Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, pagal LR BPK 233 str. spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-228-149/2013 parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ir susipažinusi su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-27 Vilniaus apygardos teisme kartu su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla Nr. 1-228-149/2013, kurioje I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim, 1966-11-11, Kazachstane, reg. Gaspariškių g. 15, Pabradė, Švenčionių r., bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas tuo, kad jis 2012-06-10, apie 15.30 val., šalia Pabradės vaikų globos namų tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas mažametės I. Ž., gimusios 2001-04-23 bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir neįgalumo ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, bei veikdamas prieš pastarosios valią, lytiškai santykiavo su mažamete I. Ž.. Dėl tokių savo veiksmų I. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Pažymėtina, jog, kaltinamasis aktas šioje byloje neatitinka BPK 219 str. jam keliamų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas pasibaigia kaltinamojo akto surašymu ir įtariamojo procesinio statuso pakeitimu, tai yra tampa kaltinamuoju, o ne įtariamuoju, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1 d. 3 p., 4 p., 5 p.).

Pažymėtina, jog pagal BK 149 str. 1 d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už seksualinį prievartavimą pagal BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už kvalifikuotą išžaginimą arba seksualinį prievartavimą, t. y. už šių veikų padarymą su bendrininkų grupe, nepilnamečio ir mažamečio išžaginimą ar seksualinį prievartavimą atsakomybė numatyta atitinkamai BK 149 str. ir BK 150 str. 2, 3 ir 4 dalyse. Tam, kad asmuo atsakytų pagal šiuos straipsnius, būtini vis nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Pagal formuojamą teismų praktiką lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui.

Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį, tik tuomet, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, ir pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ar negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalyje arba 150 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai kaltininkui negali būti inkriminuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-02 nuosprendis byloje Nr. 1A-158/2012, kasacinė nutartis Nr. 2K-547/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinimas iš esmės grindžiamas tik liudytojos R. M. parodymais, kuri parodė, jog matė, kaip 2012-06-10, apie 15.30 val., Gaspariškių k., Švenčionių r., jos kaimynas I. J., nuėjęs už tvoros, atlikinėjo lytinį aktą su mergaite. Apie tai, ką matė, papasakojo savo sūnui V. M., kuris, pasitaręs su motina, apie tai pranešė globos namų auklėtojai ir po to paskambino į policiją. Liudytojos teigimu, ji I. J. ir mergaitę matė nuogus ir matė jų atliekamą aktą.

Prie namo, esančio Gaspariškių g. 15, Pabradėje, pareigūnai sulaikė I. J. ir pristatė pastarąjį į Pabradės policijos nuovadą, adresu Pašto g. 6. Įtariamajam I. J. buvo nustatytas 2,59 promilių sunkus girtumo laipsnis. I. J. pareigūnams minėjo, kad nukentėjusioji I. Ž. prašė jo cigaretės ir kad čia ne pirmas kartas, kai būtent I. Ž. prašė jo cigaretės. Savo kaltę neigė (b.l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam tuoj po jo sulaikymo buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis neatsimena įvykio aplinkybių ir tai, kas atsitiko, pasakoja iš liudytojos R. M. bei V. M. jam nupasakotų aplinkybių.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. J. parodė, kad jis nieko neatsimena, nes buvo girtas, atsimena, kad aukšta mergina, kuriai manė yra 18-19 metų, prie internato paprašė jo cigaretės. Jis už rankos jos nevedė, negrasino, lytiškai santykiauti neprašė, ji pati ėjo, po to nusimovė kelnes, atsistojo keturpėsčia, sakė, kad duos.

Apie tai, kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamete jam sakiusi jo kaimynė R. M., tačiau jis nelabai atsimena, taip pat neatsimena, kur jis ten kišo savo lytinį organą, galbūt tik prisilietė prie kojos, kai būna girtas, jo lytinis organas neatsistoja, prie jos lytinių organų nesilietė. Jis nuėjo už medžių parūkyti, prie jo priėjusiai merginai padavė cigaretę, kurią ji įsidėjo į kišenę. Kaimynei R. M. pradėjus šaukti, kad jis išeitų, jis išėjo, po to buvo pristatytas į policijos nuovadą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu I. J. taip pat parodė, kad jis neatsimena, kad būtų apsinuoginęs ir rodytų mergaitei savo lytinį organą, taip pat neatsimena, ar mergaitė buvo nusirengusi.

Duomenų, kad I. J. anksčiau būtų pažinojęs nukentėjusiąją byloje nėra. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad I. J. ji anksčiau nebuvo mačiusi, kas tas ponas pasakyti negali, jo vardo nežino, jis buvo su barzda, kalbėjo lenkiškai, buvo už ją aukštesnis. Jos niekas neprašė nusirengti, kodėl taip padarė, nežino. Minėtas ponas visą laiką buvo su rūbais, su ja nieko nedarė, nelietė nei jos makšties nei krūtinės, jo lytinio organo ji nematė, jis ranka trenkė jai per nuogą užpakalį, tuomet ji pabėgo namo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-06-25 specialisto išvadoje Nr. G 1347/12(01) nurodyta, kad I. J., po įvykio 2012-06-10, kūno sužalojimų nekonstatuota. Atspauduose ir nuoplovose nuo I. J. varpos ląstelių, tinkančių tyrimui, nėra. (b.l. 117-118).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-06-29 specialisto išvadoje Nr. G 1350/12(01) nurodyta, kad I. Ž. išorinių kūno sužalojimų nenustatyta. Mergystės plėvės pažeidimo nenustatyta. Atsakyti ar galėjo būti lytinis aktas be mergystės plėvės pažeidimo negalima, kadangi nebuvo patikrintas mergystės plėvės elastingumas. Analinis raukas uždaras, nesužalotas. Tampone su nuoplova nuo išangės spermos nerasta (b.l. 45-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-12-31 specialisto išvadoje Nr. S 222/12(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą nuoplovoje nuo I. J. varpos gautas tik vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. Ant I. Ž. kelnaičių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas tik moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. Ž. DNR profiliu 99,99999999999999 % tikimybe; haplotipo, tinkamo asmens identifikavimui pagal Y chromosomos STR lokusus, negauta. Ant I. Ž. sportinių kelnių spermos nerasta. Nuoplovose nuo I. Ž. makšties prieangio ir nuo analinio rauko spermos nerasta (b.l. 53-54).

Taigi nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. J., veikdamas tiesiogine tyčia, būtų išžaginęs mažametę I. Ž., tai yra, kad jis, žinodamas, jog mergaitė yra mažametė ir neįgali, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo ar kitaip tenkino savo aistrą. Taip pat nėra nustatyta ir nusikaltimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. požymių.

Dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo baudžiamoji byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais (Lietuvos Respublikos BPK 225 str. 1 d.).

Kaltinamajam akte nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo bylos nagrinėjimui, todėl kaltinamasis aktas grąžintinas prokurorui kaltinamajam akte esantiems pažeidimams pašalinti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 220 str. 1 d., 234 str. 2 d., 254 str. 3 d., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamąjį aktą kartu su byla Nr. 1-228-149/2013 (teisminio proceso Nr. 1-92-1-00241-2012-5) grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūrai kaltinamajame akte esantiems pažeidimams pašalinti.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos.