Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-432-198/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melsta“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl paskolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nustačius, kad prievolę turi įvykdyti atsakovė kaip solidari skolininkė, nereikia atnaujinti ieškinio senaties termino. Negalima laikyti, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo tada, kai suėjo paskolos grąžinimo terminas. Nors prievolės įvykdymo terminas ir buvo nustatytas, bet jam suėjus paskolos teisiniai santykiai tęsėsi. Atsakovė niekada nepareiškė, kad paskolos negrąžins, kas būtų nutraukę ieškinio senaties terminą.

4. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas vis dėlto buvo praleistas, jis turi būti atnaujintinas, atsižvelgiant į tai, kad paskolą sudaręs asmuo S. Ž. ir jo sutuoktinė (atsakovė) valdė žymią dalį bendrovės akcijų; kad jiedu turi pareigą bendrovės atžvilgiu elgtis sąžiningai, kad iki bankroto bylos iškėlimo sutuoktiniai piktnaudžiavo savo, kaip akcininkų (dalyvių), teisėmis. Administratorius, atstovaujantis įmonei, apie suteiktą ir negrąžintą paskolą sužinojo po bankroto bylos iškėlimo susipažinęs su įmonės dokumentais. Tokiu būdu laikytina, kad jis, kaip juridinio asmens vadovas, apie įmonės ir kreditorių teisių pažeidimą sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Prioritetiškai turi būti ginami bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai, taigi reikia atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su paskolos suteikimu, asmenų prievolėje pasikeitimu, prievolės rūšies identifikavimu, ieškinio senaties termino ir terminų pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams taikymu, šių terminų praleidimu ir jų atnaujinimu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. Ž. ir E. P. (po santuokos sudarymo – Ž.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). S. Ž. turėjo UAB „Melsta“ akcijų (b. l. 9-10), dirbo įmonėje pagal darbo sutartį (b. l. 84). Ieškovas, atstovaujamas generalinio direktoriaus V. P. , ir S. Ž. 1996 m. liepos 15 d. sudarė 16 000 Lt (arba 4 000 JAV $) paskolos sutartį, paskola turėjo būti grąžinta iki 1997 m. liepos 16 d. (b. l. 8-9). Paskolos sutartyje yra ranka padarytas prierašas, kad [sutartis] pratęsta iki 1998 m. liepos 16 d., tačiau prierašas sutartį sudariusių asmenų parašais nepatvirtintas. 1996 m. liepos 5 d. datuotas kasos išlaidų orderis (b. l. 15) nurodo, kad 1996 m. liepos 15 d. S. Ž. išduota 16 000 Lt paskola pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktos UAB „Melsta“ 1996 m. kasos knygos ir jos 1996 m. liepos mėnesio kopijos (b. l. 80-82, 87) įrašai liudija, kad buvo apskaityta 16 000 Lt S. Ž. suteikta paskola (įmonės atliktos finansinės operacijos Nr. 420).

2004 m. liepos 30 d. S. Ž. mirė (b. l. 27). Palikėjo turtines teises ir pareigas perėmė atsakovė ir mirusiojo dukra R. R. , kuri nėra dalyvaujantis šioje byloje asmuo (b. l. 28).

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 6-7) iškėlė ieškovui bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė L. P. . 2009 m. gruodžio 7 d. bankroto administratorius kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti 4 000 JAV $ dydžio paskolą (b. l. 11). Atsakovė 2009 m. gruodžio 16 d. paprašė administratoriaus pateikti reikalavimo grąžinti paskolą pagrindžiančių dokumentų kopijas (b. l. 13), bet paskolos negrąžino.

2010 m. sausio 6 d. duomenimis, atsakovei priklauso 24 419 vnt. paprastųjų vardinių 5 Lt nominalios vertės ieškovo akcijų (b. l. 22). Atsakovė ieškovo akcijų tiesiogiai nebuvo įsigijusi, t. y. UAB „Melsta“ akcininke įrašyta po S. Ž. mirties (b. l. 84).

Paskolos sutartis yra realinis sandoris, nes laikoma sudaryta, jeigu paskolos dalykas realiai buvo perduotas (1964 m. CK 291 str. 1 d., 2000 m. CK 6.6.870 str. 1 d.). Įvertinus paskolos sutartį, kasos išlaidų orderį, įmonės 1996 m. kasos knygoje užfiksuotą ginčo paskolos suteikimą; tai, kad atsakovė neginčija S. Ž. parašų autentiškumo minėtuose dokumentuose, darytina išvada, kad ieškovas 1996 m. liepos 15 d. suteikė S. Ž. 16 000 Lt paskolą, t. y. tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę sutuoktiniai atsako bendru turtu, jeigu tai, kas gauta pagal šią prievolę, sunaudota šeimos interesais (SŠK 25 str. 2 d., CK 3.109 str. 1 d. 3 p.). Pareiga įrodyti, kad paskola sunaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tenka ieškovui (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu ieškovo advokatas nurodė, jog neturi duomenų, kad paskola panaudota ne šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 87). Bet tai anaiptol nereiškia, jog ieškovai turi priešingų įrodymų, t. y. kad paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė neigia, kad paskola buvo gauta ir būtų buvusi išleista jų šeimos interesais (b. l. 88). Vadinasi, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. Ž. ir E. Ž. būtų siejusi solidari prievolė ieškovui.

Apelianto nuomone, preziumuotina, kad paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 1998 m. liepos 16 d. paskolos davėjo sutikimu, nes S. Ž. veiksmai (paskolos negrąžinimas iki 1997 m. liepos 16 d.) rodo, jog kreditorius sutiko su paskolos grąžino termino pratęsimu. Be to, apelianto teigimu, ieškinio senaties terminas, suėjus paskolos grąžinimo terminui, neprasidėjo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta, remdamasi tokiais motyvais.

Iš paskolos sutartyje esančio sutarties šalių nepasirašymo prierašo dėl jos pratęsimo nėra aiškus prierašo autorius, neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu tikslu ir kada jis padarytas. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų paskolos grąžinimo termino pratęsimo aplinkybėms nustatyti. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad paskolos negrąžinimas iki 1997 m. liepos 16 d. rodo, jog abi sandorio šalys sutiko dėl paskolos grąžino termino pratęsimo iki 1998 m. liepos 16 d.

1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1964 m. CK 86 str., 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). Apelianto argumentai, kad ieškinio senaties terminas apskritai neprasidėjo, nes paskolos teisiniai santykiai nenutrūko, kadangi atsakovė niekada nepareiškė, jog paskolos negrąžins, yra laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad jei suėjus prievolės įvykdymo (skolos grąžinimo) terminui prievolė gera valia neįvykdoma, kreditoriaus reikalavimo teisė tampa vykdytina ir esant reikalui gali būti vykdoma priverstine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs prierašo sukeliamų teisinių pasekmių (termino pratęsimo), teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią - 1997 m. liepos 17 d., ir pabaigą – 2000 m. liepos 16 d.

Kaip minėta, po paskolos gavėjo 2004 m. liepos 30 d. mirties, jo turtines teises ir pareigas paveldėjo atsakovė ir mirusiojo dukra. Mirties faktas ir vienašalis sandoris – palikimo priėmimas reiškia, kad įvyko universalus mirusiojo teisių ir pareigų perėjimas (CK 6.101 str. 4 d. 1 p.); t. y. įpėdiniai, priėmę palikimą, materialiai atsako už palikėjo skolas (CK 5.1 str. 1-2 d.). CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keli įpėdiniai, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Tokiu atveju, kai yra solidarių skolininkų daugetas, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 str. 4 d.). Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas reikalavimą pareiškė tik vienam iš skolininko įpėdinių (buvusiai sutuoktinei), iš esmės nekliudo priteisti paskolą iš atsakovės. Tai paaiškintina tuo, kad jei vienas įpėdinis įvykdo visą palikėjo prievolę, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 str.).

Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad solidari prievolė siejo ne sutuoktinius, bet skolininko įpėdinius, pirma svarbu nustatyti, ar kreditorius nepraleido termino pareikšti reikalavimus įpėdiniams, tik po to nustatoma, ar jis nepraleido bendro ieškinio senaties termino, taikytino reikalavimams, kylantiems iš paskolos teisinių santykių, o jei pastarąjį terminą praleido, sprendžiama, ar yra pagrindas jį atnaujinti.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio taikymą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas (teisme ar ne teisme), gali būti procedūrinis, jei reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams, palikimo administratoriui, arba ieškinio senaties, jeigu pareiškiamas ieškinys. Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pareikšti vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai praleistas dėl svarbių priežasčių terminas teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas). Jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų imtasi vėliau nei per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Terminas nustatytas tam, kad įpėdinis galėtų susipažinti su palikėjo kreditorių reikalavimais ir apsispręsti, ar priimti palikimą, jeigu taip - kokiu būdu.

Byloje susiklostė situacija, kai ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei grąžinti paskolą iš pradžių ne teismine tvarka (b. l. 11), paskui – teismine tvarka, abiem atvejais praėjus daugiau kaip 3 metų terminui, skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo momento. Kadangi teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – įpėdinių informavimas apie reikalavimus – per 3 metus neatlikti, pratęsti (atnaujinti) naikinamąjį terminą teismas neturi teisės jokiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą bendrą ieškinio senaties terminą iš paskolos teisinių santykių kylantiems reikalavimams, kuris baigėsi 2000 m. liepos 16 d.

Ieškovas niekaip neįrodinėjo savo argumentų apie atsakovės ir UAB „Melsta“ valdymo organų gerus santykius ir dėl to galimą jų neteisėtą susitarimą nereikalauti paskolos grąžinimo atsakovei tapus įmonės akcininke paveldėjimo pagrindu. Tokiais teiginiais ieškovas grindė atsakovės nesąžiningumą prieš įmonę ir jos kreditorius. Šių argumentų nepagrįstumą liudija atsakovės nurodytos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis patvirtintos aplinkybės apie 2006 metais atsakovės inicijuotą teisminį ginčą kitam įmonės akcininkui ir jos vadovui dėl akcininkų susirinkimo sprendimų neteisėtumo ir žalos įmonei atlyginimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį bet nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neatleistas. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 2,70 Lt (b. l. 78). Tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, todėl remiantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.