Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-4194-845/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2YT-4194-845/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00108-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Lijana Le Huede (pirm.)
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4194-845/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00108-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 30 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos G. K. pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui po palikėjos S. M. mirties priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbiami) mirė jos senelė S. M.. Palikėja S. M. turėjo vieną vaiką – pareiškėjos tėvą J. K., kuris mirė (duomenys neskelbiami) Pareiškėjos teigimu, vieninteliai mirusiosios įpėdiniai pagal įstatymą yra jos vaikaičiai G. K. ir pareiškėjos brolis V. K.. Mirusioji S. M. testamento nebuvo sudariusi, todėl visas jos palikimas gali būti paveldėtas tik pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi tuo metu gyveno Italijoje, praradusi darbą ilgą laiką gyveno iš santaupų ir neturėjo finansinių galimybių grįžti į Lietuvą, dėl to negalėjo iš karto atlikti visų būtinų veiksmų, siekiant laiku priimti atsiradusį palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo V. K. nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) mirė pareiškėjos senelė S. M., kuri nebuvo sudariusi testamento. Mirties dieną mirusiajai S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/5 dalis nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Pareiškėja po senelės mirties palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė. Pareiškėja prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl pareiškėjos sunkios finansinės padėties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ir termino praleidimo priežastis, kurios, teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, sprendžia, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo; juolab, kad suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo. Tokiu būdu darytina išvada, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos senelės mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbiami).

Išaiškinti pareiškėjai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede