Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. ir jo gynėjos advokatės E. Latauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 2 d. 02.54 val. iki 2021 m. gegužės 2 d. 10.23 val. (vieną dieną), ir paskirta galutinė – 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį L. K. pradės atlikti arešto bausmę (arba bus sulaikytas paieškos atveju).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, L. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: draudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems metams), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, iš L. K. konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. L. vardu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 2 d., apie 02.54 val., Vilniuje, ties pastatu Subačiaus g. 43, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie L. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, L. K. parinkdamas bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšis bei dydžius, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė ir jos įgyvendinimo forma bei baudžiamojo poveikio priemonės terminas atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, taigi jos adekvačios padarytai nusikalstamai veikai, nelaikytinos aiškiai per griežtomis, o skunde nurodomos aplinkybės, be kita ko, procesiniai aspektai vykdant paskirtą bausmę, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė neužtikrins jomis siekiamų tikslų. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl L. K. paskirtos bausmės.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. L. K. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą taip pat ir laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. K., atsižvelgė ne tik į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, būnant apsvaigusiam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis), bet ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Buvo įvertinta tai, kad L. K. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau ne kartą teistas (8 kartus), naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, vienerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, du kartus už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Vertindama nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ir, būdamas neatidus, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio – šią aplinkybę patvirtino tiek nuteistasis (t. 1, b. l. 57-60, 68-70), tiek policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 8). Ši aplinkybė užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokolo priede (t. 1, b. l. 12-18). Taigi, L. K., suvokdamas, kad yra neblaivus, tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuo sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog turtinio pobūdžio sankcijos ne tik sudarytų sunkumų jas įvykdyti nuteistajam, kadangi šis neturi pastovaus, oficialaus darbo, pastarojo teigimu, gyvena tik iš „šeimyninės pašalpos“, savivaldybei priklausančiame bute, bei nustatęs, jog nuteistasis paskirtų baudų nemoka, o vykdant priverstinį baudų išieškojimą, baudos lieka neišieškotos, tinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei skirtinos bausmės efektyvumą, padarė pagrįstą išvadą, jog baudos bausmė nebus veiksminga ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl, paskirdamas švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė buvo netinkamai individualizuota – teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo pobūdį bei aplinkybes, ir L. K. asmenybę, išdėstė parinktos bausmės rūšies ir dydžio nustatymo motyvus. Kaip matyti, nuteistajam paskirtos arešto bausmės dydis artimas jos vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis), be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė taip pat buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, aptartos aplinkybės suteikia pagrindo teigti, jog apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta, o parinktos bausmės trukmė nėra per didelė.

9. Apeliaciniu skundu prašoma L. K. skirti švelnesnę bausmę ? paskirtą arešto bausmę keisti į 6-9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog toks apeliantų prašymas yra prieštaringas, kadangi laisvės atėmimo bausmė bausmių sistemoje yra griežtesnė nei areštas. Antra, toks prašymas galėtų būti tenkinamas, esant prokuroro skundui, tačiau tai nenustato teismui pareigos privalomai taikyti BK 75 straipsnyje numatytų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių nuostatų. Byloje aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad L. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos švelnesnės bausmės – pavyzdžiui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 12 MGL (1 560 LT) dydžio bauda neišieškota, ar anksčiau pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu), L. K. elgesio nekeičia bei nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Priešingai, ankstesni nuteistojo baustumai bei nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika rodo tai, kad L. K. daromi KET pažeidimai tampa pavojingesni, kelia realią grėsmę eismo saugumui. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, visu pirma, nėra formalaus teisinio pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo, kadangi nuteistasis ne kartą baustas arešto bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis), antra, nei nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybė, jo polinkiai, ar elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nesuteikia pagrindo spręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl nėra teisinio pagrindo formaliai, ignoruojant bausmių sistemą, skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, siekiant atidėti jos vykdymą. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog skunde pabrėžiamas bausmės individualizavimo principas pasireiškia būtent konkrečių byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių įvertinimu, todėl skunde deklaratyviai nurodomi nekonkretizuoti teismų praktikos atvejai, kai nuteistiesiems skiriamos švelnesnės bausmės ar atidedamas bausmės vykdymas, nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės teisingumo. Pastebėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 16 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-885/2021 nustatytos tiek veikos aplinkybės, tiek nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra tapatūs ar labai panašūs, todėl nėra precedentu nagrinėjamai bylai.

10. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018). Taigi, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteistojo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, o tai, kad paskirta prievartos priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų, nereiškia, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

11. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, remiantis kuriomis baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios L. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, kartu nuteistojo daromų KET pažeidimų sistemingumą bei šioje byloje nustatyto KET pažeidimo šiurkštumą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas maksimalų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

13. Kaip minėta, L. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ir, būdamas neatidus, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nuteistasis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių, keleivio, bet ir savo paties sveikatai ar net gyvybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog L. K. žymiai viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Remiantis bylos duomenimis, L. K. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už analogiškus (t. 1, b. l. 100-112), visi ji padaryti nuteistajam iš esmės neturint teisės variuoti transporto priemonių – šis ne tik neįgijo teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau pastarajam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 42 mėnesiams, kuri vykdoma nuo 2021 m. kovo 10 d. (t. 1, b. l. 103-104). Nepaisydamas to, nuteistasis 2021 m. balandžio 10 d. įsigijo automobilį, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš esmės įrankį naujų administracinių nusižengimų ir nagrinėjamo nusikaltimo padarymui.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, jog nuteistasis neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Taigi, tiek padaryto nusikaltimo – KET pažeidimo – šiurkštumas, tiek itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, suteikia pagrindą teigti, kad nuteistajam paskirtas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra būtinas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuteistąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tokiu būdu padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, o apeliantų prašomas 3 metų terminas, kuris yra iš esmės trumpesnis, nei nuteistajam paskirta administracinio poveikio priemonė, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas recidyvui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. K. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.