau. T.y. mišką „Stora enso miškas“ jos pardavė 2004 metais ir tuo momentu turėjo tik miškotvarkos projektą, o leidimą kirtimui jie paprašė tik 2006 metais ir jos jį pateikė. UAB „Stora enso miškas“ su jomis pilnai atsiskaitė. Po to „S. E. miškas“ jas apkaltino, kad neva jos pasiėmė pinigus, o medienos jie neturėjo, todėl jos liko skolingos. 2004 m. jos pardavė statų mišką „Stora enso miškas“ joms priklausančioje žemėje, o 2006 metais „S. E. miškas“ paprašė kirtimo leidimo, kurio tuo momentu neturėjo, todėl jį išsiėmė ir perdavė UAB „S. E. miškas“ atstovui. 2010 m. jos sesuo gavo šaukimą į Gargždų teismą, kur buvo kaltinama tuo, kad vengia atsakyti į laiškus, kad ji „Stora enso miškas“ skoloje 8000 Lt. Už mišką iš „Stora enso“ jos gavo 6000 Lt. Ši byla buvo nutraukta. Realiai miškas buvo iškirstas, jį iškirto „Stora enso“ iš karto po jų kirtimo leidimo davimo ir 2006 metais mediena buvo išvežta. Kai sesuo gavo šaukimą, kirtimo leidimas buvo jau duotas. Kirtimo leidimas galioja neilgai – apie 4 mėnesius. Pasirašant sutartį su „Stora enso miškas“ buvo aptarta, kad miško kirtimo leidimas, bus išimtas tik kai reikės, t.y. kada iš įmonės paskambins ir jos jį išims. Taip buvo susitarta todėl, kad tie leidimai galioja trumpai, o „Stora enso miškas“ tada turėjo daug kirtimų ir negalėjo jų miško iš karto kirsti. Bylinėjantis „Stora enso miškas“ pripažino, kad buvo neteisūs ir jie paprašė bylą nutraukti.
Liudytojas S. Ž. parodė, kad jis dirbo „Stora enso miškas“ vadybininku miškininkystei virš 7 metų. Į jo pareigas įėjo stataus miško pirkimas, sutarčių sudarymas, kirtimas, išvežimas, sąskaitų išrašymas, jis pats sudarydavo sutartis. Tos sutartys būdavo tipinės – iš „Stora enso“ pusės sutartis pasirašydavo direktorius ir jis tik pagal popierius žinojo kas perkama, į vietą niekada nevažiuodavo. 2005 m. - 2006 m. pasirašant sutartis kirtimų leidimų nebuvo reikalaujama, tai buvo normali praktika įmonėje. Sutartis buvo standartinė, joje buvo grafa, kad „Stora enso miškas“ atstovams paprašius, savininkas pasirūpina, kad būtų išimtas leidimas. Konkrečių terminų nebuvo. Jei sutarties pasirašymo momentu būdavo ir leidimas, tai iš karto į sutartį buvo įrašomas jo numeris. Tuo atveju, kai leidimo nebūdavo, sutartyje būdavo paliekamas brūkšnys. Yra buvę atvejų, kad nupirktame miške jie vykdė darbus tik praėjus trims metams, nes galėjo būti nepalankios gamtinės sąlygos, per šlapia ar kt. Liudytojas paaiškino, jog kiek jam yra žinoma, ir kiti vadybininkai taip pat dirbo. Nors tarp vadybininkų ir nebuvo betarpiško bendravimo, nes kiekvienas turėjo savo teritoriją. Jo paties atvejais, sudarant sutartis, yra buvę, kad nebūtų kirtimo leidimų. Jei leidimas būdavo, tai jie ne visada prašydavo nuosavybės dokumentų, o jei jo nebuvo, tada prašydavo ir nuosavybės dokumentų. A. K. jis pažįsta kaip kolegą. Jis jau anksčiau dirbo toje įmonėje, turėjo patirties, jam geriau sekėsi.
Liudytojas V. K. parodė, jog nuo 2003 metų iki 2006 metų jis dirbo vadybininku „S. E. miškas“. Jo pareigos buvo surasti miško pardavėją, žmogų, kuris parduoda mišką išsikirtimui, arba parduoda kaip nekilnojamojo turto vienetą, jį įvertinti, paruošti sutartį, užtikrinti atsiskaitymą su pardavėju pagal šią sutartį, jei miškas perkamas išsikirtimui. Dažniausiai projektas būdavo paruoštas paties miško savininko. Jei jo nebūdavo, jie patys ruošdavo projektus. Jis taip pat organizuodavo medienos kirtimą, pardavimą ir išvežimą. Nors sutartyse buvo nurodytas leidimas kirsti mišką, tačiau praktikoje jis nebūtinai būdavo reikalaujamas. Kadangi dalis nupirkto miško būdavo be projektinės medžiagos, kurią jie patys darydavo, tada vėliau gauto leidimo numerį jie įrašydavo į sutartį. Būdavo sutarčių, kur leidimų ir neprašydavo, nes jų nebūdavo. „Stora enso“ pasirašant sutartį su savininkais, įgydavo miškus ir su nuosavybe į žemę ir be jos. Vadybininkai turėjome įvertinti objekto prekinę vertę, nustatydavo sklypo kainą. Po ko, sutarus su savininku, sudarydavo sutartį, kad „S. E. miškas“ įgyja teisę į sklypą kirsti, į statų mišką, bet ne į žemę. Kai jis nusiųsdavo sutartį, pagal ją savininkui „Stora enso“ pervesdavo pinigus. Po to, kai buvo medienos poreikiai įmonei, „S. E. miškas“ vykdė kirtimus. Sutartys dėl nenukirsto miško buvo tipinės, negalutinės, jos buvo avansinės.
„S. E. miškas“ naudojo mišką Skandinavijos gamykloms ir Alytaus gamyklai. Jeigu tuo metu nebuvo poreikio gamybai, nepalankios klimatinės sąlygos, tai niekas nerėždavo ir miško, atitinkamai niekas leidimų iš savininkų neimdavo. 99 proc. sudarytų sutarčių buvo avansinio pirkimo-pardavimo sutartys, reiškia tu neturi nuosavybės. Didžioji dalis pinigų avansu buvo sumokama žmogui. Galėjo būti vadybininkų, kurie turėjo savo įmonių, per kurias būtų perkamas miškas. Jo paties žmona turėjo įmonę, kuri užsiėmė medienos pervežimu. Jų su žmona įmonės įkainiai buvo didesni ir direktoriui tai nepatiko, todėl jis pasiūlė jam išeiti iš darbo. Išėjus iš darbo, atsirado ir civiliniai ieškiniai, dėl to, kad iš žmonių buvo nupirkti miškai, kurių dalies projektinė medžiaga buvo neparuošta, neatitiko kainodara. „Stora enso“ nuėjo lengviausiu keliu, kad prisiteisti pinigus iš tų fizinių asmenų, kaip nepagrįstą praturėjimą, palikti tuos miškus savininkams. „Stora enso“ teisėsi su fiziniais asmenimis. Su dalimi prisiteisė, su dalimi ne. Prisiteisė ir iš jo. Kadangi „Stora enso“ nutraukė sutartį su jo žmonos įmone, kurios apyvarta per mėnesį buvo apie 200 000 medienos ir jie dirbo tik vienai įmonei, be to, buvo medienos pervežimo krizė, todėl jų įmonė, turėdama tik vieną partnerį, negalėjo įlysti atgal į rinką. Įmonės automobiliai buvo lizinginiai ir įmonė bankrutavo. Dalis miškų buvo nupirkta jų įmonės vardu. Atėjo bankroto administratorė ir labai greitai liko mažai turto. Tada jie pasirašė su „S. E. miškas“ taikos sutartį, kad dalį pinigų sumokės. Šiai dienai dar ne viską sumokėjo.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštu Nr. (4.8.2) IJ-50 nustatyta, jog UAB „Artagiris“, įm.k. 125986477, reg. 2002-06-27, buveinės adresas Varpų g. 27-54, steigėjas, akcininkas yra A. K., nuo 2004 m. gegužės 3 d. direktoriaus pareigas vykdė V. K. (Bagdonaitė), nuo 2007 m. gruodžio 3 d. –A. K. (6 t. b. l. 24-149).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog 201 m. balandžio 20 d. R. N. pateikė dokumentų kopijas, pagrindžiančias sandorius tarp UAB „Stora E. M.“ ir UAB „Artagiris“ bei A. K. įgaliojimus atlikti veiksmus ir materialinės atsakomybės sutartis (7 t., b. l. 125-186).
2004 05 05 Pirkimo –pardavimo sutarties Nr. AK04/30 nuorašu nustatyta, kad šia sutartimi šalys – UAB „S. E. miškas“ - Pirkėjas ir UAB „Artagiris“ Pardavėjas susitarė dėl sutarties objekto – stataus miško Pardavėjui priklausančioje miško valdoje pirkimo pardavimo. Nustatyta, jog sutarties 3.1. punkto d papunktyje sakinyje „Kirtimo darbai bus atliekami vadovaujantis Pardavėjo 2004 m. ____“ ties leidimo gavimo data 2004 m. yra tuščias brūkšnys. Nustatyta, jog sutartis yra abiejų šalių pasirašyta ir patvirtinta antspaudais (1 t., b. l. 24-25).
2004 07 08 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK04/60 nuorašu nustatyta, jog UAB „Stora E. M.“ - Pirkėjas ir UAB „Artagiris“ – Pardavėjas sudarydami sutartį susitarė dėl sutarties objekto – kirtimų, esančių Pardavėjui priklausančioje miško valdoje. Nustatyta, jog sutarties 1.2. punkte ties žodžiais „Leidimas miškui kirsti“ yra brūkšnys. Nustatyta, jog sutarties 3.1. punkto d papunktyje įrašyta, jog šalys susitarė, kad kirtimo darbai bus atliekami vadovaujantis „Pardavėjo“ gautu leidimu kirsti mišką, kuris yra galiojantis. Nėra jokių faktų ar aplinkybių, dėl kurių minėtasis leidimas galėtų būti peržiūrėtas ir/ar atšauktas ir nėra jokių kitų sąlygų, ribojančių miško kirtimo darbus, išskyrus nustatytas minėtame leidime. Nustatyta, jog ši sutartis yra abiejų šalių pasirašyta ir patvirtinta antspaudais (1 t., b. l. 29-30).
Nustatyta, jog 2004 07 09 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK04/62, 2004 09 03 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK04/94, 2004 09 03 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK04/95, 2004 09 03 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK04/96, 2005 01 24 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK05/005, 2005 01 28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK05/006, 2005 02 25 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AK05/018, 2005 11 22 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VK05/97, 2005 11 22 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VK05/98, 2005 12 15 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VK05/105, tekstai ir forma, įskaitant ir punktus Nr. 1.2. ir punkto Nr. 3.1. d papunktį yra identiški. Nustatyta, jog visos aptartos Pirkimo – pardavimo sutartys yra abiejų šalių pasirašytos ir patvirtintos antspaudais (1 t., b. l. 29-58).
2007 m. rugsėjo 30 d. Stataus miško pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 nuorašu nustatyta, jog UAB „S. E. miškas“ ir UAB „Artagiris“ susitarė nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. nutraukti tarp šalių sudarytas Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. AK04/30, Nr. AK04/60, Nr. AK04/62, Nr. AK04/94, Nr. AK04/95, Nr. AK04/96, Nr. AK05/005, Nr. AK05/006, Nr. VK05/97, Nr. VK05/98, Nr. VK05/105, Nr. AK05/018. Nustatyta, jog šalys susitarė, kad bendra suma apmokėjimui yra 823 298,78 Lt. Nustatyta, jog atsiskaitymo grafikas yra neatsiejama sudedamoji protokolo dalis, pagal kurią UAB „Artagiris“ įsipareigojo susidariusį įsiskolinimą dengti dalimis nuo 2007 m. spalio 31 d., kas mėnesį iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad pirmoji įmoka 2007 m. spalio 31 d. buvo 52 906,78 Lt. Nustatyta, kad protokolas ir grafikas yra abiejų šalių pasirašytas ir patvirtintas antspaudais (1 t., b. l. 59-61).
Kreditine PVM sąskaita –faktūra nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 30 d. UAB „Artagiris“ ši kreditinė PVM sąskaita faktūra išrašyta 693 073,00 Lt sumai (1 t., b. l. 62).
Šalies argumentai
UAB „Artagiris“ prašymu nustatyta, jog 2008 m. kovo 27 d. A. K. kreipėsi į UAB „S. E. miškas“ dėl įsipareigojimų pagal sutarčių nutraukimo protokolą Nr. A7 vykdymo, kuriame nurodo, kad jų įmonės veikla yra sezoninė, sunkiuoju jų įmonei metu jie neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų, tačiau įsipareigoja likusią sumą apmokėti iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal tai, kaip buvo numatyta apmokėjimų grafike (7 t., b. l. 149).
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad buvo patvirtinta ieškovės UAB “S. E. miškas” ir atsakovės UAB “Artagiris” taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-123/2008 dėl 693 073 Lt skolos priteisimo pagal nutraukimo protokolą, 77 318,93 lt skolos už parduotą medieną bei suteiktas paslaugas, 248 823 Lt baudos, šešių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (7 t., b. l. 134-135).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-10-07 raštu Nr. VR-1.7-1620 nustatyta, jog išduodant leidimus kirsti mišką, vadovaujamasi 2004 m. liepos 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-386, patvirtintu Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašu. Leidimai privačių miškų savininkams išduodami vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, retinimo ir einamųjų kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, detaliaisiais planais, techniniais pastatų statybos, rekonstrukcijos ar remonto projektais (1 t. b. l. 23).
LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros raštu nustatyta, kad nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. leidimų kirsti mišką nei UAB „Artagiris“ į/k 259847, nei UAB „Stora E. M.“ , į/k 1161338, išduota nebuvo ( t., b. l. 181).
LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros raštu nustatyta, kad nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d. dėl leidimų kirsti mišką į jų agentūrą nesikreipė ir miškotvarkos projektų neteikė nei UAB „Artagiris“, nei UAB „Stora E. M.“ (1 t., b. l. 183).
LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros raštu nustatyta, kad nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. vasario 1 d. dėl leidimų kirsti mišką į jų agentūrą nesikreipė ir miškotvarkos projektų neteikė nei UAB „Artagiris“, nei UAB „Stora E. M.“ (1 t., b. l. 185).
LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros raštu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. kovo 1 d. UAB „Artagiris“ leidimų kirsti mišką išduota nebuvo (2 t., b. l. 2).
Daiktų dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011 m. liepos 26 d. apžiūrėti UAB „Artagiris“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos pateikė BUAB „Artagiris“ įgaliota atstovė – UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ bankroto administratorė L. K. (4 t., b. l . 1-20).
Daiktų, dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Nustatyta, jog UAB „Artagiris“ nuosavybes teise priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. 5563-0002-0066, esantis Klaipėdos r. sav., Daugėlų k, 2007-09-19 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5990, parduotas S. B.; nekilnojamasis daiktas žemės sklypas, unikalus Nr. 5630-0006-0111, esantis Kretingos r. sav., Klecininkų k., pagal 2006-12-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-10302, parduotas UAB „Robidoga“; nekilnojamasis daiktas žemės sklypas, unikalus Nr. 5654-0005-0004, esantis Kretingos r. sav., Žadeikių k., pagal 2006-12-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-10304, parduotas UAB „Robidoga“; nekilnojamasis daiktas žemės sklypas, unikalus Nr. 5630-0006-0115, esantis Kretingos r., sav., Klecininkų k., pagal 2006-12-05 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-10300, parduotas UAB „Robidoga“; nekilnojamasis daiktas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0257-3864, esantis Kretingos r. sav., Ruginių k., pagal 2007-01-31 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-868, parduotas UAB „Robidoga“; nekilnojamasis daiktas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0231-0605, esantis Jurbarko r. sav., Motiškių k. pagal 2006-10-24 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-9161, parduotas UAB „Robidoga“; nekilnojamasis daiktas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0231-0581, esantis Jurbarko r. sav., Spruktų k., pagal 2006-10-24 pirkimo pardavimo sutartį Nr. T3GP-9163, parduotas UAB „Robidoga“ (4 t., b. l. 21-27, 28-86).
2006 m. birželio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad UAB „Artagiris“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su A/S V. F. dėl palečių pirkimo (1 t., b. l. 38-39).
2007 m. liepos 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad UAB „Artagiris“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su A/S V. F. dėl palečių pirkimo – pardavimo (10 t., b. l. 36-37).
2007 metų gegužės mėnesio raštais tarp UAB „Artagiris“ ir A/S V. F. nustatyta, jog tarp šalių vyko intensyvus bendravimas dėl sutarčių vykdymo ir bendradarbiavimo, gamybos ir kiekių planavimo (10 t., b.l. 40-50).
Ieškiniu nustatyta, jog 2008 m. gegužės 28 d. UAB „Artagiris“ direktorius A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Artagiris“ iškėlimo (2 t., b. l. 32-35).
2008 m. birželio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, jog UAB „Artagiris“ iškelta bankroto byla, 2009 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t. b.l. 93-94, 5 t. b.l. 136, 146-147).
2011 m. birželio 6 d. specialisto išvada Nr. 37 (0615) nustatyta, jog pagal tyrimui pateiktus UAB „Artagiris“ buhalterinės apskaitos dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-05-05 iki 2005-12-15 UAB „S. E. miškas“ ir UAB „Artagiris” sudarė stataus miško pirkimo- pardavimo sutartis ir šių sutarčių pagrindu UAB „Artagiris“ laikotarpiu nuo 2004-05-05 iki 2005-12-15 pirkėjui UAB „S. E. miškas“ išrašė miško pardavimo PVM sąskaitas faktūras viso 972850 Lt(PVM 175113 Lt), iš viso 1147963 Lt sumai, iš jų : 2004-05-05 PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 8078443 -45253 Lt; 2004-07-09 serija ART Nr. 2004011 -84370 Lt; 2004-09-03 serija ART Nr. 2004047 -171100 Lt; 2005-01-04 serija ART Nr. 2005002 – 129800 Lt; 2005-01-24 serija ART Nr. 2005008 -118000 Lt; 2005-01-26 serija art Nr. 2005009 – 23600 Lt; 2005-01-28 serija ART Nr. 2005012 -310340 Lt, 2005-02-25 serija ART Nr. 2005026 -17700 Lt; 2005-08-09 serija ART Nr. 2005123 – 47200 Lt; 2005-11-24 Nr. 2005148 -118000 Lt; 2005-12-15 Nr. 2005162 – 82600 Lt. 2007-09-30 tarp UAB „S. E. miškas“ ir UAB „Artagiris“ buvo sudarytas stataus miško pardavimo sutarčių nutraukimo protokolas Nr. A7 , pagal UAB „Artagiris“ įsipareigojo grąžinti UAB „S. E. miškas“ pinigus 549850 Lt pagal 12 sutarčių : 2004-05-05 sutartis Nr. AK04/30 -20350 Lt; 2004-07-08 sutartis Nr. AK04/60 -14500 Lt; 2004-07-09 sutartis Nr. AK04/62 -30000 Lt; 2004-09-03 sutartis Nr. AK04/94 -25000 Lt; 2004-09-03 Nr. AK04/95-70000 Lt; 2004-09-03 Nr. AK04/96-50000 Lt; 2005-01-24 Nr. AK05/005 -100000 Lt; 2005-01-28 Nr. AK05/006-55000 Lt; 2005-11-22 Nr. VK05/97 – 40000 Lt; 2005-11-22 Nr. VK05/98 – 60000 Lt; 2005-12-15 Nr. VK05/105 – 70000 Lt; 2005-02-25 Nr. VK05/018 -15000 Lt bei grąžinti 37500 Lt pagal šešias nutrauktas miško ruošos darbų sutartis AK04/30-1 -3000 Lt; AK04/94-1 -3000 Lt; AK04/95-1- 9000 Lt; AK04/62-12000 Lt; AK04/60-1 4500 Lt, AK04/60-1 -6000 Lt. Tokiu būdu, UAB „Artagiris“ 2007-09-30 pirkėjui UAB „S. E. miškas“ išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija KR Nr. ART70004 587350 Lt sumai, PVM 105723 Lt; iš viso 693073 Lt. Atsiskaitymo grafike numatytas 823298,78 Lt skolos, kurią sudaro įsiskolinimas už medieną 130225,78 Lt ir įsiskolinimas pagal nutrauktas stataus miško ir miško ruošos sutartis 6930733 Lt apmokėjimo terminas iki 2008-12-31. Pagal tyrimui pateiktus UAB „Artagiris“ suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos 2719 „AB Parex bankas“ žiniaraštį 2007-10-29 UAB „Artagiris“ apmokėjo UAB „S. E. miškas“ 52906,78 Lt. 2007-09-30 UAB „S. E. miškas” nutraukus sutartis su UAB „Artagiris“, bendrovė pinigų 693073 Lt UAB „S. E. miškas“ negrąžino, o gautus pinigus panaudojo įmonės veikloje (atsiskaitymui su darbuotojais, mokesčių inspekcija, Sodra, tiekėjams, atsiskaitytinai ūkio išlaidoms). 2008-06-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Artagiris” iškelta bankroto byla. Pagal tyrimui pateiktus UAB „Artagiris“ laikotarpio nuo 2004-05-05 iki 2008-06-11 buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašus, suvestinį registrą „Didžioji knyga“), laikotarpio nuo 2008-05-01 iki 2008-05-21 atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį, UAB „Artagiris“ 2008-05-21 dienai bendrovės įsiskolinimas UAB „S. E. miškas“ - 770392 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:1) su darbo santykiais susijusios išmokos; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės ir savivaldybės biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams“. Pagal UAB „Artagiris“ sąskaitų banke išrašus matyti, kad bendrovė, gavusi piniginių lėšų iš pirkėjų, vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, Sodra, atliko mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėjo tiekėjams. Pagal Lietuvos Respublikos 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 dalį „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi ( kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymo, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimas įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatyta ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę i jos balansą įrašyto turto vertės“. Tyrimui pateiktame 2006 metų UAB „Artagiris“ balanse, nurodyta, kad 2006-12-31 dienai UAB „Artagiris“ turtas -1037531 Lt, įsipareigojimai 671819 Lt. UAB „Artagiris“ 2007 metų balanse nurodyta, kad 2007-12-31 d. turtas 1966767 Lt; įsipareigojimai 2277134 Lt. Tokiu būdu, UAB „Artagiris“ 2006 metais įsipareigojimai 671819 Lt viršijo pusę į balansą įrašyto turto 518765,50 Lt ( 1037531: 2) vertės; 2007 metais įsipareigojimai 2277134 Lt viršijo pusę į balansą įrašyto turto 983383,50 Lt(1966767:2) Dėl to, remiantis 2006-2007 metų UAB „Artagiris“ balansais nustatyta, kad UAB „Artagiris nuo 2007-01-01 buvo nemoki ir iš dalies negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ir atsiskaityti su kreditoriais.
Pagal tyrimui pateiktus UAB „Artagiris“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2007-09-19 pagal dvi nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis UAB „Artagiris“ pardavė pil. S. B. 4,6100 ha miško ūkio paskirties žemę esantį Biržų r. sav. Rumbių v.s., už 70050 Lt ir 4.9500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą esantį Klaipėdos raj. sav. Daugėlų k., už 74700 Lt, ir šių sutarčių pagrindu 2007-09-19 UAB „Artagiris“ pil. S. B. už žemės sklypus išrašė pardavimo PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. 700117 144750 Lt sumai. UAB „Artagiris“ 2007-09-19 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. 00117 išrašytą S. B. įtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2007-09-30, S. B. įsiskolinimą 144750 Lt apskaitė 2007 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštyje ir suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos 2411 „Pirkėjai LR“ debete. Pagal tyrimui pateiktus UAB „Artagiris“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad S. B. vardu į banko sąskaitą pervesta 20000 Lt, per kasą apmokėta 124750 Lt. UAB „Artagiris“ laikotarpiu nuo 2007-09-10 iki 2008-02-06 pinigus gautus iš S. B. panaudojo: 3196,26 Lt darbuotojų darbo užmokesčiui, 87110,80 Lt sumokėjo tiekėjams, V. K. grąžinta paskola 20000 Lt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad „šios taisyklės reglamentuoja visų(išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas) individualių (personalinių) įmonių, ūkinių bendrijų, akcinių, uždarųjų akcinių....kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarką““. UAB „Artagiris“ laikotarpiu nuo 2004-05-05 iki 2008-06-11 nevedė kasos knygos ir kasos pajamų orderiais nepagrindė 828160 Lt pinigų gavimo į bendrovės kasą, tačiau pervestus į banko sąskaitas 828160 Lt tiesiogiai įtraukė į atskaitingų asmenų V. B. (Kundortienės), A. K.; A. R.; A. B.; V. M.; R. Z.; V. L.; A. V.; V. K. vardu sudarytas avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2004-05-05 iki 2008-04-30, ir taip, UAB „Artagiris“ (direktorius V. B. (Kundrotienė) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kuris nustato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 punktą „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasos darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta suma pagal kiekvieną orderį, bendra gauta ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“. Kadangi UAB „Artagiris“ kasos knygos nepildė, todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti UAB „Artagiris“ piniginių lėšų judėjimo bei nustatyti pinigų likučių kasoje pagal datas(dienos pradžiai, darbo dienos pabaigai, mėnesio pradžiai ir mėnesio pabaigai) per laikotarpį nuo 2004-05-05 iki 2008-06-11. UAB „Artagiris“ buvo nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 2 dalies, kuri nustato, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, nes laikotarpio nuo 2004-06-01 iki 2007-02-01 imtinai UAB „Artagiris“ atskaitingų asmenų V. K., A. K., V. B. (Kundrotienės) vardu sudarytose avansinėse apyskaitose pagal pinigų išmokėjimo kvitus fiksavo, kad A. K. už statų mišką pagal sutartis išmokėta 226298,25(53248,25+32300+15000+43000+82750) Lt; V. K. už statų mišką pagal sutartis išmokėta 10874,90 L; A. V. už statų mišką pagal sutartį sumokėta 6897,75 Lt; V. Š. sumokėta 83300(23800+59500) Lt, A. V. už žemės sklypą sumokėta 85000(42500 +42500) Lt ; A. B. už mišką sumokėta 2050 Lt; J. P. už mišką sumokėta 11000(2000+9000) Lt; Z. T. už miško sklypus išmokėta 70000 Lt, tačiau tarp tirti pateiktų laikotarpio nuo 2004-05-05 iki 2008-06-11 UAB „Artagiris“ buhalterinės apskaitos dokumentų, sąskaitų faktūrų, žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktų, žemės (miško) sklypų pirkimo pardavimo sutarčių su A. V., V. Š., A. K., A. V., A. B., J. P., Z. T. tarp tirti pateiktų UAB „Artagiris“ dokumentų nėra, todėl tyrimo metu nėra galimybės patikslinti avansinių apyskaitų teisingumo. UAB „Artagiris“ laikotarpiu nuo 2004-10-05 iki 2006-10-09 penkiais atvejais buvo nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, kuri nustato kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; nes UAB „Artagiris“ į atskaitingo asmens V. B. vardu sudarytas avansinės apyskaitas Nr. 10, 11, A6-2-1,A A6-10-1 įtraukė 2844,34 Lt (1117,78 + 461,90 + 509,12 + 368,34 + 387,20) išlaidų, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais. UAB „Artagiris“ buvo nesilaikyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes UAB “Artagiris” į suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos 2435 „atskaitingi asmenys“ debetą A. K. vardu įtraukė 3000 Lt, tačiau į atskaitingo asmens A. K. vardu sudarytą avansinę apyskaitą Nr. A7/46 už 2007 m. gruodžio mėn. 3000 Lt išimtų 2007-12-28 neįtraukė. Tokiu būdu negalima nustatyti 3000 Lt panaudojimo. UAB „Artagiris“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, kuris nustato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies, kuris nustato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:<....>4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5)ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine išraiška..“, nes apskaitos registruose t.y. 2007 m. rugpjūčio mėn. avansinėje apyskaitoje sudarytoje A. K. vardu fiksavo, kad R. V. už statybos darbus sumokėta 30000 Lt., laikotarpio nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31 dviem atvejais V. K. vardu sudarytose avansinėje apyskaitose fiksavo, kad R. V. už darbus išmokėta 45000 Lt ir atitinkamai 22000 Lt, tačiau 2011-05-19 liudytojo apklausos protokole R. V. parodė, kad „darbų neatlikau, tokių pinigų kaip 30000 Lt,...45000 Lt,..22000 Lt. niekada nesu gavęs“. Tokiu būdu, negalima nustatyti 97000 Lt panaudojimo, ir nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. UAB „Artagiris“ trimis atvejais atskaitingo asmens A. K. vardu avansinėse apyskaitose Nr. A08/06, A08/09 ir Nr. (nėra) sudarytose laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-05-31 fiksavo, kad pagal prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus M. S. už darbus išmokėta 70000 Lt, V. S. už darbus išmokėta 55000 Lt, tačiau kitų dokumentų (darbų priėmimo perdavimo aktų, sutarčių, pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų) pateisinančių M. S. 70000 Lt ir V. S. 55000 Lt išmokėjimą prie avansinių apyskaitų nėra pateikta, ir taip UAB „Artagiris“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 2 dalies, kuri nustato, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. UAB „Artagiris“ vienu atveju į suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos 340 „nepaskirstytasis ankstesnių ataskaitinių metų pelnas“ 2008-03-18 debeto (išlaidų) skiltį įrašė 100 000 Lt(A. K.) pinigų sumažėjimą, o suvestinio registro sąskaitos 2411„Pirkėjai LR“ kredito skiltyje (pajamos) nurodė „2008-03-18 pagal dokumentą 08/02 A. K.“ 100 000 Lt. Kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti akcininkų susirinkimo protokolai dėl pelno paskirstymo, pinigų gavimą ir įnešimą patvirtinantys dokumentai kasos išlaidų ir pajamų orderiai), negalima nustatyti kokiu pagrindu UAB „Artagiris“ buhalterinėse sąskaitose 340 „nepaskirstytasis ankstesnių ataskaitinių metų pelnas“ debeto skiltyje ir sąskaitos 2411 „Pirkėjai LR“ kredito skiltyje A. K. vardu 2008-03-18 užregistravimo 100 000 Lt ūkinę operaciją. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus UAB „Artagiris“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „Artagiris“ Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 d., 2 d. ir 4 dalies, 13 straipsnio 4 d. ir 5 dalies nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2004-05-05 iki 2008-06-11 negalima iš dalies nustatyti UAB „Artagiris“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 64-99, 100-195, 7 t., b. l. 1-99).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog V. K. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu ir neigė turėjusi tikslą apgaule suklaidinti UAB „S. E. miškas“ siekdama juos įtikinti dėl parduodamo stataus miško kirtimo galimumo ir melagingai sutarčių punktuose nurodžiusi, kad kirtimai bus atliekami vadovaujantis gautu leidimu kirsti mišką. V. K. neigė savo kaltę visa jai pareikšto kaltinimo apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas. Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).
Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Suklaidintas dėl kaltininko ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar jo nuosavybei ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ir po kurio laiko turtą ar jo ekvivalentą sugrąžins teisėtam savininkui ar valdytojui. Tačiau turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl apgaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškas (kasacinė byla Nr. 2K-851/2001).
V. K. ir jos vyro A. K. pozicija dėl su UAB „S. E. miškas“ susiklosčiusių teisinių santykių ir jų sekos viso baudžiamosios bylos tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvus nuosekli ir pastovi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, minėtų asmenų parodymai buvę visiškai identiški, aplinkybių dėstymas taipogi buvęs visiškai vieningas, patvirtinantis vienas kito parodymus, jų apimtį, bei, svarbiausia, esmę. Vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog V. K. ir A. K. parodymai ne tik nebuvo paneigti, bet dargi priešingai, patvirtinti bylos medžiaga – liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2005 m. gruodžio 15 d. UAB „Artagiris“ atstovaujama direktorės V. K. ir UAB „Stora E. M.“ sudarė dvylika sutarčių dėl stataus miško UAB „Artagiris“ priklausančiose valdose pirkimo pardavimo. Nustatyta, jog visų be išimties sutarčių tekstai buvo identiški, visos šios sutartys buvo abiejų šalių pasirašytos ir patvirtintos šalių antspaudais. Nustatyta ir tai, jog visose šiose sutartyse ties žodžiais „Leidimas miškui kirsti“ yra brūkšnys (1 t., b.l.24-25, 29-30, 29-58).
Teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai nustatyta ir tai, jog sutartis, kurias UAB „Stora E. M.“ vardu pasirašydavo generalinis direktorius A. M., ruošdavo UAB „S. E. miškas“ vadybininkai ir šios sutartys buvusios tipinės ir pasirašomos visais analogiškais atvejais kaip ir su UAB „Artagiris“. Ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtinta ne vieno liudytojo parodymais. Liudytojas A. M. parodė, kad šabloninės sutarties forma buvo sukurta konsultuojantis su teisininkais ir tai buvo vienodas šablonas, kuris buvo naudojamas visais atvejais ir, kurį jau tik vadybininkui paruošus galutinį, suderintą variantą, pasirašydavo jis pats. Be to, liudytojas patvirtino ir tai, jog yra buvę atvejų, kai tokios sutartys buvo pasirašomos ir vykdomos jų sudarymo metu neturint leidimo kirsti mišką. Analogiškas aplinkybes, t.y. sutartis buvus tipines ir jų pasirašymo momentu miško pardavėjui dažnai neturėdavus išimtų ir galiojančių leidimų kirsti mišką, patvirtino ir liudytojai R. N., R. J., S. Ž., V. K..
Išanalizavus visų šių liudytojų parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą – tipines pirkimo – pardavimo sutartis, akivaizdu, jog UAB „Stora E. M.“ buvo paruoštos šabloninės stataus miško pirkimo pardavimo sutartys, už kurių suderinimą ir paruošimą buvo atsakingi atitinkami vadybininkai, kaip ir akivaizdu ir tai, jog šioje įmonėje kasdiene ir normalia praktika buvo tapę, jog būtent tokių sutarčių sudarymo metu stataus miško pardavėjas dažniausiai neturėjo leidimo kirsti mišką, o jį išsiimdavo tik paprašius UAB „S. E. miškas“ ir tik esant poreikiui. Ne išimtis ir UAB „Artagiris“ atvejis. Visi be išimties liudytojai patvirtino UAB „Stora E. M.“ dirbus būtent tokiu principu, ir net įvardino labai objektyvias to priežastis – leidimas kirsti mišką galioja trumpą laiką, nuolatinio poreikio nuolat be sustojimo kirsti visą nusipirktą statų mišką nebuvimas, gamtinės sąlygos, dėl kurių ne visus metus yra galimybė kirsti statų mišką.
Matyti, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų V. K. tyčinį veikimą tikslu pasirašyti kitokias nei tipines sutartis su UAB „Stora E. M.“, melagingai sutartyse nurodžius apie turimą galiojantį leidimą miškui kirsti ir tokiu būdu paveikus UAB „Stora E. M.“ atstovus pasirašyti su ja būtent tokias sutartis. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, jog sudarant sutartis su UAB „Artagiris“ buvo laikomasi normalios susiformavusios praktikos, kai leidimo kirsti numeris į sutartyje paliktą tuščią vietą buvo įrašomas jau po sutarties pasirašymo, po to kai jis būtų buvęs išimtas. Aplinkybę, jog abi sutarties šalys jų pasirašymo dieną buvo puikiai ir tinkamai informuotos apie visas su sutarčių vykdymu susijusias aplinkybes patvirtina ir tai, jog abi šalys minėtas sutartis ir pripažino, ir vykdė, nes UAB „Stora E. M.“, kaip ir kitais atvejais pagal praktiką, pervedė pagal šias sutartis UAB „Artagiris“ avansą – 549850 Lt sumai. Jokių pagrįstų duomenų, kad UAB „Artagiris“ direktorė būtų šio avanso pati prašiusi ar pati sąmoningai inicijavusi, kad UAB „Stora E. M.“ ne kaip įprastai, o tik šiai bendrovei, pritaikytų išimtį ir tik todėl, jį pervedė, byloje nėra.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog leidimą kirsti mišką UAB „Stora E. M.“ paprašė pateikti tik 2007 metais, t.y. praėjus trims metams, nuo pirmųjų pirkimo pardavimo sutarčių su UAB „Artagiris“ pasirašymo.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog sutartis su UAB „Robidoga“, dėl kurių V. K. taip pat buvo kaltinama sukčiavusi UAB „S. E. miškas“ atžvilgiu pasirašė tik 2006 metais, t.y. praėjus dvejiems metams nuo pirmųjų sutarčių su UAB „Stora E. M.“ pasirašymo.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog pačių pirkimo – pardavimo sutarčių su UAB „Robidoga“ nėra. Registrų centro duomenimis nustatyta, jog UAB „Artagiris“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Robidoga“ dėl miško ūkio paskirties žemės sklypų UAB „Robidoga“ pardavimo (4 t., b. l. 31-86).
Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad 2006 metais UAB „Robidoga“ bendradarbiavo su UAB „Artagiris“ ir su šia bendrove buvo pasirašyta 15 pirkimo – pardavimo sutarčių dėl miško su žeme pirkimo Širvintuose, Panevėžyje, Kretingoje, Vilniuje. Žemė su mišku buvo perkama tikslu kirsti mišką ir vykdyti ūkinę veiklą. Tuo tarpu, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neprisiminė ir iš esmės reikšmingų bylai aplinkybių neparodė. Tokia liudytojo pozicija kelia teismui pagrįstų abejonių, nes, turint omeny pareikštą kaltinimą, ikiteisminio tyrimo metu parodymus liudytojas R. L. davė itin tikslius parodymus. Atkreiptina, jog liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas – 2012 m. balandžio 11 d., taigi praėjus pakankamam laiko tarpui nuo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo (2006 m. spalio 24 d. – 2007 m. liepos 19 d.) ir kaip matyti, jo parodymai konkretūs. Tuo tarpu, bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet nuo apklausos ikiteisminio tyrimo metu praėjo žymiai mažiau laiko, liudytojas nurodė aplinkybių neprisimenantis.
Bylos medžiaga nustatyta, jog jokių kitų objektyvių duomenų, kurie vienareikšmiai leistų daryti išvadą, jog UAB „Robidoga“ buvo parduota ne tik miškų ūkio apskrities žemė, bet ir miškai, byloje nėra. Net ir pareiškiant kaltinimą, jame nurodytos būtent šešios su UAB „Robidoga“ tik dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų sudarytos sutartys.
Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).
Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, jog V. K. veiksmuose, pasirašant UAB „Artagiris“ vardu sutartis su UAB „Stora E. M.“, šiai bendrovei naudojant būtent UAB „Stora E. M.“ paruoštas tipines sutartis, pačiai UAB „Stora E. M.“, ir net jos vadovui, žinant, kad, kaip ir kitais atvejais, nenukrypstama nuo jau susiformavusios praktikos, kad leidimai kirsti mišką nebuvo reikalaujami sutarčių pasirašymo momentu, teismas neįžvelgia nei V. K. veikimo tyčia, nei jos panaudotos apgaulės UAB „Stora E. M.“ atžvilgiu, kuri pareiškiant būtent tokio pobūdžio kaltinimą yra būtina ir esminė.
Pareiškiant kaltinimą V. K. buvo inkriminuotas ir UAB „Stora E. M.‘ suklaidinimas dėl UAB „Artagiris“ nemokumo tuo momentu kai buvo pasirašomas 2007 m. rugsėjo 30 d. Stataus miško pardavimo sutarčių nutraukimo protokolas Nr. A7 (1 t., b. l. 59-61).
Tačiau išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą – UAB „Artagiris“ finansininkėmis dirbusių liudytojų J. S. ir I. B. (Mineikienės) parodymus, UAB „Artagiris“ darbuotojo A. B. parodymus, byloje išvadą pateikusios specialistės I. A. parodymus nustatyta priešingai – UAB „Artagiris“ finansinę būklę buvus ne tik stabilią, bet ir palyginus su kitomis bendrovėmis finansiškai gerą.
Nustatyta ir tai, jog 2006 m. birželio 12 d. ir 2007 m. liepos 15 d. UAB „Artagiris“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartis su Norvegijos kompanija A/S V. F. dėl palečių pirkimo (10 t., b. l. 38-39, 36-37), o iš 2007 metų gegužės mėnesio susirašinėjimo tarp UAB „Artagiris“ ir A/S V. F. matyti, jog tarp šalių vyko intensyvus bendravimas dėl sudarytų sutarčių vykdymo ir bendradarbiavimo, gamybos ir kiekių planavimo (10 t., b. l. 40-50).
Tokiu būdu, vertinant išdėstytą, darytina išvada, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad V. K. sąmoningai klaidino UAB „Stora E. M.“ dėl UAB „Artagiris“ mokumo ir jau tada žinojo, kad tikrai negalės įvykdyti pasirašomo 2007 m. rugsėjo 30 d. Stataus miško pardavimo sutarčių nutraukimo protokolo Nr. A7 ir prie jo esančio mokėjimo grafiko (1 t., b. l. 59-61), nepagrįsta ir neįrodyta jokiais objektyviais duomenimis.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog 2008 m. kovo 27 d. UAB „Artagiris“ su prašymu kreipėsi į UAB „S. E. miškas“ dėl įsipareigojimų pagal sutarčių nutraukimo protokolą Nr. A7 vykdymo, kuriame nurodė, kad jų įmonės veikla yra sezoninė, sunkiuoju jų įmonei metu jie neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų, tačiau įsipareigoja likusią sumą apmokėti iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal tai, kaip buvo numatyta apmokėjimų grafike (7 t., b. l. 149).
V. K. ir A. K. teismui duoti paaiškinimai dėl to, kodėl jie sumokėjo UAB „Stora E. M.“ tik vieną įmoką pagal mokėjimo grafiką ir neturėjo galimybės sekantį mokėjimą įvykdyti būtent sutartą dieną, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir yra logiški, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Visų šių aplinkybių visuma patvirtina V. K. ir A. K. parodymus, jog jie būdami UAB „Artagiris“ savininkais ir turėdami šį verslą kaip savo šeimos vienintelį pajamų šaltinį, 2007 metais ėmėsi visų įmanomų ir būtinų priemonių, siekdami jį išsaugoti ir vystyti bei ieškojo būdų atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Stora E. M.“.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog 2008 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovės UAB “S. E. miškas” ir atsakovės UAB “Artagiris” taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-123/2008 dėl 693 073 Lt skolos priteisimo pagal nutraukimo protokolą, 77 318,93 Lt skolos už parduotą medieną bei suteiktas paslaugas, 248 823 Lt baudos, šešių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (7 t., b. l. 134-135). Akivaizdu, jog šalys tarp jų kilusį civilinį teisinį ginčą išsprendė civiline tvarka, UAB „Stora E. M.“ pasinaudojus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2008 m. gegužės 28 d. UAB „Artagiris“ direktorius A. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Artagiris“ iškėlimo (2 t., b. l. 32-35). 2008 m. birželio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, jog UAB „Artagiris“ iškelta bankroto byla, 2009 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t. b.l. 93-94, 5 t. b.l. 136, 146-147).
Išanalizavus visą aptartų baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visetą, vienareikšmiai konstatuotina, jog tarp UAB „Artagiris“ ir UAB „Stora E. M.“ sudarytų dvylikos stataus miško pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu susiklostė išimtinai tik civiliniai teisiniai pirkimo pardavimo santykiai. Nustatyta, jog ginčas kilęs tarp šalių dėl sutartinių santykių pažeidimo ir dėl to atsiradusios žalos buvo sprendžiami ir išspręsti civiline tvarka. Nustatyta, jog UAB „Artagiris“ buvo pradėta ir įvykdyta bankroto procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje teismų praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija, ne viena kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamojo atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012).
Vertinant išdėstytą, esant ikiteisminio tyrimo metu pateiktų įrodymų apimčiai, objektyviai konstatuoti, V. K. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nėra pagrindo. Tokią išvadą suponuoja ir konstatuota aplinkybė, jog tarp UAB „S. E. miškas“ ir UAB „Artagiris“ dvylikos pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu susiklostė išimtinai tik civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas buvo išspręstas civiline tvarka.
Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamųjų kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, daro išvadą, kad V. K. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, baudžiamojoje byloje konstatavus, jog V. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties, civilinio ieškovo UAB „S. E. miškas“ pareikštas civilinis ieškinys 1 101 850 Lt sumai, paliktinas nenagrinėtu.
V. K. buvo kaltinama tuo, jog apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl tol negalima iš dalies nustatyti UAB „Artagiris“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. A. K. buvo kaltinamas tuo, jog apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl tol negalima iš dalies nustatyti UAB „Artagiris“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) apskaitos dokumentų sugadinimu. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios pasekmės – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.
Tuo tarpu įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtą medžiagą – 2011 m. birželio 6 d. specialisto išvadą Nr. 37 (0615) (6 t., b. l. 64-99, 100-195, 7 t., b. l. 1-99), ją pateikusios specialistės I. A. parodymus, apie tai, kad jos manymu, atlikus šį tyrimą nustatyti pažeidimai UAB „Artagiris“ buvo tik aplaidumas ir jai matyti, kad vedant UAB „Artagiris“ apskaitą tiesiog trūko kruopštumo, taip pat UAB „Artagiris“ finansininkių liudytojų I. B. (Mineikienės) ir J. S. parodymus apie tai, kad joms dirbant šioje bendrovėje, nors visi buhalteriniai dokumentai ir buvo tvarkingai vedami ir segami, tačiau dėl praktikos trūkumo, žinių stokos, buhalterinėje programoje iš tiesų galėjo pasitaikyti klaidų, bei tai, kad joms dirbant įmonė net patikrinus ir mokesčių inspekcijai, žymių pažeidimų nustatyta nebuvo, daryti kategoriškos išvados, jog tiek V. K., tiek A. K. specialiai ir tyčia, suvokdami savo nusikalstamų veiksmų pasekmes ir jų siekdami, apgaulingai tvarkė UAB „Artagiris“ buhalterinę apskaitą, teismas padaryti neturi pagrindo.
Vertinant išdėstytą, esant ikiteisminio tyrimo metu pateiktų įrodymų apimčiai, objektyviai konstatuotina, kad V. K. ir A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog remiantis 2011 m. birželio 6 d. specialisto išvada Nr. 37 (0615), ją pateikusios specialistės I. A. parodymais, liudytojų parodymais, konstatuotina, jog pažeidimai tvarkant UAB „Artagiris“ buhalterinę apskaitą visgi nustatyti. Konstatuoti būtini padariniai – dėl V. K. ir A. K. aplaidumo nėra galimybės nustatyti UAB „Artagiris“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.
Tokiu būdu, V. K. ir A. K. veiksmai perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog V. K. aplaidžiai tvarkė įstatymų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. ir A. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.s“ laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
V. K. ir A. K. aplaidžiais veiksmais įtakoti padariniai atsirado nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. Esant tokioms aplinkybėms, šių asmenų atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. (2003 04 10 įstatymas Nr. IX-1495 (Žin., 2003, Nr. 38-1733) iki 2010 m. birželio 29 d. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numatė, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas.
Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamasis procesas kaltinant V. K. ir A. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais teismas, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą V. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (2004 07 15 įstatymo redakcija Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13; Žin., 2004, Nr. 108-4030)), nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (2004 07 15 įstatymo redakcija Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13; Žin., 2004, Nr. 108-4030)), nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
UAB „S. E. miškas“ civilinį ieškinį 1 101 850 Lt sumai palikti nenagrinėtu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, saugomus Klaipėdos AVPK NTB ENTS tarnybinėse patalpose, adresu Taikos pr. 63 (6 t., b. l. 42-43, 46-49; 58-60, 7 t., b. l. 107-109), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiai UAB „P. a. a.“, T. g. 60-106, Klaipėda.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus- 2007-08-16 serija A Nr. 0292051, 2007-11-07 serija A Nr. 0292052, 2007-12-14 serija A Nr. 0292053 (originalai), esančius voke prie 9 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.