Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui V. R. dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 10 d. ir 11 d., priteisia ieškovui iš atsakovo 5550 eurus bankroto administratoriaus išlaidas.

Teismas pagal rašytinius įrodymus – 2019-01-09 Kauno apygardos teismo nutartį (b.l.7-9) nustatė, kad UAB „Meniva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas. 2019-01-09 Kauno apygardos teismo nutartimi (b.l.14,15) patvirtinta administravimo išlaidų suma 5550 eurų, iš kurių 1665 eurų bankroto administratoriaus atlyginimas. 2019-05-13 Kauno apygardos teismo nutartimi (b.l.16) UAB „Meniva“ pripažinta bankrutavusia, administratorius įpareigotas ją likviduoti. Pagal registro išrašą atsakovas V. R. nuo 2015-04-22 yra UAB „Meniva“ akcininkas ir vadovas. Minėta aplinkybė suponuoja, kad bendrovės vadovas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d., privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas yra veiksnus asmuo, įsigydamas akcijas ir užimdamas bendrovės vadovo pareigas, privalėjo suprasti pasekmes, prisiimti atsakomybę už bendrovės veiklą ar jos likvidavimą, taip pat pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas teismui pateikė administravimo išlaidų iššifravimą vykdant UAB „Meniva“ bankroto bylą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l.54-85). Teismas, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 10 d. ir 11 d., priteisia ieškovui iš atsakovo 5550 eurus bankroto administratoriaus išlaidas. Administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės bankroto administratoriui, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai. Ieškovas teismui pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus - mokėjimo dokumentus (b.l.54-85).

Teismas atsakovo atsikirtimą, kad ieškovas neįrodė žalos atsiradimo sąlygų, atmeta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje (iki 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988, įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d., redakcijos) nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsakovas V. R. neatliko įstatyme numatytų veiksmų, nors buvo bankrutuojančios įmonės vadovas ir akcininkas. Teismas konstatuoja, jog tarp nustatytų atsakovo (buvusio įmonės vadovo) neteisėtų veiksmų (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir atsiradusių nuostolių yra priežastini ryšys, kadangi būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti bankroto administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas suteikė administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei, todėl turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitų bankroto administravimo išlaidų atlyginimą. Ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais.

Teismas atmeta atsakovo V. R. atsikirtimą (b.l.97), kad ieškovas turėjo pateikti ne tik ieškovo išlaidas patvirtinančius įrodymus, bet ir sutartis dėl elektros energijos tiekimo, kelionės lapus, ryšių priemonių naudojimosi ir patalpos nuomos sutartis. Teismas atsakovo atsikirtimą atmeta, nes vykdant bankroto administratoriaus veiklą, reikalingas ir transportas, ir ryšių priemonės, ir patalpos, ir kvalifikacijos kėlimas. Ieškovas atliko BUAB „Meniva“ likvidavimą, kas savaime reikalauja išlaidų paruošiant archyvui dokumentus, tvarkant buhalterinę apskaitą, teikiant dokumentus registro įmonei, mokesčių inspekcijai.

Teismas atmeta atsakovo V. R. atsikirtimą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija paėmė dokumentus, todėl negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas teismui pateikė Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos ikiteisminio tyrimo dokumentus (b.l.29-40), iš kurių matyti, kad UAB „Meniva“ buvo naudojama grobstyti pridėtinės vertės mokestį iš valstybės biudžeto, įtarimai pareikšti ir atsakovui V. R.. Minėta aplinkybė rodo, kad atsakovas V. R., įsigydamas UAB „Meniva“ akcijas, būdamas UAB „Meniva“ vadovu, turėjo pasirūpinti buhalterijos dokumentų išsaugojimu, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne siekti išsaugoti bendrovę, laukti pasekmių, sąlygotų ikiteisminio tyrimo ar mokesčių inspekcijos. Bankrutuojančios UAB „Meniva“ likvidavimu užsiėmė ieškovas, todėl atsakovui yra prievolė atlyginti ieškovui išlaidas, kurias patyrė tvarkant įmonės bankroto ir likvidavimo dokumentus.

LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalys įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė (LR CPK 88 str.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 96 str., iš atsakovo V. R. priteisia žyminį mokestį valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. R., a.k(duomenys neskelbtini) MB „Penktas šansas“, j.a.k. 304099424, naudai 5550 eurus administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos mėn. 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. R., a.k(duomenys neskelbtini) žyminį mokestį valstybės naudai 167 eurus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.