- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- 1-2056-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13776-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutine subendrinta bausme – 12 MGL (1 560 LT) dydžio bauda, bauda neišieškota;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 40 parų areštu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. ir 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas, bausmę atlikęs;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 9 MGL (338 Eur) bauda, bauda neišieškota;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 256 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 56 parų areštu, bausmę atlikęs;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams skiriant įpareigojimus;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2,4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausme – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas, 2019 m. balandžio 26 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2021 m. gegužės 2 d. apie 02.54 val. Vilniuje, ties pastatu Subačiaus g. 43, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. K. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su draugu gėrė alų, tada norėjo nuvežti draugą iki namų. Tikrai gėrė alų, brendžio negėrė. Degalinėje buvo pareigūnai ir pradėjo vytis, jis sustojo, taip viskas ir baigėsi. Alų gėrė prieš 2 val. iki vairavimo, jautėsi normaliai sėsdamas už vairo. Automobilis priklauso jam, pirktas už 100 eurų. Automobilis yra važiuojantis, stovi prie namų. Teisės vairuoti neturi, neturėdamas teisių vairuoja nuo 2020 metų. Gali būti, kad du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nemoka. Sumokės visas baudas ir laikysis teises. Šiuo metu gyvena iš šeimyninės pašalpos, gyvena savivaldybei priklausančiame bute. Nedirba, nes neranda tinkamo darbo, anksčiau dirbo autoservise. Dirba pagal individualią veiklą su draugais, neoficialiai, kaip pagalbinis darbininkas statybose. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, daugiau tai nepasikartos. Prašo neskirti arešto bausmės.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 02.00 val. jam priklausančiu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas savo draugą E., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su E. sėdėjo minėtame automobilyje, kur jis (kaltinamasis) išgėrė apie 0,2 l talpos butelį brendžio, po ko su E. nusprendė nuvažiuoti iki Olandų gatvės žiede esančios degalinės. Važiuodamas pamatė prie degalinės stovinčius du policijos ekipažus ir pradėjo važiuoti greičiau, tačiau pravažiavęs pro policijos pareigūnus pamatė iš automobilio galo šviečiančius mėlynus ir raudonus pareigūnų automobilio švyturėlius, dėl ko labai išsigandęs ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio. Tada prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį iš karto išlaipino iš automobilio ir nurodė pasitikrinti girtumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,62 promilių, o vėliau, gal po 15 minučių – 2,57 promilių neblaivumas. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, automobilius vairuoja be vairuotojo pažymėjimo. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Papildomai parodė, kad 2021 m. balandžio 10 d. automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 100 Eur iš savo draugo M. B., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Jam M. B. davė dvi pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose matosi iš kokių žmonių šį automobilį pirko. Automobilio užregistruoti VĮ „Regitroje“ nespėjo. Automobilį pirko sau. Kaip ir anksčiau minėjo, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, automobilius vairuoja be vairuotojo pažymėjimo. Dėl įvykio labai gailisi, daugiau nevairuos automobilio girtas ir be vairuotojo pažymėjimo (b. l. 57-60, 68-70).
Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. R., kai patruliuodami 2021 m. gegužės 2 d. apie 02.45 val. Vilniuje, Olandų g. esančioje degalinėje, pastebėjo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, su kolega nusprendė patikrinti automobilį. Minėtas automobilis „Volvo“ dideliu greičiu iš Olandų gatvės nuvažiavo Subačiaus gatvės link. Įjungę šviesos ir garso signalus pradėjo vytis automobilį “Volvo“ ir stabdyti. „Volvo“ automobilio vairuotojas kurį laiką nereagavo ir važiavo toliau, bet netrukus sustojo ties daugiabučiu Nr. 43. Su kolega priėjusi prie sustabdyto automobilio ji nustatė, kad minėtą automobilį vairavo L. K., su kuriuo bendraudama juto iš L. K. burnos sklindantį alkoholio kvapą, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl buvo patikrintas L. K. blaivumas. Pirmu tikrinimu L. K. buvo nustatytas 2,62 promilių, o antru – 2,57 promilių neblaivumas. L. K. paaiškino prieš pusvalandį gėrė brendį bei nurodė neturįs vairuotojo pažymėjimo. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo neturint teisės, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas, o automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykio metu buvo filmuojama Body 1722 ir jų tarnybinio automobilio vaizdo kameromis (b. l. 39-42).
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko maždaug prieš 1,5 metų, neįregistravo VĮ „Regitroje“, nes planavo parduoti. Praeito mėnesio pradžioje pas jį į darbovietę atėjo L. K., kuriam parodė automobilį ir L. K. nusprendė automobilį pirkti. Tą pačią dieną su L. K. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir už automobilį L. K. sumokėjo jam 100 Eur. L. K. atidavė ankstesnes automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, techninės apžiūros lapą, registracijos liudijimą ankstesnio savininko vardu (b. l. 45-47).
Įvykio registracijos kortelės duomenyse užfiksuotos 2021 m. gegužės 2 d. įvykio dėl neblaivaus automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo aplinkybės ir papildoma informacija apie šio įvykio patikrinimą, t. y., kad ekipažas V1734 sustabdė automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas L. K. neblaivus ir neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę (b. l. 5).
Vyriausiosios patrulės V. M. 2021 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias ji parodė apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių sugadinimo požymių nenustatyta, sugadintas priekinis kairės pusės ratlankis. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 9-18).
Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. gegužės 2 d. L. K. pirmo tikrinimo metu 02.53 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 03.23 val. – 2,57 promilių neblaivumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 20-23).
Iš duomenų apie automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad automobilis 2021 m. gegužės 2 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o 2021 m. gegužės 7 d. leista automobilį grąžinti savininkui L. K. (b. l. 24-26, 37).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2001 m. liepos 17 d., savininkas-valdytojas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. J. L., nuo 2013 m. liepos 25 iki 2020 m. rugsėjo 20 d. savininkas-valdytojas A. V. (b. l. 27).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, 2021 m. gegužės mėnesį automobilio „Volvo V70“ 2001 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 450 Eur su PVM (b. l. 28).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kameros 1722, kuriuose užfiksuota kaip kaltinamasis L. K. policijos pareigūnams paaiškina, jog vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, automobilis priklauso jam, turi pirkimo-pardavimo sutartį, vairavo girtas, alkoholį vartojo prieš pusvalandį – gėrė brendį. Taip pat užfiksuotas L. K. pirmasis pūtimas į alkotesterį, kurio metu nustatomas 2,62 promilės girtumas (b. l. 48-49).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. K. pateikė tris transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas, iš kurių nustatyta, kad 2021 m. balandžio 10 d. automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas M. B. pardavė už 100 Eur pirkėjui L. K., 2020 m. rugsėjo 30 d. pardavėja J. L. šį automobilį už 550 Eur pardavė pirkėjui M. B., o 2020 m. rugsėjo 20 d. šis automobilis A. V. už 550 Eur buvo parduotas pirkėjai J. L. (b. l. 71-76).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog L. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis L. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų V. M. ir M. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, įvykio registracijos duomenys, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai. L. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas
Skiriant bausmę L. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nakties metu vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio ir neįgijęs teisės vairuoti, žala nepadaryta), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 8 kartus, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, vienerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe du kartus už vairavimą esant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 42 mėnesiams (kuri vykdoma nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2024 m. rugsėjo), tačiau neturėdamas teisės vairuoti jis 2021 m. balandžio 10 d. įsigijo automobilį, kuris buvo skirtas naujų administracinių nusižengimų ir nusikaltimo darymui, KET pažeidimai sunkėja), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria kaltinamajam padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę - areštą, jos dydį nustatant didesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti L. K. švelnesnę bausmę – baudą, nėra pagrindo, nes jis paskirtų baudų nemoka, o vykdant priverstinį baudų išieškojimą, baudos lieka neišieškotos, neturi pastovaus, oficialaus darbo, nuo 2019 m. registruojasi Užimtumo tarnyboje ir, kaip pats nurodė, gyvena iš šeimos gaunamų pašalpų, todėl baudos bausmė nebus veiksminga ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į L. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad teisiamas ne pirmą kartą, jam anksčiau buvo paskirtos arešto bausmės, vieną kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) jam negali būti atidėtas, nes be realaus bausmės atlikimo nebus įgyvendinta bausmės paskirtis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, L. K. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu L. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 2 d. 02.54 val. iki 2021 m. gegužės 2 d. 10.23 val. (b. l. 53, 65), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams.
Bylos duomenimis L. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, kaip pats teigia, vairuoja automobilius be teisių nuo 2020 metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).
Kaltinamasis L. K. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokios būklės vežė keleivį, nuvažiavo nuo kelio, todėl galėjo jį sužaloti, taigi jo veiksmų pavojingumas buvo didesnis. Per metus kaltinamasis jau du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,28 ir 1,49 promilių neblaivumas), todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu laikinai nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. apribojo nuosavybės teises į automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą J. L. vardu, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, leidžiant juo naudotis, bei turto saugotoju paskyrė L. K. (b. l. 78-87). Prokurorė prašo konfiskuoti šį automobilį.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, pagal pirkimo-pardavimo sutartį konfiskuotino automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) realią vertę atitinkanti pinigų suma sudarytų 100 eurų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, registruotas J. L. vardu, tačiau pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo įgytas ir priklauso L. K. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės faktinis savininkas ir valdytojas yra L. K., jis su šia transporto priemone padarė nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė turi būti konfiskuota. Prokurorės 2021 m. gegužės 4 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu L. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas buvo panaikinta prokurorės 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu, nes jis neturi įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 63, 88-89).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, esanti voke prie galinio bylos viršelio, paliktina saugoti šioje byloje.
Vilniaus apskrities VPK 2021 m. gegužės 7 d. pateikė duomenis, kad patyrė 18 Eur išlaidų (su PVM) dėl automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo 6 dienas (b. l. 30-36), tačiau iš 2021 m. gegužės 7 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę matyti, kad automobilis 2021 m. gegužės 7 d. buvo grąžintas L. K. ir jam išaiškinta, kad automobilio saugojimo išlaidos ūkio subjektui turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (b. l. 30, 37). Byloje nėra duomenų (neįrodyta), kad L. K. automobilis būtų grąžintas nesumokėjus saugojimo išlaidų, todėl 18 Eur išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 2 d. 02.54 val. iki 2021 m. gegužės 2 d. 10.23 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 39 paros arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį L. K. pradės atlikti arešto bausmę (arba bus sulaikytas paieškos atveju).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti L. K., kad jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt; administracija@kaunoti.lt, tel. Nr. 8 37 407 902) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.